Šiandien Seime įvyko spaudos konferencija dėl melagingų pranešimų, kurie buvo platinami žiniasklaidoje apie praėjusią savaitę Dieveniškių krašte įvykusią jaunimo stovyklą.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, jaunimo stovyklos dalyvė Aušra Kudirkaitė, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininko pavaduotojas plk. ltn. Vytautas Čepukas, Seimo narys Gintaras Songaila.
Spaudos konferencijoje Seimo narys trumpai apžvelgė situaciją Lietuvoje po Norvegijos įvykių ir atkreipė dėmesį į mėginimus “ieškoti Breiviko pasekėjų” Lietuvoje, ieškant sau politinės naudos ar dėl kitų tikslų. Jis apgailestavo ne tik dėl žiniasklaidos “anties”, kuri buvo išplatinta apie tradicinei baltų kultūrai skirtą jaunimo stovyklą Dieveniškėse, bet ir premjero Audriaus Kubiliaus pranešimą, kuris buvo išplatintas nepatikrinus faktų. G. Songailos manymu, premjeras turėtų ištaisyti šią klaidą, kitaip mūsų pačių Vyriausybė visam pasauliui bus apšmeižusi ir savo piliečius, ir visą valstybę, “esą štai ir mes turime Breiviko pasekėjų”.
Vienas iš stovyklos organizatorių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas J. Panka ir stovyklos dalyvė A. Kudirkaitė papasakojo apie stovyklą, pakomentavo konferencijos dalyviams išplatintas jos programą ir taisykles. J. Panka patvirtino, kad stovykloje dalyvavo įvairių tautybių dalyviai, vietinis jaunimas sudarė apie trečdalį dalyvių, todėl jis išreiškė nuostabą dėl Ministro pirmininko mestų kaltinimų, kad esą šioje stovykloje buvo kurstoma tautinė nesantaika. Jis tvirtino, kad buvo kaip tik atvirkščiai: “Jau antrus metus bendraujame su šio krašto žmonėmis ir manau, kad turėtų būti bendraujama dar daugiau, kad nebūtų nesantaikos tarp Lietuvos piliečių”.
Plk. ltn. V. Čepukas pristatė ir pakomentavo 21 nevyriausybinei organizacijai atstovaujančios koordinacinės tarybos viešą pareiškimą dėl melagingos informacijos apie Dieveniškių jaunimo stovyklą. Jis paaiškino, kad statutiniai pareigūnai turi teisę naudotis visomis pilietinėmis teisėmis, jei nepažeidžia statutų, o Dieveniškių stovyklos atveju nėra pagrindo kalbėti apie kokius nors pažeidimus.
Nepriklausomybės akto signataras A. Rudys priminė Lietuvos Respublikos konstitucines nuostatas, kurios įtvirtina Lietuvą kaip nacionalinę valstybę. Jis taip pat priminė, kad Konstitucija buvo priimta visų piliečių referendumu. Jo manymu, iš šios istorijos eskalavimo matome, kad yra priešprieša tarp jėgų, kurios nori išsaugoti ir sustiprinti nacionalinę valstybę, ir tų, kurie nori ją pakeisti kažkuo kitu. A. Rudys taip pat pareiškė, kad lietuvių tautai, skirtingai nei didesnėms tautoms, tai gali būti pražūtinga.
A. Rudys kreipėsi asmeniškai į premjerą, ragindamas atšaukti tiesos neatitinkančius pareiškimus ir pradėti tarnybinį patikrinimą dėl asmenų, kurie prisidėjo prie nepatikrintų faktų platinimo Vyriausybės vardu. Savo ruožtu Seimo narys G. Songaila informavo, kad šiandien pateiks oficialų Seimo nario paklausimą, ar premjeras neketina ištaisyti klaidos. Jis išreiškė viltį, kad p. A. Kubilius neįsirašys į garbę praradusių asmenų galeriją.
