Lietuva pasirašė Europos aplinkos ir sveikatos proceso Ostravos deklaraciją, kuria įsipareigojo labiau rūpinti aplinkos taršos mažinimo, sveikatai palankios aplinkos plėtojimo klausimais. Ši deklaracija buvo pasirašyta po Europos aplinkos ir sveikatos proceso ministrų konferencijos, kurios metu įvairių sektorių atstovai iš 48 valstybių aptarė politiką ir veiksmus, skirtus gerinti aplinką ir sveikatą.
Beveik 1,5 milijono mirčių, kurių būtų galima išvengti, kas metus Europos regione įvyksta dėl aplinkos veiksnių rizikos sveikatai. Todėl yra svarbu stiprinti pajėgumus kovojant su neigiamą įtaką sveikatai darančiais aplinkos veiksniais: oro tarša, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, triukšmu, atliekomis ir užterštomis teritorijomis, klimato kaita. Šalių narių biudžeto suvaržymai, socioekonominiai ir lyčių netolygumai, ekstremalūs klimato reiškiniai, padidėjęs sergamumas neinfekcinėmis ligomis, senstanti visuomenė bei beprecedentis migracijos lygis tarp šalių ir jų viduje Europos regione dar pasunkina aplinkos sveikatos problemas.
„Šia deklaracija Europos šalys yra kviečiamos ir toliau energingai dirbti siekiant sukurti darnią ir sveikatai palankią aplinką. Nepaisant to, kad visos šalys yra labai skirtingos, sveikatai palankios aplinkos klausimai turi būti svarbūs joms visoms, tad ir problemas spręsti reikia kartu“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Ostravos deklaracijoje šalys raginamos įsipareigoti, kad švarus geriamasis vanduo ir tinkamos sanitarinės higieninės sąlygos namie būtų prieinamos visiems, ypač vaikams. Šiuo metu 14 mln. Europos regiono gyventojų neturi priėjimo prie švaraus ir saugaus geriamojo vandens, 62 mln. vis dar naudojasi nekanalizuotais lauko tualetais, o 30 iki 60 proc. nuotekų vis dar neišvalomos.
Europos regione vis dar daugiau nei 1.5 mln. užterštų vietovių, vis didėja cheminių medžiagų gamyba ir jų vartojimas. Dalis naujų cheminių medžiagų nepakankamai ištirtos dėl jų poveikio sveikatai, todėl Ostravos deklaracijoje šalys raginamos užtikrinti cheminių medžiagų saugų naudojimą ypač vaikų aplinkoje. Sveikatos sektorius raginamas užtikrinti saugų medicininių atliekų ir panaudotų vaistų tvarkymą.
Pasak SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus, deklaracijoje raginama puoselėti ir plėtoti miestų saugią, švarią ir sveikatai palankią aplinką, mažinti transporto keliamą taršą.
„Atlikus tyrimus nustatyta, kad, pavyzdžiui, 10 proc. padidinus žaliuosius plotus mieste, sumažėja gyventojų sergamumas, pagerėja sąlygos fiziniam aktyvumui ir tai sąlygoja vidutiniškai 5 metų ilgesnę gyvenimo trukmę“, – teigia A. Ščeponavičius.
Ne mažiau svarbi problema – asbestas, kancerogeninė medžiaga, kurios net mažiausi kiekiai aplinkos ore sukelia vėžio riziką, todėl konferencijoje atkreiptas dėmesys į šią problemą. Nors gaminių turinčių asbesto gamyba jau seniai draudžiame, jo vis dar yra gyvenamojoje ir darbo aplinkoje (pvz. šiferiniai stogai), todėl deklaracijoje šalys raginamos kuo greičiau pašalinti vis dar likusius asbesto turinčius gaminius.
Europos miestuose apie 100 mln. gyventojų yra veikiami padidinto transporto triukšmo, kurio lygis siekia daugiau nei 55 decibelai, todėl Ostravos deklaracijoje raginama mažinti transporto sukeliamą triukšmą, plėtoti dviračių takus, tam skubiai parengiant dviračių plėtros planus, skatinti aplinkai palankaus transporto naudojimą: elektromobilių, kitų elektrinių transporto priemonių, visuomeninio transporto plėtrą.
Tvari šalies ekonominė ir socialinė plėtra neatskiriama nuo švarios ir saugios aplinkos, gyventojų sveikatos ir gerovės, todėl Ostravos aplinkos ir sveikatos deklaracija pagrindas veikti nedelsiant.
