Pavojingiausiose vietose esančios ir labiausiai nusidėvėjusios kelių linijos jau sėkmingai atnaujintos ir keliai užmiestyje tapo saugesni, praneša kelininkai. Šiuo metu kelių linijos iš naujo horizontaliai paženklintos maždaug 40 proc. krašto kelių.
Utenos regione darbų neleido pradėti užstrigusios viešųjų pirkimų procedūros, todėl ten iki šiol nepaženklintas nė vienas užmiesčio kelias. Meteorologai prognozuoja, kad tinkamos oro sąlygos išsilaikys ir toliau, todėl kelininkai darbus galės tęsti. Iki prasidedant žiemai galbūt pavyks atnaujinti didžiąją dalį nusidėvėjusių kelio ženklinimo linijų ir simbolių.
Svarbiausi keliai – saugesni
„Dirbti galėjome pradėti tik spalio viduryje. Vis dėlto šiltas ruduo ir pažangių technologinių taikymas leido mums sparčiai judėti pirmyn, tad nustatytus svarbiausius kelius paženklinome, nepaisant to, kad pasitaikė ir keletas ganėtinai lietingų savaičių. Orai išlieka palankūs ir toliau, todėl tikimės, kad pavyks atnaujinti dar daugiau nusidėvėjusių kelio linijų, kad per žiemą galėtume važinėti saugiai“, – sako kelius ženklinančios eismo saugumo bendrovės „Biseris“ generalinis direktorius Tomas Ignatavičius.
Pasak specialisto, keliai šiemet buvo ženklinami trimis technologijomis: kelio dažais bei polimerinėmis medžiagomis – pilno storio bei plonasluoksnėmis. Patvariausios bei ilgiausiai baltumą bei šviesos atspindėjimą išlaiko polimerinės medžiagos, jos geriausiai matomos tamsoje bei lyjant ar sningant. Tokios kelio linijos yra iškilios, turi savyje šviesą atspindinčių rutuliukų. Tokių linijų padengimas yra brangesnis, joms reikia geresnių oro sąlygų, pats procesas užtrunka ilgiau.
Kelio dažais paženklintose linijose stiklo rutuliukai yra tik paviršiuje, todėl jos greičiau nusidėvi ir yra blogiau matomos, ypač per lietų. Horizontaliai ženklinant kelią šia ir kitomis technologijomis svarbu, kad būtų sausa, todėl kelininkai dirbti gali tik tomis dienomis, kai nelyja. Nors šiuo metu tokie orai būna ne kasdien, tačiau sausų dienų vis dar yra pakankamai, kad kelius būtų galima ženklinti.
Kuriame kelyje kokia technologija naudojama, sprendžia Automobilių kelių direkcija bei kelius prižiūrinčios bei eksploatuojančios tarnybos, atsižvelgdamos į kelio dangą, jos būklę, eismo intensyvumą ir numatomą kelio dangos tarnavimo laiką.
Gaudė valandas be lietaus
„Šiemet dirbti teko ekstremaliai, nes laiko buvo labai mažai – artėjant lapkričiui bet kurią dieną galėjo pradėti snigti. O ir lietaus šiemet buvo ypatingai daug, tad brigados gaudė kiekvieną sausą valandą. Tokių sudėtingų darbo sąlygų jau nepamenu daugelį metų“, – sako T. Ignatavičius.
Buvo planuota, kad kelininkai su technika į kelius galės išvažiuoti bent rugsėjo pradžioje. Vis dėlto Automobilių kelių direkcija konkursus paskelbė tik birželio pabaigoje, o procedūros užsitęsė ir sutartys su kelių ženklintojais buvo pasirašytos tik spalį.
Pasak kelininkų, apmaudu, kad iki šiol negalima dirbti Utenos regione, ir ten vairuotojams tenka važinėti keliais, kurie jau kelerius metus iš eilės nėra paženklinti: vidurio, kelkraščių ar kelio juostų linijos nusidėvėjusios ir nesaugios. Šiemet Utenos regione dirbti negalima todėl, kad viešojo pirkimo procedūros dėl šio regiono kelių ženklinimo yra įstrigusios ir sutartys su konkurso laimėtojais nesudaromos.
„Jokios informacijos, kada galėtume pradėti dirbti Utenos regiono keliuose, neturime. Gali būti, kad šiemet šie keliai jau taip ir liks su nusidėvėjusiomis linijomis, tad vairuotojai šiuose keliuose turėtų būti itin atsargūs ir atidūs, ypač važiuodami tamsoje“, – sako T. Ignatavičius.
Situacija keliuose blogėja
Kelininkų teigimu, jau antri metai Lietuvoje keliai nėra pilnai horizontaliai paženklinami, linijos nėra atnaujinamos visur, kur reiktų. Dėl vėliau paskelbto konkurso šiemet buvo numatyta horizontaliuoju būdu paženklinti tik 40 proc. įprasto darbų kiekio. Pernai buvo atnaujinta tik apie 50 proc. kelių horizontaliojo ženklinimo. Iki tol įprastai kasmet būdavo naujai paženklinama apie 70 proc. visų šalies kelių.
„Kelių linijos labai svarbios eismo saugumui. Statistika akivaizdžiai rodo, kad šiemet ir pernai, kai keliai nebuvo tinkamai paženklinti, avaringumas keliuose išaugo. Daugėja žūstančiųjų. Tai didelė tragedija mūsų šaliai, kad dėl biurokratinių procedūrų negalime užtikrinti saugių kelių gyventojams“, – teigia T. Ignatavičius.
Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos keliuose užfiksuota 9% daugiau eismo įvykių, nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys. 9% daugiau žmonių buvo sužeisti, daugiau žmonių žuvo. Didžioji dalis tragiškų mirtimi besibaigiančių avarijų įvyksta būtent užmiesčio keliuose.
Lietuvoje 2016 metais keliuose žuvo 65 žmonės, skaičiuojant milijonui gyventojų, kai tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 50 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų.
Iki praėjusių metų Lietuvai buvo pavykę sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių ir iš paskutinių šalių trejetuko iškopti į septintą nuo galo poziciją tarp ES valstybių. Europos Komisijos duomenimis, didžiausias mirtingumas keliuose fiksuojamas Rumunijoje – 99 žuvę žmonės, mažiausias – Švedijoje, kur eismo įvykiuose prarandamos 27 gyvybės milijonui gyventojų. Tai beveik tris kartus mažiau nei Lietuvoje.
Saugiam vilkikų darbui labai svarbi išvystyta transporto sistema. Centralizuotas koordinavimas yra būtinas, norint užtikrinti sklandų logistikos firmos darbą.