KTU mokslininkų sukurtas vietos nustatymo būdas pasitarnaus įvairiose srityse

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė naują būd, kuris, naudojant bevielio ryšio technologiją, leidžia nustatyti žmonių ir daiktų buvimo vietą patalpose 1 metro tikslumu. Šis būdas gali būti įdiegtas bet kokiame Wi-Fi funkciją palaikančiame prietaise ir pritaikomas įvairiose srityse – nuo logistikos iki sveikatos apsaugos.

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir visuomenei sparčiai senėjant auga išmanios aplinkos ir įrenginių, gebančių prisitaikyti prie individualių vartotojų poreikių, populiarumas. Išmanūs namai, kuriuose įdiegtos technologijos ir įranga galinti pašildyti maistą, informuoti apie šaldytuve trūkstamus produktus, pritaikyti apšvietimą ir temperatūrą gyventojų poreikiams yra ne tolima ateitis, o realybė. Išmaniosios sistemos šiandien gali ne tik palengvinti kasdienį gyvenimą, bet ir vykdyti sveikatos priežiūrą – pavyzdžiui, stebėti tam tikrus fiziologinius rodiklius ir informuoti apie gyventojų sveikatos būklę ar net kviesti pagalbą, kai situacija kritinė.

Dėl KTU mokslininkų sukurtos inovatyvios technologijos, kuri leidžia nustatyti žmonių ir daiktų buvimo vietą, naudodama bevielį internetą (WLAN), tokie išmanios aplinkos sprendimai gali tapti pasiekiami kiekvienam.

„Išmaniosios sistemos gali pačios priimti sprendimus, tačiau jos remiasi surinktais žmonių elgesio stebėjimo duomenimis. Kad tokio pobūdžio duomenis būtų galima surinkti, reikia gebėti tiksliai nustatyti žmonių ir objektų buvimo vietą pastatuose“, – teigia KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius profesorius Egidijus Kazanavičius.

Tikslus ir įperkamas metodas

Esant atviroje erdvėje, lauke, žmonių ir objektų vietą galima nustatyti naudojant globalią padėties nustatymo sistemą (GPS), bet šis metodas neveiksmingas viduje. Nors atlikta nemažai mokslinių tyrimų, susijusių su tiksliu vietos nustatymu naudojant bevielį internetą, paprastai siūlomi metodai turi didelių trūkumų: padėties nustatymo tikslumas yra mažas, be to, dažniausiai tam reikalinga speciali įranga, o tai gerokai padidina ir galutinio produkto kainą.

„Mes išradome metodą, leidžiantį lokalizuoti daiktus ir asmenis 1 metro tikslumu. Jį galima įdiegti į esamą įrenginį, kuris jau turi bevielio interneto funkciją. Toks prietaisas gali būti ir, pavyzdžiui, mobilusis telefonas“, – pastebi E. Kazanavičius.

Didžiausias iššūkis, kuriant WLAN lokalizavimo sistemą, yra susijęs su bevielio interneto „tarša“ – egzistuoja apie 35–40 tūkst. galimų koordinačių, kuriose gali būti žmogus ar daiktas. KTU mokslininkų sukurtas metodas skenuoja aplink esančias bevielio ryšio stotis, pasirenka dvi, kurios siunčia stipriausią signalą ir daugelį kartų matuoja atstumus tarp stočių bei įrenginio. Matematinis metodas leidžia nustatyti daikto ar žmogaus padėtį ypač tiksliai – 1 metro atstumu.

Ypač platus pritaikomumas

Pagyvenusių žmonių priežiūra – viena iš daugelio sričių, kuriose ši inovacija gali būti sėkmingai taikoma. Šis metodas leidžia tiksliai nustatyti ne tik žmogaus buvimo vietą, bet ir jo kūno padėtį – ar jis sėdi, stovi, kokia poza guli. Integravus į sistemą papildomų jutiklių rinkinį, galima stebėti vyresnio amžiaus pacientus ar sergančius chroniškomis ligomis: kai jutikliai užregistruoja netipinį žmogaus elgesio ar kūno padėties pasikeitimą, paciento artimiesiems ar globėjams siunčiamas perspėjimo signalas.

Pažangūs pramonės sprendimai, proceso valdymo technologijos, žmogaus ir mechanizmų sąveika, būklės stebėjimas, išmanioji logistika ir pažangus transportas, realaus laiko sandėlio valdymo sistemos – tai tik keletas sričių, kurioms galėtų pasitarnauti inovatyvus KTU sukurtas vietos nustatymo metodas. KTU mokslininkų išradimui artimiausiu metu bus išduotas Europos patentų biuro patentas.

KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro tyrėjų sukurti sprendimai, tokie, kaip intelektualioji televizija (įvesta į Lietuvos rinką telekomunikacijų kompanijos „Telia“) ar paštomatai yra pažįstami kiekvienam Lietuvos gyventojui. KTU mokslininkų sukurti išmanieji šaldytuvai, pranešantys apie atsargų trūkumą yra įdiegti ne tik išmaniuosiuose būsto sprendimuose, bet ir pritaikyti biotechnologijų milžino „Thermo Fisher“ laboratorijose. Kitais metais vienas iš pagrindinių maisto prekių tinklų Lietuvoje pristatys išmaniąsias lentynas, kurias kūrė KTU mokslininkai.

KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centras koordinuoja InnoIteam – Lietuvoje kuriamo pirmojo Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijos centro projektą. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programą ir dabar yra pirmajame – verslo plano kūrimo etape. Sėkmingai pasibaigus šiam etapui kompetencijų centras pradės veikti visu pajėgumu 2019 metų rudenį.