Pasibaigusi 17–oji Vilniaus knygų mugė šiemet vėl sutraukė didelį būrė lankytojų. Jos rengėjai suskaičiavo, kad per keturias dienas mugėje apsilankė 67 820 žmonių (pernai 66 320). Ypač daug lankytojų dėmesio susilaukė renginiai ir diskusijos, Muzikos salėje vykę susitikimai bei koncertai.
Ne tik naujausios knygos, bet ir įdomios diskusijos
Knygų mugės lankytojai kaip visada galėjo susipažinti ir įsigyti pačių įvairiausių knygų, specializuotų leidinių, mokslinės literatūros. Daug dėmesio sulaukė naujausi užsienio autorių vertimai bei populiariausių lietuvių autorių knygos, o leidyklos neslepia neblogai nuspėjusios perkamiausias knygas. Tačiau nors tiek didelės, tiek mažos leidyklos pardavimų apimtimis nesiskundė, visas mugės dienas buvo akivaizdu, kad ne mažiau nei knygos lankytojus traukė susitikimai ir diskusijos.
„Šiemet knygų mugė ne tik atspindėjo bei diktavo literatūrines madas ir tendencijas, bet ir pasiūlė kaip niekad aktualią renginių ir diskusijų programą, kurią lankytojai įvertino ypač palankiai. Forumo-LRT studijos erdvė, skirta Diskusijų klubo renginiams, visada buvo pilna susidomėjusių lankytojų. Be jokių abejonių, mugė keturioms dienoms buvo tapusi karščiausiu viešosios erdvės tašku, gyva visuomenės diskusijų platforma, kurioje girdimi įvairiausi balsai, išsakomi aštriausi argumentai ir keliamos pačios aktualiausios temos“, –mugės renginių programos sėkme džiaugėsi Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.
Diskusijų klubo renginius tiesiogiai galėjo stebėti ir LRT žiūrovai, o atgarsių apie juos buvo apstu ir žiniasklaidoje.
Anot programos sudarytojų, mugėje visada susipina daugelis gyvenimo sričių: kultūra, menas, mokslas, švietimas, istorija, verslas, politika, tačiau šiemet ši dermė buvo itin gerai apgalvota ir atitiko lankytojų lūkesčius, o diskusijos tęsdavosi ir renginiams pasibaigus. Ypač daug dėmesio susilaukė diskusijos mugės tema „Autorius ir personažas: kas ko ieško“ bei anšlaginė, jausmų proveržį sukėlusi diskusija apie Lietuvos rašytojų laikysenas sovietmečiu.
Atskira Vaikų literatūros salė – kūrybinė erdvė šeimoms
Gyvos emocijos keturias dienas liejosi ir kitose mugės salėse. Šių metų naujiena – 5 atskiros ir erdvios parodų ir kongresų centro tematinės salės. Organizatorių teigimu, toks sprendimas pasitelkti visas turimas erdves itin pasiteisino.
„Mugėje besilankančios šeimos su vaikais traukė į specialiai tik jiems skirtą, didesnę nei anksčiau 4-ąją mugės salę. Čia buvo galima ne tik apžiūrėti ar įsigyti visas mažiesiems skirtas literatūrines naujienas, bet ir susitikti su knygų personažais, iliustruotojais, dailininkais, dalyvauti gausybėje edukacinių užsiėmimų ar dirbtuvių. Smagu, kad erdvės užteko visiems, o vaikų šypsenos bylojo, kad visai šeimai skirtos erdvės mugėje reikėjo jau senokai“, – sakė M.Gembickienė.
Gausus profesionalių iliustruotojų ir dailininkų būrys iš užsienio dėmesį skyrė ne tik vaikams, bet ir jauniesiems kūrėjams, konsultavo juos mugės erdvėse bei susitikimuose kitose miesto vietose.
Ypač daug lankytojų dėmesio susilaukė ir 3-oje salėje įsikūrusi Bibliotekų erdvė, kurioje veikė literatūrinė vaistinė, rašymo dirbtuvės, jau tradicija tapusi Gyvoji biblioteka. 2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais, tad bibliotekos pasistengė lankytojus ne tik supažindinti su pagrindinėmis savo funkcijomis, bet ir kuo įdomiau pristatyti veiklą.
Muzikos salėje – ne tik gyva muzika, bet ir gyvi jausmai
Keturias dienas parodų ir kongresų centre LITEXPO leido ir Lietuvos muzikos pasaulio atstovai – jie visi susitiko Vilniaus knygų mugėje įsikūrusioje Muzikos salėje, kur virė lietuviškos muzikos gyvenimas. Po vienu stogu čia buvo susibūrę daugybė Lietuvos muzikos atlikėjų, kurie pristatė savo kūrybą, rengė gyvus pasirodymus ir bendravo su klausytojais.
