Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso.
Mokytis po truputį, bet dažnai. Turbūt visi savo kailiu patyrėme ar bent girdėjome apie bemieges naktis egzaminų sesijų metu. Įsiminti didžiulį kiekį informacijos per trumpą laiką gal ir įmanoma, bet blogiausia, kad ji galvoje išliks taip pat trumpai.
„Mokymasis yra procesas, o procesui reikalingas laikas. Mokantis mažomis apimtimis ir dažnai galima lengvai išmokti daugiau ir ilgesniam laikui. Juk svarbiausia, kad suprastume informaciją, o supratimas ateina tik po kurio laiko. Labai svarbu skaityti, domėtis, aiškintis, žinios turi tarsi „susigulėti“. Labai tikėtina, jog būtent tai atneš geriausius įvertinimus egzaminų metu“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė, Edukologinių kompetencijų grupės vadovė Ilona Valantinaitė.
Tikrinti žinias. Mokantis kartais tikrai sunku suprasti, ar įsisavinai tikrai tas žinias, kurių tau reikia, ar tikrai gebi visą turimą informaciją sujungti į vientisą vaizdą. Taigi, geriausias būdas tuo įsitikinti – atlikti užduotis, atsakinėti į šios temos klausimus.
„Kitaip tai galima vadinti refleksija, o ji – būtina mokymosi sąlyga. Tai yra procesas, padedantis identifikuoti, kas padaryti, kas suprasta, kur suklysta, ko dar trūksta. Refleksija yra lyg mokymosi medžiagos, savo elgesio, įvykių apmąstymas ir loginių išvadų padarymas, siekiant išvengti klaidų ateityje. Tik refleksijos dėka mokymosi medžiaga virsta asmenybės dalimi“, – sako edukologė.
Naktį skirti poilsiui, o ne mokymuisi. Rytas už vakarą protingesnis – byloja liaudies išmintis. Žinoma, vien tik ja pasikliauti nevertėtų, bet mokantis naktį gerų rezultatų pasiekti sunku.
„Nepailsėjęs žmogus linkęs atsisakyti sveikesnio maisto ir valgyti greitą maistą, kuris dar labiau apsunkina savijautą ir sulėtina mąstymą. Miego trūkumas skatina dažniau klysti ir mažina loginio mąstymo galimybes, sutrinka atmintis, reakcija. Taigi, nėra nė vieno argumento, kodėl vertėtų nepailsėjus ateiti į koliokviumą ar egzaminą“, – sako I. Valantinaitė.
Valdyti laiką/mokytis spręsti problemas. Ne tik studentai, bet ir jau visai subrendę žmonės dažnai yra linkę sudėtingesnius darbus atidėti vėlesniam laikui. Iki tol, kol jie „dega“, todėl tenka suktis itin greitai, nuo ko dažnai nukenčia darbo ar mokslo kokybė.
„Kokybė negimsta greitai – jai reikia laiko ir įdirbio. Darbo rinkoje labiausiai vertinami tie specialistai, kurie porą dienų prieš deadline’ą atiduoda parengtus projektus ir kitus darbus. Svajonių darbuotojais mokomasi būti jau studijų metu“, – sako VGTU docentė.
Bendradarbiauti su kolegomis ir dėstytojais. Pats laikas pamiršti mokyklos laikus, kuomet daugeliui tekdavo kiek prisibijoti mokytojų ir mokytis tik dėl gerų pažymių.
„Dėstytojas yra patarėjas, padėjėjas, konsultantas, padedantis studentui augti kaip asmenybei ir specialistui. Studentas – tas suinteresuotas žmogus, kuris nori imti žinias ir tobulėti. Darnus davimo ir ėmimo procesas įmanomas tik bendradarbiaujant, gerbiant ir palaikant vienam kitą“, – neabejoja VGTU Edukologinių kompetencijų grupės vadovė.
