Niekas negalėtų įtarti, kad esu Andriaus Kubiliaus mėgėjas, bet geras darbas yra geras darbas, todėl platinu šį video ir siūlau pasižiūrėti. Man regis, A. Kubilius šį kartą niekur neprašauna pro šalį, o iniciatyva yra strategiškai gera. Jis netgi pakankamai blaiviai įvertina Lenkijos politikų didybės kompleksus bei neprotingą provokacinį elgesį.
Nerimą kelia tik tuščia A. Kubiliaus retorika dėl reformų, su kuriomis turi būti siejamas „Maršalo planas“ Ukrainai… Jeigu pavyktų pasimokyti iš savo pačių klaidų ir investicijos būtų aiškiau ir griežčiau siejamos su siekiamais rezultatais (ne vien ekonomikos rodikliams ar kad veiktų rinka, bet ir konkrečiai socialinei-ekonominei naudai piliečiams, jų gerovei), tai galėtų tapti sėkmės istorija.
Be to, yra žinoma, kaip pas mus veikė ir veikia korupcinės schemos (panašios veikia ir veiktų Ukrainoje). Jei būtų nuoširdžiai imamasi tokių dalykų prevencijos, tai sėkmės tikimybė dar išaugtų.
Žinoma, tai rožiniai planai. Bet be idealizmo niekas šiame pasaulyje į gerąją pusę nejuda.
gerai pamenam A. Kubiliaus „Maršalo planą“ Lietuvai. Tikrai niekas dar nepamiršo.
Sogaila rodo naivumo apraiškas. Kubiliui neduota išminties, tik didelė galva. Jis gali kabinti makaronus užsienyje, bet čia Lietuvoje mes žinome šį, atsiprašant, globalistą.
Kiek milijardų jau sukišta Ukrainos oligarchams ir ką ? Taip, korupcija ten siaubinga, bet tikėtis, kad jau ant tiek didelė, kad pagaliau pavyks nupirkti, primetus dar kelis milijardus – naivu. Jie puikiai supranta ko verta Ukrainos rytinė dalis, Ukrainos žemės ūkio žemė, išsilavinę gyventojai, kiek ten uždirbtų švedų bankai… : kad juos parduotų – teks kažką daugiau sugalvoti.
Nejaugi A. Kubilius nesuvokia, kad ‘Maršalo planas’ Ukrainai yra tik pinigų pervarymas per milijardierių žydobanderų kišenes į jų sąskaitas Šveicarijos bankuose ar off shore Mergelių salose.
Visiškai nėra Ukrainoje vidurinės klasės žmonių, tai ir sakyti reikia tiesiai – duosime labdarą tiems, kas daug turi, kad dar daugiau turėtų.
Seniai jaučiau, kad po “Tvankso” slapyvardžiu slepiasi rusų naciukai. Mintis dėsto grynai maskoliška forma, visur mato priešus, pilni pagyrų sau. Bet konkretaus įrodymo, 100 procentinio fakto vis neišlysdavo.
Ir visai netikėtai tik še jums : “Žydobanderos”
spasibo gospoda tovarišči
I. Kolomoiskis, Dnipro oligarchas, Ukrainos turtingiausias žmogus, ž…., labai laimingas pozuoja juodais trumparankoviais marškinėliais su septyndančiu (Ukrainos tridantis pagal ž… menorą perdirbtas) su ukrainietišku užrašu ‘židobandera’.
Diede, pasidomėk pirma, kas rašoma, nesunku pasitikrinti internete, jei sugebi skaityti, tada šok į akis.
Nusibodę visiems Alke, tavo Diede, pagirių riaugėjimai ir su kaimo pirmo berno pasipūtimu visus juodinti, kas ne tavo smegeninei žinoma.
Pats Igor Valerjevič Kolomoiskij reklamuojasi su pasididžiavimu ir spjūviu visiems ukrainiečiams į veidą.
Diede, jei sugebi skaityti, tai gali pasiskaityti Ukrainos didvyrės Nadijos Savčenko, dabar parlamento narė, mintis apie židobanderas, įskaitant ir P. Porošenko (pagal žmonos pavardę ištekant, bernautinis Valcman).
Kam kažką skaityt, pažiūrėsiu jūsų “vremia” ar kaip ten rusiškos žinios vadinasi ir sužinosiu, kad aplink Rusiją gyvena menkavertės, nedasivystę, priešiškai nusiteikę banditų, banderų ir kitokių velnių pilnos tautelės kurias reikia dusint.
