Šiais metais gruodžio 4 d. pirmą kartą Lietuvoje paminėta kalnakasių profesinė šventė. Renginys vyko Žagarėje, naujai atgimusiuose grafo Naryškino dvaro rūmuose, kuriuose įsikūrusi Žagarės RP direkcija. Renginio organizatoriai Lietuvos karjerų asociacija ir Lietuvos geologijos tarnyba.
Žagarę, ramų ir tylų Šiaurės Lietuvos miestą, pietinę Žiemgalos dalį, vertėtų aplankyti visiems, kas bent šiek tiek domisi savo krašto istorija.
Neatsitiktinai šventė vyko Žagarėje – kadangi nuo čia prasidėjo dolomito tyrimai ir kasyba. Žagarės apylinkėse po nestora danga slūgso nuosėdinės uolienos – dolomito sluoksniai. Šių uolienų sluoksnius galima pamatyti Švėtės krantuose ir buvusiame dolomitų karjere – Žagarės atodangoje. Dolomitas sudaro paleozoinės eros, devono periodo, Žagarės svitos sluoksnius, kurie susiformavo prieš 360–100 milijonų metų, šiltos druskingos jūros dugne. Ši uoliena turi nelygų paviršių ir slūgso 2–45 m gylyje (Žagarėje 0,3–6 m gylyje, apie 12 m storio), taip negiliai tik Šiaurės Lietuvoje. Žagarės dolomitų atodangos 2,5–3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio karjero sienelės 1964 m. paskelbtos valstybės saugomu gamtos paminklu, nuo 2002 m. geologinis gamtos paveldo objektas (žinoma nuo XIX a.).
Taigi, dolomitas yra neatsiejama Žagarės krašto žemės gelmių dalis, kaip yra ir visos šiaurinės Lietuvos geologinis pagrindas.
Juolab, Žagarėje gyveno iki šiol pagarbiai menama šv. Barbora Žagarietė, dar vadinama „Žagarės stebuklų mergele“. Garsas apie jautrios ir geros širdies Barborą Umiastauskaitę-Žagarietę (1628–1648) netyla ir iki mūsų dienų. Jos kripta yra Senosios Žagarės bažnyčioje, kuri pastatyta iš dolomito. Todėl labai simboliška kalnakasių šventę rengti Šv. Barboros – kalnakasių globėjos minėjimo dieną, kuri saugo žmones nuo netikėtos ir staigios mirties, ne tik nuo žaibo, sprogimų, gaisrų, bet ji yra ir geologų, kalnakasių, akmenskaldžių globėja.
Lietuvos naudingosios iškasenos iki šiol išgaunamos tik atviruose kasiniuose – karjeruose. Tai kol kas vienintelis būdas išgauti svarbias Lietuvos naudingas medžiagas. Tinkamai įrengti ir eksploatuojami karjerai yra technologinių veiksmų seka, prasidedanti nuo geologinės žvalgybos ir užsibaigianti karjero rekultivacija. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, kuri nustatyta tvarka suteikia leidimus eksploatuoti karjerus, šiuo metu Lietuvoje yra 327 karjerai (be durpynų).
Lietuvoje įvairiu lygiu yra ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšys – klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis – eksploatuojamos (pastarųjų dviejų rūšių naudingosios iškasenos naudojamos fragmentiškai). Daugiausia tai statybinių medžiagų pramonėje ar keliams tiesti naudojamos naudingosios iškasenos.
Daugiausiai naudojamų telkinių yra Klaipėdos (27), Panevėžio (21), Jonavos, Telšių ir Zarasų (po 18) rajonų savivaldybėse. Durpių – 5 telkiniai Telšių rajono savivaldybėje. Smėlio – 8 telkiniai Panevėžio, 6 Šiaulių, po 5 Plungės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Smėlio ir žvyro – 16 telkinių Klaipėdos, 8 – Trakų, po 7 Panevėžio ir Jonavos rajonų savivaldybėse. Žvyro – 10 telkinių Jonavos, po 8 Zarasų ir Panevėžio, po 7 Kelmės, Telšių ir Anykščių rajonų savivaldybėse.
Lietuvos geologijos tarnybos informacija
Norint švęsti kalnakasių šventę, reikia, kad tų kalnų Lietuvoje būtų?
Ar ne?
Bet nėra.
O tie, kurie knisasi gilyn yra kurmiai.
Tai ar ne teisingiau būtų tą šventę pavadinti kurmių švente? 🙂
Nes jie kasasi lygioje vietoje į gylį.
Ira Lietuvoje kalnų , bet daugiausiai jie kuproti .