Jungtinė onkologijos srityje dirbančių specialistų komanda iš Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) sako, jog labai svarbu, kad naujausia informacija apie naujausius diagnostikos ir gydymo būdus bei apie naujas krūties rekonstrukcijos galimybes, pasiektų kiekvieną moterį, kuriai tai svarbu: jai būtina žinoti, kaip šiuolaikiniais metodais diagnozuojamas ir gydomas krūties vėžys, kokios galimybės atkurti krūtį, kurios netenkama dėl onkologinės ligos. Kad NVI klinikose besigydantiems ligoniams būtų jaukiau ir daugiau gerų emocijų – vaistinių tinklo ir NVI vykdyto socialinio projekto „Prisimink ir pasirūpink onkologinėmis ligomis sergančiais ligoniais“ rezultatas – NVI ligonių biblioteka, kuriai knygas surinko visi Lietuvos žmonės.Pasaulyje, kasmet diagnozuojama 1,7 mln. naujų vėžio atvejų, Lietuvoje, apie 1500 moterų išgirsta šią dažniausios moterų onkologinės ligos diagnozę. 2012 m. duomenimis I–II stadijos liga nustatoma daugiau nei pusei susirgusiųjų. Vyrai taip pat gali susirgti krūties vėžiu: per metus vyrų krūties vėžio pasitaiko apie 10–15.
„Vienas iš kelių, kaip pasiekti geresnių krūties vėžio gydymo rezultatų, yra gerinti ankstyvąją krūties vėžio diagnostiką, – sako dr. Daiva Gudavičienė, NVI ir VULSK Mamologijos ir rekonstrukcinės chirurgijos kompetencijos centro vadovė. – Ištobulėjus radiologiniams tyrimo metodams nustatoma daug nečiuopiamų krūties navikų, todėl verta tikrintis ir nesant žinomų krūties ligų simptomų. Jeigu ligonis jaučia kažką neįprasta, bet dvejoja, visada geriau pasitikrinti pas specialistą“.
Pasak dr. D.Gudavičienės, optimalus krūties vėžio prevencijos būdas – dalyvauti profilaktinėje mamografinėje patikros programoje, kuri numato mamografinį ištyrimą 50–70 m. moterims. „Šiuolaikinė genetinė diagnostika ir tiksli daugiažidininių pakitimų diagnostika neretai verčia rinktis didesnės apimties krūtų operacijas, todėl džiaugiamės galėdami pasiūlyti moterims krūties rekonstrukcijos galimybę“ , – sako dr. D. Gudavičienė.
„Kalbant apie genus, lemiančius padidėjusią krūties bei kiaušidžių vėžio riziką, būtina prisiminti, kad paveldimas ne pats vėžys, bet polinkis juo sirgti, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai genetikė prof. Sonata Jarmalaitė. – Rizika susirgti krūties vėžiu BRCA genų mutaciją paveldėjusioms moterims siekia net 80 proc., kiaušidžių vėžiu – iki 45 proc. Tai gerokai viršija riziką bendroje populiacijoje.“
Labai svarbu, kad moterys, kurių šeimoje yra pasitaikę krūties, kiaušidžių ar kito vėžio atvejų, atliktų genetinius tyrimus dar neprasidėjus galimai piktybinei ligai. Tokiu būdu galima užbėgti už akių vėžiui, sąlygojamam įgimtų mutacijų, laiku pradėti aktyvios stebėsenos programą. „Jei tarp šeimos moterų krūties ar kiaušidžių vėžys pasireiškia iki joms sulaukiant 50 m. ir tai kartojasi kiekvienoje kartoje, tai jau signalas kreiptis į onkogenetiką konsultacijos, – sako prof. S. Jarmalaitė. – Jeigu šeimoje krūties vėžio atvejų pasitaiko jau sulaukusioms garbaus amžiaus moterims, greičiausiai liga nebus nulemta paveldimų mutacijų“.
