JT prognozė: 2100 m. Lietuvoje beliks 2,4 mln. gyventojų

Vytenė Stašaitytė, www.delfi.lt

Iki šių metų pabaigos Žemės gyventojų skaičius pasieks septynis milijardus. 2100 m. pasaulyje gyvens jau daugiau nei 10 mlrd. žmonių. Jų daugės visuose žemynuose, išskyrus Europą. Lietuvai prognozuojama niūri ateitis – mūsų šalis susitrauks maždaug milijonu gyventojų, jų beliks 2,453 mln.

Šią savaitę JT paskelbė naujausią pasaulio gyventojų skaičiaus prognozę, apie kurią praneša britų „The Guardian“. JT gyventojų skyriaus pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad po 13 metų pasaulyje gyvens aštuoni, o po 18 metų – devyni milijardai žmonių. 10 milijardų žmonių Žemėje gyvens po 40 metų.

Latviams dar blogiau, lenkams – kiek geriau

Lietuva patenka į septynioliktuką nukraujuosiančių valstybių. Mūsų šalis neteks ketvirtadalio gyventojų – numatomas sumažėjimas 25,85 proc. Skelbiama, kad šiemet Lietuvoje gyvena 3,307 mln. gyventojų, o 2100 m. liks 2,453 mln. Tai netgi 4,47 proc. mažiau nei buvo 1950 m., kai Lietuvoje gyveno 2.567 mln. žmonių.

ES valstybių kontekste Lietuva neatrodo prasčiausiai. Labiausiai nykstančios šalies titulas atitenka Labiausiai Bulgarijai, kurioje neliks 44,5 proc. gyventojų, beliks kiek daugiau nei 4 mln. Iš seniau nei 2004 m. prie ES prisijungusių valstybių labiausiai nukentės Portugalija. Manoma, kad ši šalis neteks beveik 37 proc. gyventojų, jų liks kiek mažiau nei 7 mln.

Iš kaimynių gyventojų skaičiumi už Lietuvą labiau nukentės Latvija, kuriai prognozuojamas kiek didesnis nei 26 proc. gyventojų mažėjimas iki 1,6 mln. Mažiausiai iš Baltijos valstybių praras Estija. Tačiau ji taip pat patirs netektį – gyventojų sumažės 14 proc. iki 1,1 mln.

Kita Lietuvos kaimynė – Lenkija atrodo kiek geriau nei Lietuva, tačiau neteks irgi daugiau nei penktadalio gyventojų. Lenkų liks mažiau nei 30 mln. – 23 proc. mažiau.

Demografijos ekspertė: apokalipsė nenutiks, bet skaičiui didinti prireiks imigracijos

Demografinių tyrimų instituto vadovė Vlada Stankūnienė DELFI sakė, kad šias prognozes reikia vertinti optimistiškai, nes jos geresnės už ankstesnes. „Išsivysčiusiame pasaulyje gimstamumo rodikliai atsigaus. Nuo šio šimtmečio vidurio gimstamumas pradės pasiekti norimą lygį, suminis gimstamumo rodiklis bus artimas 2. Lietuva irgi šimtmečio pabaigoje turėtų atgauti demografinę pusiausvyrą“, – sakė ji ir pridūrė, kad mirtingumas taip pat prognozuojamas mažėjantis – priartėjantis prie Vakarų Europos vidurkių.

Moterų apsisprendimas gimdyti vėliau, pasak V. Stankūnienės, esminių permainų neturėtų atnešti, net jei moterys Lietuvoje gimdys dar vėliau nei dabar. „Kritimas gimstamumo, prasidėjus atidėjimui gimdymo, praėjo. Kada pirmosios moterys žengė į atidėjimą, tuomet staiga buvo kritimas, bet dabar mes jau iš tos duobės išvažiavome. Gimstamumas pradėjo didėti, nes ėmė gimdyti tos moterys, kurios šį žingsnį buvo atidėjusios. Iš paskos gimdo ir kitos, o tam tikra dalis tebegimdo jaunos. Kritinė būsena praėjo, todėl gimstamumas neturėtų mažėti“, – aiškino ji.

