Dešimt naujų elektromobilių įkrovimo prieigų, įrengtų kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys poilsio aikštelėse, jau veikia. Vairuotojai nemokamai gali jose įsikrauti elektromobilius bei iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius.
„Pradėjus veikti dešimčiai naujų įkrovimo stotelių, elektromobilių vairuotojai jau gali be trukdžių keliauti pagrindinėmis Lietuvos automagistralėmis. Ties tuo nesustosime. Augant elektromobilių skaičiui, atitinkamai turi vykti ir jiems reikalingos infrastruktūros plėtra – jau kitų metų pradžioje bus pradėtas antrasis įkrovimo prieigų statybų etapas, per kurį bus įrengta dar keturiolika greitojo įkrovimo stotelių šalia magistralinių kelių,“ – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.Dešimties elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas kainavo beveik 600 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti panaudotos Europos Sąjungos lėšos.
Planuojama, kad 2018 metais įkrovos stotelės magistraliniuose keliuose bus įrengtos kas 50 kilometrų. Iš viso valstybinės reikšmės keliuose jų bus 26.
Iki šiol Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikė tik dvi viešos didelės galios įkrovimo prieigos, nuo 2014-ųjų įrengtos kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vievyje ir prie Elektrėnų.
Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bendradarbiauja su savivaldybėmis, kartu įgyvendindama elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planus. Lietuvos miestuose ir priemiesčiuose, kur gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos numatoma įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Elektromobilių ir hibridinių automobilių skaičius Lietuvoje kasmet auga. VĮ „Regitra“ duomenimis, pirmasis elektromobilis Lietuvoje užregistruotas 2010 m. – „Honda HR-V“. 2013 m. mūsų šalyje buvo registruota 16 elektromobilių. 2014 m. pradžioje buvo registruoti 55 elektromobiliai, 2015 m. – 69, 2016 m. – 164. Aktyviausias elektromobilių skaičiaus didėjimas pastebimas šiemet. 2017 m. sausio 1 d. buvo užregistruoti 359 elektromobiliai, gruodžio 1 d. – jau 620.
Kurdama ir plėtodama viešai prieinamą elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą Lietuvoje Susisiekimo ministerija siekia, kad elektromobilių infrastruktūros plėtra leistų priartėti prie 2012 m. Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo ministerijų užsakymu atliktos Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos rekomenduojamo rodiklio, t. y. siekti, kad iki 2020 m. visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 5 proc. per metus parduodamų naujų automobilių, 2025 m. – 10 proc.
I etapas – prieigų įrengimas magistralinių kelių A1 ir A2 poilsio aikštelėse – įgyvendintas
Eil. Nr. | Kelio Nr. | Kelio pavadinimas | Kelio km | Kelio pusė |
1 | A1 | Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 93,43 | dešinė |
2 | A1 | Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 96,62 | kairė |
3 | A1 | Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 141,67 | kairė |
4 | A1 | Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 142,45 | dešinė |
5 | A1 | Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 185,24 | kairė |
6 | A1 | Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 192,8 | dešinė |
7 | A1 | Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 238,03 | dešinė |
8 | A1 | Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 238,62 | kairė |
9 | A1 | Vilnius–Kaunas–Klaipėda | 292,92 | dešinė |
10 | A2 | Vilnius–Panevėžys | 80 | kairė |
II etapas (2018 m.) – prieigų įrengimas magistraliniuose keliuose
Eil. Nr. | Kelio Nr. | Kilometras |
1 | A4 | 125,695 |
2 | A5 | 65,82 |
3 | A5 | 95 |
4 | A6 | 165,726 |
5 | A6 | 42,156 |
6 | A9 | 47,3 |
7 | A10 | 47,438 |
8 | A11 | 75,379 |
9 | A12 | 20.313 |
10 | A12 | 91,427 |
11 | A12 | 152 |
12 | A14 | 46,18 |
13 | A16 | 54,611 |
14 | A17 | 4,53 |
Maža smulkmena . Jei “magistrales” pavadinsiu greitkeliu , ar labai nusikalsiu Lietuvių kalbai?
Pritariu Tau 🙂 bet nenoriu, kad mokėtum baudas…
131. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
131.1. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais AUTOMAGISTRALĖSE nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, GREITKELIUOSE nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
Ačiū. Dabar žinosiu ir kiti žinos, kad tik 10km/h greitis skiria ne lietuvišką “AUTOMAGISTRALĘ” , nuo lietuviško – GREITKELIO .
Įdomu būtų, jei lietuviškų taisyklių kūrėjai papildytų ; koks greitis turėtų skirti šunkelį nuo vieškelio .