Seimui priėmus įstatymą, kuriuo nuo lapkričio 1 d. draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti energinius gėrimus, visuomenėje kilo diskusija, ar šiems gėrimams priskiriama kava ir arbata.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pabrėžia, kad kava, arbata arba jų pagrindu pagaminti gėrimai nėra energiniai, nes apima kitą maisto produktų kategoriją. Jų apibrėžimai pateikti specialiuosiuose teisės aktuose.
Techniniame reglamente, nustatančiame kavos ekstraktų ir cikorijos ekstraktų sudėtį bei analizės metodus, apibrėžta, kokie produktai priskiriami kavos ekstrakto, tirpios kavos arba greitai tirpstančios kavos maisto produktų kategorijai. Kad energiniais gėrimais neturėtų būti laikomi kavos ir arbatos gėrimai taip pat patvirtina šiuo metu galiojanti bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus nustatanti Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuris bus pradėtas taikyti nuo 2014 m. gruodžio 13 d.
Tuo tarpu Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas nurodo, kad gaiviųjų energinių gėrimų kategorija – tai gaivieji gėrimai, kurių sudėtyje yra vitaminų ir tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).
Vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta, kad gėrime yra daug kofeino ir kad jo nerekomenduojama vartoti vaikams ir nėščioms moterims, jeigu produkte, kuris skirtas vartoti tiesiogiai be jokių pakeitimų arba pagamintas iš koncentruoto ar išdžiovinto produkto, yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino (nesvarbu, iš kokio šaltinio). Tačiau minėtuose teisės aktuose pažymima, kad šie reikalavimai netaikomi gėrimams, pagamintiems kavos, arbatos arba kavos ar arbatos ekstraktų pagrindu, kai maisto produkto pavadinime yra žodžiai „kava“ arba „arbata“.
Taigi, įsigaliojus draudimui jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti energinius gėrimus, kavos, arbatos ar jų ekstraktų pagrindu pagamintų produktų nepilnamečiai galės įsigyti.
Tuo tarpu, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pažymi, kad įstatymo, draudžiančio vaikams ir paaugliams parduoti energinius gėrimus, nuostatos notifikuotos Europos Komisijoje ir Lietuva tapo pirmąja valstybe Europoje, kuri tinkamai reglamentavo šių produktų pardavimą nepilnamečiams.
„Nuoširdžiai dėkoju Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Sveikatos ministerijos darbuotojams, kurie prisidėjo rengiant ir derinant įstatymo nuostatas. Juk iki šiol energiniai gėrimai parduotuvėse paprastai buvo išdėstyti prie gaiviųjų gėrimų, tarsi tam tikra gaiviųjų gėrimų rūšis, tačiau taip nėra. Retas vaikas ar paauglys žino, kokį poveikį sveikatai turi šie gėrimai. Pagrindinė veiklioji energinių gėrimų sudedamoji dalis yra kofeinas, kuris kartu su kitomis juose esančiomis medžiagomis yra žalingas centrinei nervų sistemai bei kardiovaskulinei sistemai“, – teigia D.Mikutienė.