Ekspertė pastebi, kad Lietuva daugiausiai žmonių prarado per pastaruosius dvidešimt metų ir tai lėmė ne tik gimstamumo mažėjimas, bet ir didžiulė emigracija. „Mes turėtume išeiti iš duobės – didžiosios demografinės depresijos, kuri ištiko mus per pastaruosius dvidešimt metų. Mes praradome gyventojus labiausiai dėl emigracijos. Artimiausią dešimtmetį prognozuojamas atsigavimas. Palaipsniui stabilizuosis gimstamumas ir mirtingumas, emigracijos rodikliai irgi bus daugiau mažiau subalansuoti. Todėl apokaliptinių prognozių nereikia matyti. Ką praradome, tą praradome, bet atsigavimas matomas, – sakė ji.

Pasak mokslininkės, norint pasiekti, kad Lietuvoje 2100 m. gyventų daugiau nei 2,4 mln. žmonių, reikia kovoti ne tik su emigracija, bet turėtume skatinti imigraciją: „Migracija iš Lietuvos turi būti sustabdyta kiek galima greičiau, o jei mūsų tikslas didesnis gyventojų skaičius, tada jau turėtume galvoti ir apie imigraciją. Tik imigracijos dėka galime pamatyti didesnį gyventojų skaičių.“

Sparčiausiai dauginsis Airija, didžiausia taps Prancūzija

Europa yra vienintelis pasaulio regionas, kuriame gyventojų skaičius iki 2100 m. sumažės – nuo dabar esančių 739 mln. iki 674 mln. Žemo gimstamumo šalių apibūdinimą atitinka visos Europos šalys, išskyrus Islandiją ir Airiją. Ne dėl gero gimstamumo, bet dėl kitų demografinę situaciją įtakojančių veiksnių pliusinė situacija išliks dar devyniose Europos Sąjungos (ES) valstybėse: Belgijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kipre, Liuksemburge, Olandijoje, Prancūzijoje. Suomijoje ir Švedijoje.

Didžiausias prieauglis ES per būsimus 90 metų prognozuojamas Airijoje, kur gyventojų padaugės daugiau nei 50 proc. ir viršys 7 mln. Geros prognozės lydi ir nykštukinę valstybę Liuksemburgą, kurioje numatomas 43 proc. augimas – gyventojų padaugės nuo pusės milijono iki 740 tūkst. Prancūzija turėtų tapti gyventojų skaičiumi didžiausia ES valstybe, jei bendrija išliktų dabartinės sandaros. Joje žmonių padaugės 27 proc. iki 80 mln. Kai tuo metu šiuo metu daugiausiai gyventojų turinčioje, tačiau besitraukiančioje Vokietijoje jų liks 14 proc. mažiau – apie 70 mln.

Afrikoje – 240 proc. augimas

Pasauliniu mastu didžiausias gyventojų skaičiaus didėjimas numatomas šalyse, kuriose didžiausias gimstamumas. Į šalių, kuriose didžiausias gimstamumo rodiklis, sąrašą JT yra įtraukusi 39 šalis Afrikoje, devynias Azijoje, šešias Okeanijoje ir keturias Lotynų Amerikoje. Šiandien 42 proc. pasaulio gyventojų gyvena mažo gimstamumo šalyse, kurios JT ataskaitoje apibūdintos kaip šalys, kuriose moterys negimdo pakankamai vaikų ir kuriose neužtikrinama, kad viena moteris pagimdytų po dukrą, išgyvenančią iki amžiaus, kai jau gali gimdyti.

Didžiausias gyventojų padaugėjimas numatomas Afrikoje – šiame žemyne iki 2100 m. žmonių padaugės 240 proc. – iki 3,5 mlrd. Okeanijoje numatomas 77 proc. augimas – iki 65 mln. Šiaurės Amerikoje žmonių padaugės 51 proc. – iki 526 mln. Pietų Amerika plėsis 15 proc. iki 687 mln. gyventojų. Mažiausiai augs didžiausias žemynas – Azijoje gyventojų padaugės maždaug 9 proc., iki 4,6 mlrd.

V. Stankūnienė pastebėjo, kad ateityje tarp pasaulio šalių turėtų išnykti dideli skirtumai, visos šalys priartės prie panašaus gimstamumo rodiklio – 2. „Afrikoje, kurios daugelyje šalių dabar gimstamumo rodiklis viršija 5, jis nukris – priartės iki 2. Visame pasaulyje bus atgaunama demografinė pusiausvyra. Mažai išsivysčiusios šalys išbris iš demografinio sprogimo būsenos, o išsivysčiusios – demografinės krizės, recesijos, depresijos“, – sakė ji.