Dėl Savčenko nebūčiau toks tikras… Netgi toks įžvalgus kaip V. Suvorovas apsiriko dėl Savčenko. Jei iš pradžių, 2017 pavasarį, iki jos paleidimo iš nelaisvės, duodamas interviu D. Gordonui reiškė visapusišką žavėjimąsi šia moterimi, tai vėliau, matyt, jau ganėtinai prisiklausęs jos prieštaringų interviu (vienas iš perlų: reikia kalbėtis su LNR ir DNR lyderiais(!)), po paleidimo iš nelaisvės, vėl tam pačiam D. Gordonui teištarė maždaug panašius žodžius: šitas žmogus man yra miręs.
Ačių už nuorodas Twanksasj.
Pasižiūrėjau internieto ir pamačiauvisą teisybę,
Visi ukrainiečiai kurie už laisvą ir turtingą Ukrainą ir neknčia rusų, stovi su maikutėmis su užrašais “mes žydobanderos”
Už jų, estai su užrašais “tormozai”
Toliau latviai – “lošodi”
Paskui didelė gauja lietuvių su užrašais ant nugarų “bandity”
O visus supanti ir tarp normalių žmonių įsimaišiusi,dauguma su bejausmiais veidais, dėvi odininius rūbus, kurių vidinėj pusėj užrašas “osvoboditieli”
Kubilius buvo premjeru per krizę ir darė klaidų. (neklysta tik buvę milicininkai) bet tvarkėsi taip, kad Lietuvoje atsirado 16 000 darbo vietų.
Po jo buvę premjerai tvarkėsi taip, kad susigulėjusi oligarchinė, tik saujelei privatizuotojų ir gaujai jų pakalikų, naudinga sistema nesikeistų.
Vat ir turim rezultatą. Krizė seniai užmiršta, Europos ekonomika kyla, Lietuvoje BVP auga, bet eiliniai lietuviai to nejaučia ir tebeemigruoja ten kur yra labiau vertinami.
Kadangi savo ir verslu, ir versliuku esu užsiėmęs Lietuvoje daugiau kaip 20 metų, galiu pasakyti – labiausiai nuo smulkaus ir vidutinio verslo buvo nuvaromi žmonės valdant konservatoriams, nors pats balsuodavau už juos su viltimi, bet tikrovė visada būdavo žymiai žiauresnė, nei tikėdavomės tiek aš, tiek mano negausūs pažįstami verslininkai – konservatoriai. Visada valdant buvo stiprinama monopolija oligarchų naudai.
Pavyzdėliai.
1996-2000 m. konservatorių rėmėjas ir gero Lietuvai nešėjas J. Kazickas per Omnitel uždirbo 200 mln. eurų ir pagaliau tapo pirmuoju lietuviu – milijardieriumi. Visą tą laiką buvo trukdoma ateiti trečiam operatoriui (Tele2), o aiškus kartelinis susitarimas su Bitė GSM buvo tam, kad išlaikyti labai aukštus paslaugų įkainius – vartotojų smaugimas buvo stulbinantis.
1996-2000 m. suklestėjo Maxima ir daugybei prekybininkų, įvežėjų, gamintojų, ūkininkų atėjo verslo galas. Kiek dėl Maxima yra nuvarytų nuo verslo žmonių ir išvarytų į Vakarus darbams ? 10 tūkst. ar 50 tūkst., gal ir 100 tūkst. ?
A. Kubiliaus laiku ekonomika kilo dėl didžiųjų verslų augimo, bet vidutinis ar smulkus verslas buvo dar labiau gniuždomas.
1999 m. vienas iš Maxima vadukų man dalyvaujant ir girdint tarė pasitarimo pertraukėlėje giliu ekonomikos smogiko įsitikinimu : ‘mes išmokysime Lietuvą gyventi ir dirbti’.
Turint valdžios neabejotiną užnugarį galima taip sakyti.
Konservatoriai valdžioje vykdė ir vykdys verslo oligarchų Lietuvoje tikslus, visiškai nekreipdami dėmesio į smulkų ir vidutinį verslą, nes jų tautinio socializmo ekonomikai garbingi ir teisingi gali būti tik didieji verslininkai.
Tai aiškiai galima matyti iš šiandieninių seimūnų – konservatorių pateikiamų įstatymų ar jų pataisų.
Kitokių žmonių su kitokiu mąstymu – ką aš galiu duoti Lietuvai – tarp jų nėra ir tėra tik – ką aš galiu gauti iš Lietuvos.
