Rugpjūčio 2 d., sekmadienį, duris atvers naujas Salantų regioninio parko lankytojų centras.
Lankytojų čia laukia įrengta ekspozicija „Ledynmečio pėdsakai“, pristatanti šio krašto unikalumą. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.
Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Tik čia galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu Lietuvoje kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą paryškina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys.
Regioniniame parke gausu pavienių stambių riedulių, vienas jų – penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje – Šilalės kūlis. Šauklių riedulyne slūgso apie 300 tūkst. kv. metrų riedulių, didžioji dalis atslinko iš Švedijos ir Alandų salų. Beveik pusė visų – granito atmainos. Riedulyne vyrauja iki 1 metro skersmens akmenys, bet yra ir siekiančių 3 metrus.
Ledyno tema lankytojų centro ekspozicijoje atskleidžiama stilizuotu reljefu, formuojamu ant lubų ir apjungiančiu visus centro kampelius, kuris simbolizuoja šioje saugomoje teritorijoje esančias atodangas, suformuotas ledynmečio periodu. Visur gausu riedulių bei kerpių motyvų. Kerpės, augančios ant akmenų, simbolizuoja ilgaamžiškumą, perpasakoja per tūkstančius metų gamtoje vykusius pokyčius.