Lenkijos ambasada Vilniui dovanoja grojantį suoliuką, kuris jau nuo šio sekmadienio veiks K. Sirvydo skvere sostinės senamiestyje. Suoliukas bus atidengtas sekmadienį 12 val. Iškilmėse dalyvaus Lenkijos ambasados, Vilniaus miesto savivaldybės ir projekto rėmėjų atstovai. Ant suoliuko bus galima atsisėsti ir paspaudus mygtuką pasiklausyti M. K. Oginskio kūrinių, iš trumpo aprašymo sužinoti, kas buvo M. K. Oginskis
Seimas 2015-uosius buvo paskelbęs M. K. Oginskio metais. M. K. Oginskio 250-osios gimimo metinės taip pat buvo įtrauktos į UNESCO minėtinų datų sąrašą. M. K. Oginskis (1765–1833) buvo daugeliu talentų pasižymėjusi XVIII–XIX amžių sandūros asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos sukilėlių Vyriausybės, Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, atsiminimų rašytojas, kompozitorius. Jis aktyviai dalyvavo politinėje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių reformų, ypač baudžiavos panaikinimo, kultūros prieinamumo didinimo ir visuomenės kūrybiškumo skatinimo. Pats M.K. Oginskis palaidotas Florencijoje, Italijoje.
Mykolas buvo LDK žmogus, todėl prie ko čia Lenkija?
jau rašyta,
1569 m. Liubline,
Lenkija, lenkų tauta išgelbėta (išsigelbėjo tąsyk) nuo sunaikinimo išnykimo lemties, lyg prūsų, jotvingių
ir kitų tuomečių “dingusių” tautų pavyzdžius primint, – VIEN VYTENIO KARDU SUKURTOS IMPERINĖS
Valstybingumo išraiškos LIETUVIŲ, mūsų Tautos valstybei priėmus b ū t i n ą j ą tarpusavio Ginties
sąlygą. Bendrai atsilaikyta bent iki 1795 m. nuo trišalių antpuolių grėsmių (agresijų).
1569 m. Liubline įsigaliojusi ABIEJŲ TAUTŲ Valstybės tarpusavio plotų riba nekito,
nekeista ir G A L I O J A.
Kad ženkliai gausiai lietuviai ( tame tarpe žemaičių, prūsų, jotvingių bei kuršių dalies palikuoniai) dar
tebevartoja ukrainiečių, rusų, gudų, vokiečių, lenkų, anglų, ispanų, prancūzų, ar vengrų, airių, norvegų
kalbas, – tai tik laikina
Visi nutyli svarbiausią, nes tai žeistų Lenkiją: Oginskis vedė derybas su Rusijos caru, dėl LDK nepanaikinimo, bet įėjimo į Rusijos imperiją su autonomijos teisėmis, o tam labai pasipriešino Lenkija. Taip vėliau buvo pasielgta su Suomijos Didžiąja Kunigaikštyste ir kaip žinote Suomijos istorija susidėstė kitokia O “uolieji katalikai” – lenkai už šias idėjas užmušė vyskupą Masalskį akmenimis.
Įdomu ar informacija suoliuke paspaudus mygtuką apie Oginskį bus skleidžiama lenkiškai ar lietuviškai?
Gal ir taip vadinamas Oginskio polonezas tėra tik klastotė primesta iš vėlesnio laiko. Žinoma, jog Čiurlionis baigdamas studijas parašė polonezą ir pasiuntė jį Oginskiui į Plungę, o šis dovanojo jam naują Arnold Fibiger firmos fortepijoną.
Na, ne – “Atsisveikinimas su Tėvyne” sukurtas 1794m., kada, pralaimėjus sukilimą, jis buvo Italijoje.