Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) prašymą patvirtinti jungiamojo LiCS ir politinės partijos „Sąjunga Taip“ suvažiavimo pateiktų duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, priėmė sprendimą netenkinti prašymo pakeisti LiCS pavadinimą į Lietuvos laisvės sąjungą.
LiCS suvažiavime patvirtintas Lietuvos laisvės sąjungos pavadinimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų. Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškiai nustato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Juridinio asmens pavadinimas leidžia identifikuoti juridinį asmenį, skirtingi pavadinimai suteikia galimybę netapatinti juridinių asmenų ir neklaidinti visuomenės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį juridinį asmenį turi būti įmanoma atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinį asmenį identifikuojantis ir individualizuojantis pavadinimas negali būti tapatus ar klaidinančiai panašus į kitų juridinių asmenų pavadinimus.
LiCS ir politinė partija „Sąjunga Taip“, vykdydamos reorganizavimą prijungimo būdu, jungiamojo suvažiavimo metu pasirinko naują partijos pavadinimą – Lietuvos laisvės sąjunga, kuris yra identiškas nuo 1994 m. rugsėjo 13 d. iki 2012 m. sausio 13 d. veikusios politinės partijos pavadinimui ir gali klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, tikrųjų politinės partijos veikimo tikslų.
Pažymėtina, kad identiškas pavadinimas trukdys atskirti po reorganizavimo veiksiančią politinę partiją nuo anksčiau veikusios tokiu pavadinimu politinės partijos. Politinė partija, kurios pavadinimas „Lietuvos laisvės sąjunga“, buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 13 d., politinės partijos pirmininkas – Vytautas Šustauskas. 2012 m. sausio 13 d. minėta politinė partija pavadinimą pakeitė į „Kovotojų už Lietuvą sąjunga“.
Politinės partijos – ypatingos viešojo gyvenimo dalyvės, jos jungia Lietuvos Respublikos piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių interesus ir politinę valią. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime yra konstatavęs, kad politinių partijų steigimosi tikslai ir veikla yra neatsiejami nuo viešosios valdžios siekio, taigi ir nuo dalyvavimo rinkimuose į atstovaujamąsias viešosios valdžios institucijas. Atsižvelgiant į tai, politinėms partijoms turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai nei kitiems juridiniams asmenims, atitinkamai jos turėtų rinktis pavadinimus, kurie suteiktų galimybę aiškiai atskirti politines partijas, jų netapatinti ir neklaidinti visuomenės.
Zuokas tiek metų meru, tai tegul nors paaiškina, kaip galėjo atsitikti, kad 2004 metais į “Rail Baltica” maršrutą, kurio idėja, kaip žinoma, yra sujungti 240 km/val greičio geležinkelio linija Helsinkį ir Baltijos šalių sostines su Berlynu, vietoje sostinės Vilniaus buvo kažkodėl įrašytas Kaunas. Kaip tai galėjo atsitikti nei Zuokui, nei Vilniaus tarybai per tą laiką neparūpo, nors akivaizdu, kad einant maršrutui per Kauną, Kazlų Rūdą, tęsiantis iki Elko, ir tik po to sukant į Balstogę, Vilniui labiau apsimokės šia vėže naudotis iš Balstogės, o ne iš Kauno arba ja nesinaudoti apskritai. Taigi, va kuo yra paversta Baltijos šalių sujungimo 240 km/val gereičio europinės vėžės linija su Berlynu ES idėja. Zuokas tyli, tai matyt, kad čia jis nėra “ne prie ko”…
Panašiai prieš keletą metų, be abejonės tais pačiais nelietuviškais interesais buvo “pasidarbuota”, kad Vilnius būtų paliktas be tiesioginio susisiekimo oru su Europa, pasauliu. Ir tik dėl Lietuvos pirmininkavimo ES smetoninio arba prolenkiško kirpimo valdžiukė buvo priversta atnaujinti tiesioginius skrydžius į Vilnių. Savivaldybių rinkimai čia pat Zuokas “žabojasi” jiems naują partiją…
Apie sios besiformuojacios partijos intelekta galima pasakyti, kad partija net NESUGEBEJO tinkama pavadinima sugalvoti!? Ar tai nera akivaizdu, kad tokio pavadinimo jau buta? Galejo pasirinkti: Abonentine partija…. butu aiskiau negu aiskus tikslai, programa ir t.t.