Kubilius nera toks stiprus, kad prisipažintų klydęs.
sutinku,būtų tikrai stprus žingsnis,kuris pakeltu gerb. Kubiliaus autoritetą.O jei dar nurodytų klaidinimo šaltinį,būtų dar geriau
Iš Kubiliaus reikalauti neįmanomo – kvaila. Bet labai svarbu sužinoti kieno užsakimu buvo ir yra skleidžiama dezinformacija. Kažkodėl, neapleidžia nuojauta, kad čia, ne be VSD pagalbos, yra pučiamas “nacionalizmo” burbulas.
kodėl reikalauti.Tai jam pačiam daug svarbiau .O ir rinkimai ne už kalnų(nors tai ir neturi nieko bendro).
Per praėjusius 20 su viršum metų senosios “raudonosios sovietinės bolševikinės kagėbistinės utėlės” labai nuosekliai, kryptingai ir sėkmingai “transformavosi” į naujas “žydrąsias-rožines jievrosojuzines utėles”, ir toliau tebevaldo Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę, siurbdamos jos gyvybinius syvus bei kraują, ir nuodydamos savo išskiriamais nuodais ir bacilomis mūsų Tautos organizmą.
Štai kokia šlykšti “mimikrija” įvyko Lietuvių Tautos ir Nepriklausomos Lietuvos Valstybės amžinų priešų gretose…
Lietuviai, įsidėmėkite – “raudonosios utėlės” pakeitė savo spalvą, bet ir toliau sėkmingai parazituoja ant Lietuvių Tautos ir Valstybės kūno.
Paprastas klausimas visiems:
Ar gali Lietuvių Tautos sukurtos Valstybės vyriausybei vadovauti asmuo, aršiai priešiškas Lietuvybei ir nuosekliai palaikantis Lietuvių Tautos polonizaciją?
Kitas paprastas klausimas visiems:
Ar gali Lietuvių Tautos sukurtoje Valstybėje viešai ir legaliai veikti politinės partijos, aršiai priešiškos Lietuvybei, ją reguliariai keikiančios ir niekinančios?
Tačiau šios partijos ir jų lyderiai lygiai taip pat aršiai ir nuosekliai palaiko amžinus Lietuvių Tautos ir Valstybės užsieninius priešus, surijusius Lietuvių Tautos žemes, ir jų išlaikomą bei palaikomą “penktąją koloną” Lietuvoje?
Taigi, Lietuviai, kaip mes turime elgtis su tokiomis partijomis ir jų “vadais”?
Šliaužiantis totalitarizmas
„Lietuva be lietuvių“ – tokia buvo mūsų tautą ir šalį kraštą pavergusio komunistinio „internacionalistinio“ totalitarinio režimo vizija ir galutinis tikslas.
Nepriklausomos Lietuvos „pažangiųjų jėgų“ tikslas tebėra tas pats.
Skirtumas nuo sovietmečio yra tik tas, kad ankstesniuosius „saulės nešėjus“ iš Rytų pakeitė apsišaukėliai „Vakarų civilizacijos“ vėliavnešiai, ne garsiai skelbiantys komunistinio internacionalizmo šūkius, bet sumaniai skleidžiantys antitautines ir antivalstybines liberalistinio kosmopolitizmo nuostatas.”
Didelė mūsų tautos dalis, ypač jaunoji karta, kol kas neįžvelgia liberalistinio totalitarizmo tikrojo veido. Nors jis taip pat pavergia žmones ir tautas, tačiau daro tai paslėptomis formomis. Skiriamasis šio šliaužiančio totalitarizmo bruožas – paslėptas dvilypumas.
Viešai skelbiami „laisvės“ ir „tolerancijos“ principai. Tačiau šie principai virsta niekinėmis deklaracijomis visose gyvenimo srityse slapčia įtvirtinant griežtus liberalistinio „politkorektiškumo“ standartus.
Jų pažeidimas laikomas asmens nelojalumo „pažangioms idėjoms“ požymiu bei įrodymu ir tampa akstinu pradėti psichologiškai „apdoroti“ ir „atvesti į protą“ kiekvieną, išdrįstantį suabejoti ideologinėmis liberalistinio totalitarizmo dogmomis, juo labiau – viešai jas kritikuoti.
Toks „švelnus“ ir „civilizuotas“ totalitarizmas kai kuriais atžvilgiais net pavojingesnis už Lietuvoje egzistavusį komunistinį totalitarizmą.
(Ištrauka iš – Vytautas Radžvilas. Šliaužiantis totalitarizmas).
Romualdas Ozolas.
Nacionalinių vertybių nuvertinimas atgavus nepriklausomybę
Pranešimas Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos kultūros kongreso konferencijoje „Lietuvių kalba XXI amžiaus pradžioje“ 2008 m. spalio 7 d.
Ištrauka:
Prisiminkime Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo pabaigoje perskaitytą Geros valios deklaraciją:
Už vienybę – prieš skaldymą.
Už pasitikėjimą – prieš įtarumą.
Už kūrimą – prieš griovimą.
Už gaivinimą – prieš slopinimą.
…….
Drįstu teigti, kad – nepriklausomai nuo to, kad vadinamieji globalizacijos procesai išlaisvina visų pirma blogą valią bei juoduosius interesus, ką visapusiškai paliudija ir JAV finansų krizė, ir ES vadovų nesusitarimas dėl bendros finansų apsaugos, – mes turime principinę teisę į viltį: būtent pati „laisvoji rinka“ parodė savo laisvės ribas ir kaip alternatyvą sau iškėlė gerai veikiančią nacionalinę valstybę.
Tai – beveik fantastinis šansas mums ir visiems tokiems, kaip Lietuva.
Tai ką gi turim daryti…
Visų pirma – atsilaikyti: nenusiminti, neišsivaikščioti, nepasiduoti!
Kartu saugoti didžiuosius savo tautos ir valstybės turtus: teritoriją, žmones, istoriją, kultūrą ir – ypač – kalbą.
Saugant teritoriją – neišparduoti žemių pasaulio perėjūnams, ir neleisti atitinkamiems Varšuvos sluoksniams atnaujinti Vilniaus krašto autonomijos projekto, be kita ko, itin spaudžiamo ir per pavardžių lenkiškąją rašybą.
Saugant žmones – užkirsti kelią į Lietuvą perėjūnams, nesvarbu iš kur jie – iš Rytų ar iš Vakarų. Už savo žemę gali būti, pajėgia būti atsakinga tik joje gyvenanti tauta, todėl pasivaikščiojus po pasaulį ji vėl turi sugrįžti namo.
Saugant istoriją, būtina baigti istoriosofų mums peršamą pasakėlę apie tai, kad pati istorija yra pasakėlė – klausimas tik, kas įspūdingiau ją paseka.
Tiesa yra sena kaip pasaulis: istorija – tautos ateities projekto preambulė.
Saugant kultūrą, būtina skirti jai tokias biudžeto lėšas, kurios garantuotų nacionalinio intelekto reprodukciją ir inovatyvumą tautos mentalinio konkurencingumo didinimo prasme.
Saugant kalbą, reikia aiškiai ir griežtai valstybinėmis priemonėmis pasakyti, kad Lietuva ir lietuviai – tai visų pirma lietuvių kalba.
Nereikia bijoti pasaulio ir tvertis kinų sienomis, mums tereikia išmokti pasaulį versti į lietuvių kalbą.
Santykyje su pasauliu visa nacionalinė kultūra yra vienas milžiniškas vertimas – visų pasaulio kultūros sričių vertimas į lietuvių kultūros pavidalus, egzistuojančius mums lietuvių kalba.
Be pasaulio šiukšlių, klastų, tuo labiau – savų išdavysčių. Tai jau kultūros politikos ir apskritai politikos klausimai.
Reikia labai nedaug – 15–20 žmonių, kad sutvarkytų valstybę.
Nežinau, kiek reikia kalbos žmonių, kad sutvarkytų kalbą – aukščiausią kiekvienos nacionalinės kultūros lytį.
Žinau, kad jų Lietuvoje yra.
Sėkmės jiems!
Romualdas Ozolas
Kas yra nacionalizmas ir kosmopolitizmas
Kada galų gale atsiplėšime nuo sovietinės propagandos įkaltų stereotipų?
Kai kam smegenyse, matyt, “užsiciklino” “buržuazinio nacionalizmo” bolševikinis keikimas.
Sovietų Sojuzas buvo daugiatautė imperija ir jos ideologai labai gerai suvokė, kokį realų pavojų šiai imperijai kelia bet kurios tautos (įskaitant ir rusų) nacionalistai: juk visų nacionalistų tikslas yra vienas – imperijų naikinimas ir tautinių valstybių kūrimas (visai nepriklausomai nuo tų imperijų socialinių santvarkų ir valdymo formų).
