Vakar teko susidurti su rajono paauglių gauja. Nieko naujo turbūt, tačiau kai judi mašina, o ne kojomis, – daug ko nepastebi. Mane tas susidūrimas nustebino. Ir taip gana nemaloniai.
Prie stotelės pastebėjau nepilnamečių susirinkimą. Šūksmai, riksmai. Nežinau, gėrė jie, rūkė ar vartojo. Tačiau praeiviai aplenkdavo nekukliai tą vietą. Ir vėliau kaimynai pasakojo, kad bijo pro čia eiti namo ir suka tolimesniu keliu.
Mano paprašymas išsiskirstyti paveikė skirtingai. Didžioji dalis suprato, kad gal ne visai tinkamą vietą pasirinko ir nelabai tinkamai elgiasi ir nuėjo. Tačiau atsirado keletas tokių, kurie pradėjo rėkti apie savo teises, kad jie – nepilnamečiai, kad neturiu teisės nieko jiems sakyti ar juolab daryti ir kad man pačiam iškvies pareigūnus.
Nesivėliau aš į tas diskusijas ir, kadangi kone visi išsivaikščiojo, ramiai nuėjau. Netoli. Už kelių šimtų metrų mane pasivijo tie patys aktyviausi. Prasidėjo pokalbis, kuris baigėsi tuo, kad aš kitąkart būsiu suspardytas ir sudaužytas, kad tam bičui vis vien nieko nebus, nes jis turi ryšių komisariate ir jį greitai paleis, kad čia jo rajonas ir jis bendrauja su 8 metus sėdinčiu „vierchu“ iš zonos, kuris irgi iš čia ir kad geriau pasisaugočiau ateityje.
Šokti kažkaip nedrįso. Paskaičiavo, kad jėgos nelygios, nes šalia buvo dar pakeliui sutiktas kaimynas. Pasak jo, – bėdos su šia kompanija jau seniai žinomos.
Tokios jaunimo gaujos yra problemiškos jau seniai. Net jeigu ir kol kas, šią akimirką, nieko jos nedaro, tačiau jaučiasi visiškai nebaudžiamos ir tik laiko klausimas, kada prasidės rimtesni dalykai.
Policija išardė visą iki šiol turėtą tinklą, skirtą darbui su tokiais žmonėmis. Pasakė, kad tai – tėvų ir mokyklos reikalai. Bėda, kad po kelerių metų tai jau tampa ne tėvų, o jų pačių reikalas, reikalaujantis daug pajėgų tirti pačius žiauriausius nusikaltimus, kuriuos padaro būtent tokios „nekaltos“ kiemo paauglių gaujos ar iš jų išaugę nusikaltėliai.
Durniausia, kad visoje toje gaujoje buvo ir normalių šeimų vaikai. Bet visiškai nevaldant situacijos jie tampa veikiami tų pačių mažųjų nusikaltėlių ir kiemo chuliganų aplinkos.
Policija tokiais atvejais nesikiš iki tol, kol nebus rimto nusikaltimo. O chuliganizmas, gyventojų baimė ir kita – tai jiems per smulku.
Iš principo trūksta lyderių, kurie dirbtų su tokiais žmonėmis. Rodytų pavyzdį ir pabandytų suvaldyti. O tokiems neužtenka vieno pasikalbėjimo. Reikia daug daugiau žinių ir autoriteto. Mokėjimo bendrauti.
O kol kas nereikia bijoti. Kuo labiau tokios gaujos jaus aplinkinių baimę, tuo daugiau klestės savo rajonuose. Kuo mažiau sulauks sudrausminimų ir policjos dėmesio, – tuo daugiau ir greičiau atsiras nusikaltimų.
AČIŪ Autoriui už labai aktualų straipsnį! Ši bėda jau seniai apleista, tarnybos tam neskiria dėmesio.
O gal tik atrodo, kad situacija apleista? Gal kažkas ją sumaniai valdo ir taip ruošia sau “kadrus” bei stumia tokią “politiką”?
Manau, kad jaunimui labai blogą įtaką daro televiziją. Televizija kaip tik turi didžiausią galimybę auklėti jaunimą. O ką mes ten matome? Smurtą, šaudymus, gaudymus, lavonus ir kraują. Net su pasididžiavimu yra rodomos filmų reklamos, rodos, jie net džiaugiasi, kad ko daugiau lavonų ir grumtynių parodo. Įdomiausia yra kad perjungiant kanalus atrodo matai tą patį filmą
Blogiausią įtaką jaunimui daro auklėjimo nebuvimas. Palikimas visko savieigai, nenoras ar negebėjimas užimti, nukreipti ir sudominti. Jaunimas paliktas pats “šviestis”, o juk nuo seno buvo žinoma, kad jauno žmogaus nevalia palikt saviveiklai. Neretai, dėl nesusiformavusios asmenybės, patirties ir atsakomybės stokos, galų gale dar ne iki galo suformuotos savimonės, toks dalykas gali išvirst i nežinia ką. Jau nekalbant apie tai, kad tai puiki terpė tarpt blogam pavyzdžiui. Vakaruose, labai didelę reikšmę skiria jaunimo užimtumui. Žinoma, ne visur, ne visada tai veikia, bet tai teisinga kryptis. Juo labiau, valstybė, o kartu visuomenė, reikalauja iš tėvų, tam tikro auklėjimo, kuris neleis jaunuoliui tapt galvos skausmu kitiem visuomenės nariam ar pačiai valstybei.
Bet, yra ir kita medalio pusė, dabar tapo madinga laisvė vardan laisvės. Tik klausimas, kokios laisvės ir nuo ko? Iš čia vaiko “neliečiamumas”, atseit jis pats pasirinks kas jam “geriau”. Teoriškai gražiai skamba. Laisvė! Jau pats žodis ką reiškia. O reiškia jis tai, jog laisvė, kada laisvas žmogus, laisvai pasirenka ką ir kaip daryti, bet tuo pačiu, jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Tačiau dabar madinga tapo rėkaut apie laisvę, laisvę kaip abstraktų ir madingą dalyką, bet be atsakomybės. Nors be atsakomybės, laisvės aplamai negali būti. Jaunuoliam tai be abejo patinka, smegenų dar mažoka, kad suprast savo veiksmų pasekmes, ne pas visus, bet vistik, visada atsiras tie kurie eis klystkeliais, jeigu jų nenukreipt tinkamu keliu. Na ir hormonai su visokiu šlapimų smegenis spaudžia. Dirbt be abejo ir prisiimt atsakomybę, nesinori, o priverst, ar nukreipt tinkama linkme, nėra kam. Juk reikia suprast, gyvas padaras judės lengviausiu keliu, o blogas kelias, pradžioje visada lengvas, kol jame nepaskesi. Nereikia paskui stebėtis, kad toks jaunimas persisunkia kalėjimų “kultūra”, netikes pavyzdys, lengvai limpa. Taip gali susiformuot tikras išgama. Ir paskui ištaisyt tokį auklėjimo broką, be galo sunku, dažnai net neįmanoma.