Paskutinė galimybė pasigrožėti Žygimanto Augusto gobelenu su Lietuvos Vyčiu

Norintieji pasigrožėti Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamais XVI a. gobelenais, kuriais gėrėjosi Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė bei kunigaikščiai Radvilos, turėtų paskubėti apsilankyti Valdovų rūmuose. Mat šių metų rugsėjo mėnesį atidaryta ir į Rūmų interjero ekspoziciją integruota paroda „Istoriniai gobelenai iš Lenkijos karališkųjų rezidencijų“ baigsis jau šį sekmadienį – spalio 6 dieną.

„Visi, norintys pasigrožėti įspūdingu Žygimanto Augusto gobelenu, kuris neabejotinai kelis kartus XVI a. puošė Vilniaus rūmus ir dabar vėl trumpai vieši Lietuvos sostinės rezidencijoje,  turėtų paskubėti tai padaryti artimiausiu metu, nes jis vyksta atgal „namo“ į Lenkiją. Vavelio karališkosios pilies vadovybė padarė didelę išimtį, Valdovų rūmų atidarymui skolindama šį unikalų audinį, kuriam jau yra bemaž 500 metų. Žygimanto Augusto gobelenai daugiau iš Vavelio jau nebekeliaus dėl nykimo pavojaus. Taigi tai paskutinė savaitė, kada Vilniuje galima pasigėrėti įstabiu meniniu audiniu su išraiškingais Lietuvos ir Lenkijos valstybių heraldiniais ženklais“, – teigia parodos kuratorius Marijus Uzorka.

Valdovų rūmų muziejaus Renesansinėje audiencijų menėje eksponuojamas Krokuvos Vavelio karališkajai piliai priklausantis gobelenas į Lenkiją bus iįgabentas vos pasibaigus parodai, o Varšuvos karališkosios pilies skolintas gobelenas ir toliau kelis mėnesius puoš Valdovų rūmų vieną iš reprezentacinių interjerų salių.

Nepaisant sudėtingo likimo, išsaugojęs autentiškas spalvas, sidabro ir aukso gijomis austas heraldinis gobelenas, žinomas kaip visame pasaulyje garsios Žygimanto Augusto kolekcijos dalis ir puošęs Krokuvos, Varšuvos, Vilniaus ir kitas Lenkijos bei Lietuvos valdovų rezidencijas, kelis mėnesius itin traukė Valdovų rūmų lankytojų dėmesį. Žmones stebino ne tik gobeleno puošnumas, bet ir simbolika, mat Briuselio (Flandrijos) dirbtuvėse apie 1550–1560 m. pagal talentingo Antverpeno dailininko iš Kornelio Floriso (Cornelis Floris) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos) aplinkos kartoną išausto gobeleno centre pavaizduota vasaros, derliaus, gerovės ir išminties deivė Cerera, globojanti Lenkijos Karalystės herbą Baltąjį erelį, vainikuojamą karališkąja karūna, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą Vytį, vainikuojamą didžiojo kunigaikščio karūna.

Šiuo senuoju meniniu audiniu, atspindinčiu Lietuvos bei Lenkijos kultūros klestėjimą Renesanso epochoje, galima pasigrožėti Valdovų rūmuose paskutinę savaitę. Vėliau norint jį išvysti teks keliauti į Krokuvos Vavelo karališkąją pilį, kurioje Žygimanto Augusto gobelenų lankymas dėl aplinkos užterštumo ir neigiamo šviesos poveikio taip pat yra ribojamas.

Kitas, Varšuvos karališkajai piliai priklausantis nežinomose Briuselio dirbtuvėse apie 1520 m. išaustas kunigaikščių Radvilų gobelenas „Dangaus Altoriaus legenda“ dar kurį laiką pasiliks Valdovų rūmų muziejuje ir į Lenkiją, Varšuvos karališkąją pilį, kuri paskolino šį gobeleną, keliaus vėliau. Šiame retame ir vertingame Gotikos ir Renesanso epochų bruožų turinčiame senajame meniniame audinyje vaizduojama Sibilė iš Tivolio (Tiburo) priešais imperatorių Oktavianą Augustą, kuriam ji aiškina matytą moters su spindulių vainiku vizijos reikšmę – apie gimsiantį pasaulio Išganytoją. Imperatorius pripažino Kristaus dangiškąją valdžią ir regėjimo vietoje ant Romos Kapitolijaus kalvos pastatė Dangaus Altorių, kur dabar stovi Dangaus Altoriaus Švč. Mergelės Marijos bazilika.

„Šie kelis mėnesius Rūmų reprezentacinių interjerų ekspozicijoje eksponuoti du unikalūs gobelenai lankytojams pasakojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, taip pat pratęsė po valdovų istorines rezidencijas keliaujančių gobelenų tradiciją, įamžino glaudų ir rezultatyvų šiandieninį dviejų valstybių bendradarbiavimą. Unikalių gobelenų paroda, surengta atidarant Valdovų rūmus, yra puikus Lietuvos bei Lenkijos kultūros paveldo institucijų – Krokuvos Vavelio karališkosios pilies, Varšuvos karališkosios pilies ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų – glaudaus ir ilgamečio bendradarbiavimo, išskirtinių kolegiškų santykių išraiška. Už tokią dovaną Lietuvai bei muziejinį bičiuliškumą esame labai dėkingi lenkų kolegoms ir tikimės toliau kartu įgyvendinti svarbius muziejinius projektus, gaivinančius mūsų bendros praeities atmintį“, – teigia M. Uzorka.

Valdovų rūmų muziejus palaiko itin glaudžius ryšius su Lenkijoje esančiais istorinės rezidencijos pobūdžio muziejais bei įvairiomis kultūros institucijomis. Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai ir Varšuvos karališkoji pilis – Nacionalinės istorijos ir kultūros paminklas buvo vienos pirmųjų muziejinių institucijų, su kuriomis buvo pasirašytos tarptautinės ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys. Šios bendrų valdovų rezidencijos yra pagrindinės Valdovų rūmų muziejaus užsienio partnerės.