Kaip tik todėl SSSR valdantieji visada – nuo pat bolševikų partijos įsikūrimo – nekentė ir klaikiai bijojo bet kokių nacionalistų – ir “buržuazinių”, ir “socialistinių”, ir “anarchistinių”.
Sovietų “lageryje” tyčia pastoviai buvo iškraipomos sąvokos – nacionalizmas buvo tapatinamas su šovinizmu, o internacionalizmas – su kosmopolitizmu.
Nacionalizmo priešprieša yra ne internacionalizmas, o kosmopolitizmas, tai yra atsisakymas savo tautos, savo kalbos ir savo kultūros vardan “vienos pasaulinės” kalbos, tautos ir kultūros “sukūrimo”.
Beje, jei iš tikro būtų “sukurta” tokia “vienoda, globali, tauta, kalba ir kultūra”, tai išnyks ir pati sąvoka “internacionalizmas”, nes nebeliks pačių tautų.
Kosmopolitizmas – tai yra kalbų, kultūrų ir tautų įvairovės “suniveliavimas”, o kalbant tiesiai – sunaikinimas.
Visų imperijų tikroji esmė – sunaikinti Tautas, jų Kalbas ir Kultūras…
Ir paversti jas “pilka mase”, pigia “rabsila”, kuri būtų “mobili” ir su džiaugsmu dainuotų “Мой адрес – Не дом и не улица. Мой адрес – Советский Союз”.
Nacionalizmas yra siekis išsaugoti pasaulinę Tautų, Kalbų ir Kultūrų įvairovę.
Kiekvienas tikras nacionalistas visada padės kitų tautų nacionalistams, kovojantiems už savo tautos laisvę ir nepriklausomybę.
Tai ir yra tikrasis nacionalistinis internacionalizmas.
O Tautinė Valstybė yra tik vienas iš įrankių Tautos rankose, siekiant optimalaus savo Kalbos ir Kultūros išsaugojimo.
Deja, šiuo metu Lietuvos Valstybė nėra Tautinė Valstybė – ją jau 20 metų valdo “įvairiaspalviai” liberalkosmopolitai, kurių siekiai ir tikslai yra visai priešingi nei nacionalistų.
Klausimas idiotams, rašinėjantiems tokias antraštes kaip ši (“Patriotinė stovykla apkaltinta nacionalizmo propagavimu”) – nuo kada Lietuvių Tautos sukurtoje Valstybėje už lietuviškojo nacionalizmo, tai yra Lietuvybės: Lietuvių Kalbos, Rašto, Papročių ir Tradicijų, Istorijos… – propagavimą bei puoselėjimą, galima būti kuo nors apkaltintu?
Lietuvių Tauta tam ir sukūrė savo nuosavą Valstybę (o 20 amžiuje ją tris kartus atkūrė), kad apgintų savo prigimtinę teisę į nuosavą Kalbą, Raštą, Žemę, savo Istoriją…
Kęstutis Čeponis
“Lietuvių Tauta tam ir sukūrė savo nuosavą Valstybę, kad apgintų savo prigimtinę teisę į nuosavą Kalbą, Raštą, Žemę, savo Istoriją…”
-Čia dar trūksta apginamos vienos teisės įvardinimo – į Baltų religiją ! – ir tik po to dėti daugtaškius…
Tauta ir valstybė susikuria kartu, nes tauta – tai tam tikros teritorijos bendruomenė.
Pagarba, Žygeivi. Paties, pacituoti komentarai, atkartoja mano mintis.
Jeigu tikrai įrodyta, kad Šalčininkų pirmo paminejimo 700 metų jubiliejuje buvo kalbama, kad po keiksmažodžių žmonės turėtų praustis burną, o nekalbama apie tai, kad burną turėtų praustis tie, kurie šiame minėjime kalbės slavų ar germanų kalbomis, kaip buvo paskleista žiniasklaidoje, tai tie, kurie paskleidė neteisingą informaciją, turėtų ją atšaukti, nes tokia dezinformacija labai kelia tautinę nesantaiką. Rimantas Matulis