„Nustačius paveldimas BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas, lemiančias padidėjusį polinkį susirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu, yra dvi vėžio profilaktikos galimybės. Moteris gali pasirinkti intensyvų, pagal specialų planą atliekamą stebėjimą arba profilaktinę chirurginę operaciją, – sako prof. S. Jarmalaitė. – Pasirinkti profilaktinę operaciją yra labai individualus sprendimas, priimamas drauge su gydytojais onkologais, chirurgais plastikais, įvertinus moters amžių, jos reprodukcinės sveikatos svarbą, gretutines ligas.“
Europos Sąjungos šalyse keliamas reikalavimas, kad kiekviena ES moteris turėtų teisę į kvalifikuotą ištyrimą dėl krūties vėžio ir į gydymą specializuotuose sertifikuotuose krūties vėžio centruose. Šiandien Nacionalinis vėžio institutas vienintelis Baltijos šalyse turi sertifikuotą Kompetencijos krūties vėžiui gydyti centrą, kuriame gydosi apie 50 proc. krūties vėžiu sergančių Lietuvos moterų.
„Labai svarbu, kad ligonės pasitikėtų gydytojais: neklausykite, ką jums pataria draugė, kaimynė, pažįstama, kreipkitės į didelę patirtį sukaupusius specialistus – sako prof. V. Ostapenko. – Šiandien multidisciplininiuose aptarimuose – o šiuose aptarimuose dalyvauja visi krūties vėžį diagnozuojantys ir gydantys specialistai, aptariamas kiekvienos ligonės ligos atvejis ir sudaromas gydymo planas. Kai visiškai baigtas gydymas dėl krūties vėžio, tada mūsų ligonės gali rinktis krūties rekonstrukcijos variantus.“
Jeigu ligonė pageidauja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, taikomi keli krūties rekonstrukcijos būdai – naudojant implantus ir audinių plėtiklius, taip pat įmanomas krūties atkūrimas savais audiniais, gali būti taikomas ir šių metodų derinys.
„Krūties atkūrimo metodai parenkami individualiai, nes kiekviena ligonė yra išskirtinė, – sako Vilniaus universiteto Santaros klinikų plastikos chirurgas Simonas Kaupas. – Svarbiausias dalykas – pozityvus mąstymas ir gera nuotaika, o pasiruošimas tokiai operacijai prasideda nuo pačios ligonės rimto ir atsakingo apsisprendimo. Po to ligonei suteikiama konsultacija, kurioje jai paaiškinama, koks galėtų būti gydymo planas. Gauti konsultaciją būtinas šeimos gydytojo ar onkologo siuntimas. Konsultacijos metu moterys sužino apie tai, koks rekonstrukcijos metodas jai labiausiai tinka, kokių priemonių reikia operacijai ir pooperaciniu periodu.“
Žmogus ligoninėje atsiduria tikrai ne savo noru, dažniausiai nenumatytai, todėl pastaruoju metu daug dėmesio skiriama tam, kad šiuolaikinis onkologinis ligonis gydymo įstaigoje pasijustų kuo patogiau.
„Onkologinės ligos diagnozė dažnai būna netikėta ir lydima stiprių negatyvių būsenų ir jausmų, tokių kaip šokas, baimė, nerimas dėl ateities, liūdesys, – sako NVI medicinos psichologė Sandra Birbilaitė. – Dažnai žmogus pasijunta taip, tarsi būtų praradęs pagrindą iš po kojų. Ligos metu, ypač jos pradžioje, susirgusiesiems reikia susikaupti, susivokti, kas jiems įvyko, ir prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo, kurio dalį nuo šiol teks praleisti ir ligoninėje, nesvarbu ar lankantis dienos stacionare, ar gulint ligoninėje. Biblioterapija yra vienas iš psichologinės pagalbos ir savipagalbos būdų.“
„Labai vertiname galimybę šiuo projektu bent kažkiek pasirūpinti sergančiaisiais vėžiu, padėti jiems. Tokie, rodos, paprasti žingsniai kaip knygos atradimas, kurios nesinori paleisti iš rankų, iš tiesų suteikia žmogui didžiulį postūmį. Todėl ir buvo nuspręsta kartu su NVI įgyvendinti šį socialinį projektą. Iš viso buvo surinkta apie 18 tūkst. knygų. Labai džiaugiamės savo vaistinių lankytojų sąmoningumu ir aktyviu noru prisidėti prie šio projekto renkant knygas. Onkologinių ligų gydymas, pasveikimas nuo jų be galo sudėtingas procesas. Džiaugiamės knygos perdavimo pavidalu išreikšdami savo rūpestį onkologiniais ligoniais ir, tikimės,taip padėdami jiems kovoti su liga“, – pažymėjo R. Bagdonavičienė.