Seni čėsai, gal dabar Kubilius jau kitoks…
Konservatoriu veiksmai jau senai neatspindi partijos pavadinimo ir prasilenkia su politine kryptimi, kuria kaip ir turetu atstovauti
Visiškai pritariu, nes ir pats esu smulkus amatininkas/verslininkas nuo 1995 metų ir visus “guzus” gavau nuo koncervatoriškų vyriausybių. Neglostė ir kitos, bet “mušė” tik Kubiliaus.
Geriau jis su savo kompanija ir pasiliktų Ukrainoje.
Nėra Lietuvoi nei koncervatorių nei socdemų,visi jie liberastai.
Reikalinga Kubilių su “Maršalo planu” įtaisyti Ukrainos premjeru, o pasibaigus Grybauskaitės kadencijai deleguoti ją paprezidentauti nors pora kadencijų Ukrainoje. O tai vis verkšlename, kad ta Lietuva maža valstybė nėra kur apsisukti, tai padėkime Ukrainai įgyvendinti “Maršalo planą” – valdyti didelę valstybę, beje, šio plano įdėjimai galėtų pradžioje tapti ES per Lietuvą valdomu kapitalu, tai gal tada ir tie verkšlenimai baigsis. Ar ne tokias idėjas išsakė G.Beresnevičius knygelėje “Imperijos kūrimas”. Juk pats laikas tam planui vykdyti. Pasibaigus 2019 metais ES parlamento kadencija vėl prasidės, kaip savo pranešime sakė Ž.K. Junkeris, ES plėtojimasis, taigi Ukraina, kaip vykdanti “Maršalo planą”, be abejonės taptų realiausia pretendentė į ES nares. Čia ir būtų tas realusis šiandieninis Lietuvos indėlis į Europos kūrimą.
Abejoju, ar Maršalo plano norėtų patys Ukrainos valdantieji sluoksniai. Be visapusiškos kontrolės kaip paskirstomos lėšos, toks planas nebūtų pradėtas įgyvendinti. Šiuo metu Ukrainoje, gal klystu, bet man atrodo, kad sabotuojamas antikorupcinio teismo sukūrimas. Porošenko netgi leido sau pareikšti susitikime su Vakarų politikais, jog pas juos pačius tokio teismo nėra. Į ką D. Keri atsakė, jog pas mus visi teismai antikorupciniai. O juk toks teismas – tai viena iš kertinių reformos sąlygų.
Atskirų teismų antikorupcine prasme kūrimas prieštarautų demokratijai, Konstitucijai, kad visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs. Būtent D. Keri atsakyme ir išreikšta ši mintis, kad visi teismai antikorupciniai.
Vienas iš esminių reikalavimų Ukrainos valdžiai yra būtent antikorupcinio teismo įsteigimas. Tai nuolatos pabrėžiama TVF. Su tuo siejama parama. Pvz., JAV ir taip nemažai sukišo į antikorupcinio biuro su jo detektyvais ir savu specnazu sukūrimą. Taipogi į specialiąją antikorupcinę prokuratūrą. Iš viso šeši po revoliucijos sukurti antikorupciniai organai. Be jų Ukraina nebūtų gavusi bevizio. Tačiau be nepriklausomo antikorupcinio teismo tų šešių organų darbas, koks sėkmingas bebūtų, pavirsta į nieką. Teismai išteisina arba vilkina, arba išleidžia už juokingai menką užstatą ir įtariamasis neria į užsienius, o sąskaitos iki užblokavimo spėjamos ištuštinti. Ir dabar, po to, kai Ukrainos vadovų tiek žadėta Vakarų partneriams dėl šio teismo, prezidentas Porošenko prabyla apie tai, kad kol kas užteks antikorupcinės palatos prie Rados, o teismas gali dar palaukti. Tai akibrokštas ir įrodymas, kad oligarchai visi vienodi – ar Kučmos, Janukovyčiaus laikais, ar po revoliucijos.
Čia kalbama apskritai apie teismo kaip vienos iš demokratinės Ukrainos valstybės valdžios nekorumpuotumą, o ne apie teismo pavadinimą.
Na, jei kalbėti apie Išrinktuosius, tai man atrodo nei vienam , ne tik Ukrainos prezidentui, bet visos Rytų Europoj vadų, net plaukas nenukrenta, bet jo didenybės Semion Mogilevich žinios.
nebuvo tokios valstybės kaip ukraina ir ateityje nebus. Kol kas tai eksperimentinis darinys pasmerktas žlugti. Kaimynai anksčiau ar vėliau ta teritoriją pasidalins.
Songaila – maladiec vyrukas.
Turime du dėmenis:
– patį Maršalo planą
ir
– jo įgyvendintoją.
Taigi…