„Šiais metais Muzikos salė išaugo ne tik plotu ir dalyvių skaičiumi, bet ir lankytojų bei gerų emocijų kiekiu. Tai buvo keturių dienų muzikos šventė, kurią drauge sukūrė muzikantai, jų vadybos komandos, muzikos leidėjai, prekybininkai, koncertų organizatoriai ir visi, apsilankę šioje Vilniaus knygų mugės erdvėje. Džiaugiamės, kad po vienu stogu pavyko surinkti tiek daug skirtingų žanrų muzikos ir jos kūrėjų. Dalyvavusių muzikos sektoriaus atstovų entuziazmas ir atsiliepimai įrodo, kad tokia erdvė Lietuvos muzikiniame pasaulyje reikalinga, todėl neabejoju, kad kitais metais turėsime dar stipresnę ir aktyvesnę Muzikos salę“, – kalba asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Knygų mugės Muzikos salėje per keturias dienas pagrindinėje scenoje ir akustinėje „Tamsta“ scenoje įvyko daugiau kaip 40 pasirodymų. Jų metu jau gerai žinomi ir dar tik debiutuojantys atlikėjai pristatė savo naujausius albumus. Daugiausia dėmesio, organizatorių teigimu, susilaukė Andriaus Mamontovo bei Vido Bareikio koncertai.
Salės stenduose prisistatė per pusė šimto muzikos leidėjų, nepriklausomų muzikantų, muzikos prekybininkų bei koncertų organizatorių. Juose savo veiklą ir albumus pristatė per 200 skirtingų žanrų atlikėjų. Čia lankytojai taip pat galėjo išgirsti gyvas muzikantų improvizacijas ir susitikti su mėgstamais atlikėjais.
Aukcionas – gyvesnis nei tikėtasi
Pirmą kartą knygų mugėje vykęs antikvarinių knygų aukcionas, kuriame pristatyta lituanistinė kartografija ir istorinė grafika, fotografijos, afišos, plakatai, dokumentai, periodika, kalendoriai, „Vilniaus aukciono“ direktorės Simonos Makselienės teigimu, sulaukė daug besidominčių ir vyko aktyviau nei tikėtasi.
Aukcione buvo pristatomi patys įvairiausi leidiniai. Seniausias lotas išleistas 1561 m. Knygų kainos prasidėjo nuo 5 EUR, o štai brangiausias aukciono lotas – Konstantino Sirvydo „Trijų kalbų žodynas“ (1713 m.) įkainotas 8000 EUR. Jis buvo nupirktas už pradinę kainą. Anonimu panorėjęs likti pirkėjas buvo vienintelis susidomėjęs šiuo leidiniu, tad kainos niekas ir nepadidino.
„Suskaičiavome, kad iš viso aukciono metu parduoti 206 lotai iš 726. Taigi 28,4 proc. visų pristatytų lotų, o už juos sumokėta suma siekia 33 210 EUR. Dalis leidinių parduota už pradinę kainą, o kai kurių leidinių kaina išaugo ir kelis kartus. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad sulaukėme daugybės besidominčių žmonių, ieškančių, vartančių ir smalsaujančių apie išskirtinę vertę turinčius leidinius“, – pasakojo S.Makselienė.
Kitais metais kvies atrasti „Lietuviškus ženklus pasaulyje“
Vilniaus knygų mugė – tai vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinio gyvenimo riboženklių, savotiški visų kuriančių ir skaitančių žmonių naujieji metai. Šiemet kitų metų tema žinoma kaip niekad anksti – ji paskelbta paskutiniąją mugės dieną.
„Tradicija tapusi mugės tema – tai leitmotyvas, savotiška kryptis, kuria nuo šiol visus metus kviesime žiūrėti kalbai, žodžiui, knygai ir kūrybai neabejingus žmonės. Tad užverdami vienos mugės duris, jau žinome, ne tik kada susitiksime, bet ir apie ką kalbėsime, kuo džiaugsimės ir ko ieškosime ateinančiais metais. Aštuonioliktą kartą rengiama mugė lauks su tema „Lietuviški ženklai pasaulyje“, o visus skaitančius ir kuriančius susitikti kvies vasario 23-26 dienomis“, – sakė LITEXPO parodų grupės vadovė M. Gembickienė.
Pirmoji knygų mugės diena:
Antroji knygų mugės diena:
Trečioji knygų mugės diena:
