Seimo Žmogaus teisių komitetas birželio 22 dienos posėdyje svarstė Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4412.
Šiuo projektu siekiama papildyti nušalinimo nuo darbo atvejus. Pagal dabar galiojančias nuostatas, darbdavys nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti atlyginimo gali tai dienai tik tuomet, jei darbuotojas darbe pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų,taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymo projektu siūloma Darbo kodeksą papildyti nuostata, kuri numatytų darbdaviui galimybę nušalinti nuo darbo darbuotojus, kuriems pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Komitetas įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kuriose keliama nemažai abejonių dėl siūlomo reglamentavimo. Darbdavys nėra baudžiamojo proceso dalyvis, taigi, neaišku, kokiu oficialiu teisiniu pagrindu jis galėtų priimti sprendimą nušalinti darbuotoją nuo darbo. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo projekte vartojama sąvoka „darbuotojas, kuriam yra pareikšti įtarimai” yra nevisiškai tiksli – neaišku, kuris procesinis veiksmas čia turimas omeny, todėl galėtų kilti neaiškumų nustatant nušalinimo nuo darbo momentą. Darbdaviui gali kilti klausimas, ar žinia apie pareikštus įtarimus, paskleista visuomenės informavimo priemonėse, galėtų tapti pagrindu atleisti darbuotoją. Kitas svarbus aspektas – žalos atlyginimas, jei įtarimai nepasitvirtins. Taigi, kas turėtų atlyginti žalą, jeigu darbuotojui pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikalstamų veikų ir/arba piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepasitvirtintų ir dėl to nušalinimas nuo darbo būtų pripažintas nepagrįstu? Tuo tarpu, atleistas darbuotojas patirtų materialinę žalą.
Taigi, įvertinęs tai, kad darbdavio kompetencijos neturėtų įsiterpti į baudžiamąjį procesą, komitetas nepritarė pateiktam įstatymo projektui.
