Vyriausybė trečiadienį, birželio 9 dieną, posėdyje pritarė Darbo kodekso ir kitų su darbo santykiais, valstybiniu socialiniu draudimu ir užimtumu bei darbo vietų kūrimu susijusių teisės aktų projektų pataisoms ir papildymams ir teiks juos Seimui.
Tokio Ministrų kabineto sprendimo tikslas – naujos darbo vietos ir didesni atlyginimai, stipri ir konkurencinga Lietuva tarptautinėse rinkose, palankesnės sąlygos įsidarbinti jaunimui, darbo ieškantiems asmenims, pagerinti jaunų šeimų, bedarbių, būsimųjų pensininkų padėtį, „Sodros“ biudžeto deficito klausimą, rašoma Vyriausybės pranešime.
„Po išsamių diskusijų ir derinimo su visomis suinteresuotomis šalimis pritarta darbo kodekso, pensijų ir socialinio draudimo sistemos pakeitimo projektams, kuriuos priėmus Seime bus įtvirtinta reali, o ne „popierinė“ darbuotojų apsauga, sudarytos sąlygos kurti daugiau darbo vietų, pritraukti investuotojus, – teigė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. – Nebegalime delsti su darbo santykių, socialinio draudimo pertvarka. Privalome sustiprinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti gausesnes pajamas ir gauti didesnes pensijas“.
Vyriausybės Seimui teikiamuose įstatymų pakeitimų projektuose numatoma darbo sutarčių įvairovė, lankstesnis darbo laiko reguliavimas – darbuotojas turės daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą. Siūloma atsisakyti konkretaus darbo valandų per dieną nustatymo, paliekant 40 valandų per savaitę darbo laiko normą. Taip pat darbdavys su darbuotoju galėtų susitarti dėl individualaus kiekvienos dienos grafiko. Ši naujovė leistų optimizuoti darbo laiką, pritaikant jį tiek prie darbdavio poreikių, tiek prie darbuotojo šeiminių įsipareigojimų.
Taip pat siūloma nustatyti aiškią minimalus darbo užmokesčio nustatymo tvarką: ekspertų komisija pagal metodiką įvertina, sulaukia rekomendacijų iš Trišalės tarybos ir savo išvadą Vyriausybei kasmet iki rugsėjo 15 d. Minimalus darbo užmokestis galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tai suteiktų daugiau skaidrumo MMA nustatymo procesui ir užtikrintų jo nuoseklų periodiškumą.
Pataisomis stiprinamas ir darbuotojų dalyvavimas darbdaviui priimant sprendimus bei darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimo principas.
Numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės atskiroms bedarbių grupėms bus taikomos atsižvelgiant į bedarbio amžių, nedarbo trukmę, kvalifikaciją. Individualių ir efektyviausių priemonių tam tikrai grupei taikymas padės į darbo rinką greičiau integruoti vyresnio amžiaus, nekvalifikuotus ir ilgalaikius bedarbius.
Kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas (profesinio mokymo derinimas su remiamojo įdarbinimo priemonėmis) prisidės prie aukštesnių įsidarbinimo rodiklių ir tvaresnio išsilaikymo darbo rinkoje, pagreitins integracijos į darbo rinką procesą, suteikiant galimybę operatyviau įgyti darbinei veiklai reikalingų praktinių įgūdžių konkrečioje darbo vietoje. Tokiu būdu efektyviau bus sprendžiamas ilgalaikio nedarbo prevencijos klausimas.
Keisis ir pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, ji taps atviresnė ir palankesnė būsimiesiems pensininkams. Vietoj dabar galiojančio asmens draudžiamųjų pajamų vidurkio koeficiento siūloma įvesti apskaitos vienetų sistemą. Darbuotojai matys, kaip jų mokamos įmokos kaupia jiems pensiją – didesnės įmokos garantuoja didesnę pensiją. Siekiant paskatinti darbo užmokesčio augimą siūloma per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti pensijų socialinio draudimo tarifą.
Taip pat numatyta nustatyti automatinį pensijų indeksavimą. Pensijų rodikliai (bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė) kiekvienais metais būtų indeksuojama pagal nustatyta tvarka apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, kurio dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus.
Lietuvos profesinės sąjungos prieštaringai vertiną naują modelį – pokyčiai bus naudingi ne darbuotojams, o tik verslui.
Profsąjungos nepritaria:
- „Darbo užmokesčio (įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui;
- Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui;
- Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas;
- Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui;
- Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų;
- Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui;
- Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui;
- Atostogų už darbo stažą panaikinimui;
- Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais;
- Darbuotojų, auginančių vaikus, garantijų mažinimui;
- Profesinių sąjungų teisių apribojimui“.