Tam, kad palaikytum save žiniasklaidos dėmesio centre arba nors pelnytum jos dėmesį, reikalinga kokią nesąmonę daryti. Toks yra vienas iš viešųjų ryšių akcijų principų. Zuokas šioje srityje patyręs vilkas, tai tokiu tyčiniu nesąmonės padarymu ir pasireklamuoja naujai lipdomą partiją, be to, svarbiausia, kad taip reklama pasidaroma beveik už dyką…
Šios mintys, matyt, pirmiausiai tiktų čia naivumą parodžiusiam Ramanauskui…
Su cia mane sukritikavusiu asmeniu man visai nesunku sutikti….. “Zuokas šioje srityje patyręs vilkas, tai tokiu tyčiniu nesąmonės padarymu …..”. Nors cia ir labai svelniai pasakyta, kad zuokas nemoka geru darbu daryti, tai belieka tycines nesamones daryti….. kaip suprantu, kito kelio ir nebeturi??? O siaip, tai manyciau, kad jo tikslai buvo panaudoti pavadinima be leidimo ir pasinaudoti to pavadinimo teigiamomis savybemis, ilgaamziskumu, kilme, kaip atskilusi nuo Lietuvos laisves lygos. Cia yra ir daugiau sio ivaizdzio savybiu.
Taigi aciu uz kritika, pasilieku naiviu, bet kritikuotojo pastaba pilnai atskleidzia zuoko tikraji veida… tyciniu nesamoniu darymas!!! Na kaip cirko artistas, komikas…. nelieciamasis karaliaus rumuose.
Kažin-ui savo išdėstymą dėl Rail-Baltica nusiųskite ir Zuokui, jis turi el. pašto adresą vilnius.lt. Dėl šios avantiūros matyt kalta ir Vyriausybė, kad kuria Logistikos bazių centrą Kaune, tačiau keleiviams važiuojantiems iš Berlyno, nėra ko klaidžioti po Lenkijos-Gudijos pasienį ir mokėtri Lenkijai pinigus, o paskui sukti į Kauną, būtų geriau tiesiai į Vilnių pro Druskininkus arba pro Alytų, ten dar likę pylimai.
Ir kiek tai kainuos? kiek kainuos atstatyti liniją nuo Alytaus iki Varėnos? Ir kiek trumpesnis kelias bus? Siūlau nekliedėti ir pasižiūrėti žemėlapin. Aš už geležinkelius, bet ta RailBaltica nuo Varšuvos iki Talino jau atgyvenęs dalykas prieš 15-20 metų buvo aktualu, dabar jau ne. Kam reikia greičio, keliauja lėktuvu, Kas taupo – autobusu. Traukinys nebus žymiai greitesnis. Be to 240 km/h yra nerealu – krovininiams traukiniams tokio greičio nereikia, jokie krovininiai vagonai nepritaikyti didesniam nei 100-120 km/h greičiui. Dėl poros keleivinių traukinių per parą statyti tokią liniją per didelis malonumas. Daugia keleivių nebus – per mažas gyventojų tankis Pabaltyjyje. Kiek kainuos išlaikymas ir kiek turės kainuoti bilietas, kad padengtų išlaidas?
Vakaruose naudojimasis greitaisiais traukiniais yra labai populiarus. Pvz., iš Briuselio į Londoną tuneliu per Lamanšą nuvažiuojama per 2 valandas ir keleivių nestinga. Kad keliavimas greitais traukiniais yra patogesnis daugeliu atžvilgių už skridimus lėktuvais, aiškinti nereikia.
Manyti, kad 240 km/val greičio “Rail Baltica” jungianti Baltijos šalių sostines ir Helsinkį per Varšuvą su Berlynu būtų ekonomiškai nuostolinga dėl to, kad Baltijos šalyse gyventojų tankis mažesnis negu Vakaruose, vargubau būtų pagrindo. Žinoma, daug keleivių vykstančių šiuo traukuniu pvz., iš Helsinkio ar Talino į Berlyną gal ir nebūtų, tačiau keleivių maždaug per 1,5 val. nuvykstančių iš vienos kaimyninės šalies sostinės į kitą, galima tikėtis būtų pakankamai, nes tai būtų ir patogiau ir truktų netgi trumpiau negu skrendant lėktuvu. Mažesnis negu Vakaruose gyventojų tankis “Rail Baltica” nėra reikšmingas, nes geriausiu atveju, pvz., Lietuvoje traukinys sustotų Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje ir Druskininkuose, o ne sustodinėtų kiekvienoje stotelėje rankiodamas bobutes. Žinoma, jeigu linijos maršrutas būtų toks, kad iš Vilniaus į Varšuvą tektų vykti per Kauną, Kazlų Rūdą ir t.t., o į Rygą – per Kauną, tai juo vykstančių į Vilnių ar iš jo mažai kas naudotųsi.
Kitas dalykas krovininiai traukiniai, jie galėtų sustoti pagal maršrutą išdėstytuose krovinių terminaluose. Taip atkristų didelė dalis krovinių vežiojimo sunkvežimiais, taigi sumažėtų ir oro tarša, spūstys keliuose, taip vystymąsi gautų Lietuvos regionai, pakraščiai.
Tad vargu, ar galima manyti, kad “Rail Baltica”, jungianti trumpiausiu keliu sostines yra atgyvenęs dalykas. Greičiau, kad yra pasenęs ar savanaudis galvojimas, taip manančio…