Šiaulių meras Artūras Visockas pasveikino vyriausiąją šiaulietę – 110 metų sulaukusią Malvyną Stonienę. Meras ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė aplankė garbiąją miestietę, gyvenančią daugiabutyje, dukros Aldonos Rozenbergerienės šeimoje.
Įteikdamas jubiliatei gėles meras palinkėjo sveikatos ir pabrėžė: „Gali būti, jog esate ir vyriausioji Lietuvos gyventoja“.„Ar negalite to amžiaus patrumpinti“, – pašmaikštavo M. Stonienė.
A. Visockas vyriausiajai miestietei įteikė dovaną – Lietuvos vėliavą. Kai meras ištiesė Trispalvę, susijaudinusi senolė tarė: „Telaimina Dievas Lietuvą“.
M. Stonienė kilusi iš Tytuvėnų, gimė akmenskaldžio šeimoje. Pasakojo merui, jog yra „vokiečių kilmės“. Jos dukra A. Rozenbergerienė žurnalistams patikslino, jog mamos mama buvo vokietė, o tėvas – lenkas. Yra dukrai pasakojusi, jog su tėvu kalbėdavo lenkiškai, o su mama – vokiškai. Bet pati save lietuve laiko.
Ištekėjusi už Izidoriaus Stonio gyveno netoli Lyduvėnų (Raseinių r.), Kalniškių kaime. Dirbo ūkiuose samdine visokius darbus, o tarybmečiu – kolūkyje. Sulaukė trijų vaikų – dukros ir dviejų sūnų. Vyriausiajam iš vaikų sūnui, kuris gyvena Klaipėdoje, dabar jau 75 metai, o jauniausiam, kuris, kaip sesuo, gyvena Šiauliuose – 65 metai.
Šimtametė džiaugiasi penkiomis anūkėmis ir vienuolika proanūkių.
Jauniausioji proanūkė Elija per sveikinimo ceremoniją sėdėjo prisiglaudusi prie promočiutės.
„Tarp jų abiejų – šimto metų skirtumas, mamai – vasario 23 dieną –110 metų, o Elijai kovo 27 dieną bus 10 metų“, – pagarsino svečiams jubiliatės dukra.
M. Stonienė į Šiaulius persikėlė gyventi prieš trisdešimt metų. Vyro neteko prieš 40 metų.
Per ilgą gyvenimą daug išgyveno: vaikystėje Pirmąjį pasaulinį karą, o jaunystėje – Antrąjį pasaulinį. Prisimena tarpukario prezidentus Kazį Grinių, Aleksandrą Stulginskį, Antaną Smetoną.
„Antaną Smetoną yra ir mačiusi, kai jis buvo atvykęs į Raseinius, ir vis mums pabrėždavo, jog prie Smetonos geriausia buvo gyventi“, – pasidalijo A. Rozenbergerienė.
Klausiama, koks mamos ilgaamžiškumo receptas, sakė: „Nė nežinau. Viską valgo, charakterio yra kieto, valdinga, buvo darbšti, mokėjo austi, megzti, siūti, virti skanų maistą. Mus, vaikus, taip pat prie darbo lenkė“.
Dabar iš namų nebeišeina, juoba, kad gyvena penktame aukšte. Blogiau girdi ir mato, bet televizorių pasižiūri. Dieną po kambarius pasivaikšto, pamiega, pro langą pasižiūri.
„Smarkiau susirgusi buvo tik prieš dvejus metus, – prisiminė jubiliatės dukra. – Gripas užpuolė, kai atšventėme jos 108 metus, nuvežėme į ligoninę, o gydytojas sako: kam atvežėte, ar žinote, kiek jai metų? Sakau žinome, tai negi nebereikia gydyti? Ir pagijo. Tik dėl tos ligos 109 metų sukakties šventimą praleidome, o šiemet vėl nusprendėme švęsti“.
Šiauliuose gyvena dešimt miestiečių, kuriems šiemet sukanka šimtas ar virš šimto metų. Tai – 9 moterys ir vienas vyras.
Humaniškasis daktarėlis padarė subtilią užuominą…
O močiutėlė, kaip jos atsakymas rodo, išsaugojo šmaikštumą, žvitrų protą.
Gyvenkite ilgai, motinyt, likite sveikutėlė, ir dar vienu ilgaamžiškumo rekordu Lietuvą nudžiuginkite!