Gerai žinomas faktas, kad XIII amžiuje Lietuvos istorijos šaltiniai mini daug kunigaikščių. Jei surinktume visus XIII amžiuje vardais suminėtus lietuvius, galėtume suskaičiuoti 75 Lietuvos valdančiajam elitui priskirtinus asmenis, prie jų dar galima pridėti 40 jotvingių, kelis kitų Lietuvos įtakoje buvusių baltų genčių atstovus. Beveik visus juos galima būtų pavadinti kunigaikščiais. Didžiausių kunigaikščių grupių paminėjimai išsimėto po visą XIII amžių ir kartu paneigia mitą, esą Mindaugas kūręs valstybę, naikindamas smulkius kunigaikščius. Smulkių kunigaikščių sluoksnį Mindaugo laikais dar per anksti laidoti.
Didžiausių kunigaikščių grupių paminėjimai išsimėto po visą XIII amžių ir kartu paneigia mitą, esą Mindaugas kūręs valstybę, naikindamas smulkius kunigaikščius. Smulkių kunigaikščių sluoksnį Mindaugo laikais dar per anksti laidoti. Ir po Mindaugo Lietuvoje knibždėte knibžda smulkių kunigaikščių – Nalšioje kovoja Daumantas su Girdeniu, pastarajam 1267 m. talkina smulkesni kunigaikščiai Gatartas, Liumbis, Liugaila ir kiti kunigaikščiai, 1290 m. Kuršą puola „karalius“ (kunigas) Mažeikis.
XIII a. smulkus kunigaikštis yra valsčiaus valdytojas, kuris organizuoja to valsčiaus gynybą, prižiūri jo centre esančią pilį, surenka valsčiaus vyrus į karo žygį – ar tai bendrą visos Lietuvos žygį, ar tik nedidelį vien tik to valsčiaus pulko antpuolį į priešo teritoriją.
Kur ir kada dingo XIII a. lietuvių kunigaikščiai? Apie tai pasakojama šiame istoriko Tomo Baranausko filme.
httpv://www.youtube.com/watch?v=0KHVvhafB0I
Baranauskas graibė graibė ir kažką sugraibė. Ištraukė ir niekaip negali nustatyti kas tai žuvis ar nustipęs katinas. Lyg ir sau norėtu priskirti nuopelnus bet Gudavičius laimikį dar seniau buvo sužvejojęs. Kažkaip į nuosavybę nebeturi teisių. Kas įdomu kad Deltuvą, Nalšią ir kitus priskiria valsčiams. Tada lieka Sėla, Žemgala, Kurša ir kt taipogi reikėtų priskirti valčiams. Žmogus taip ir neišgali suprasti ką jisai sužvejojo žuvį ar nustipusį katiną. Malonu kad žmogus kažką daro gal kada nors ims garbingiau vertintinti protėvius ir suprasti kad tai labai sudėtingai pintas tinklas. Eina suprasti kad istorikas į viską žvelgia marksisto akimis – praeitis tai primityvus pirmykščiai suskirstimai. lyvis
Mano nuomone Vytenio laikas kunigaikščio vardu Gediminas dar nebuvo. Tuo laiku Gedimino vardu minima pilis Žemaitijoje šį vardą jau turėjo nuo senesnių laikų. Jis turėtų būti radęsis iš to, kad ta vieta buvo vietovės ar genties religinių apeigų ir valsčiaus centru.
Kunigaikštis Gediminas vardą gavo nuo Vilniuje tuo vardu buvusio kalno, ant kurio pasistatė pilį. Pati Gedimino vardo prasmė yra susijusi su tuo metu vykdytu laiko skaičiavimu pagal Mėnulio kalendorių. Tą rodytų tai, kad Gedimino atėjimas mitologizuotas su laiko pradžia.
Be to, nepaaiškinta kuo remiantis teigiama, kad Gediminas buvo Vytenio pusbrolis. Juk Vyteno politika buvo antilenkiška (antimozūriška), priešiška Vokiečių ordinui, kai Gedimino – atvirkščiai.
Dėl 1219 metų sutarties apskritai ir toliau lieka esminių neaiškumų ne tik dėl kunigaikčšių skaičiaus, bet ir dėl pačios jos struktūros, kitų dalykų. .
Apskritai Lietuvos istorijos moksle visiškas pakrikimas, lenkizmas jame pradeda imti viršų. Ir toliau jaunimas paliktas mokytis iš svetimųjų rašytų, lenkizmu persunktų arba labai populiariai parašytų skaitalų.
Gediminas turėjo galingą karo vadą Dovydą, kuris iki Aldonos vedybų su Lokietkos sūnum Kazimieru, ne kartą triuškino mozūrus ir kryžiuočius.
Aplamai Gediminas su Vytreniu buvo broliai, Butvydo sūnūs ir valdė kartu draugiškai vienas šalį gindamas nuo Vakarų, kitas nuo Rytų priešų. Panašiai kaip Erdvilas su Rimgaudu, Kęstutis su Algirdu, Jogaila su Vytautu. Tik vienas vadindavosi “suprimus”, kitas “magnus”. Todėl istorikai ir painiojasi, manydami, kad Gediminas buvo Vytenio sūnus. Jis po Vytenio mirties, (sako, nutrenkus žaibui, o tai tikėtina, dėvint šarvus) Gediminas tapo “suprimus” ir ėmė valdyti vienas, nes buvo 15 metų jaunesnis, šiaip ar taip.
Marta tai labai svarbus ir vertingas pastebėjimas turiu minti valdovų brolišką valdymą vakarų ir rytų kryptimi. lyvis
o ar pastebėjot, kad ir vyčiai būna nukreipti tai į Vakarus, tai į Rytus? Jei Jogailos vytis žiūri į vakarus, tai man natūraliai kyla įtarimas, kad tai Jogailos su Vytautu projrktas buvo ptrisijungti Lenkijos žemes po Jogailos karūna, ne lenkų didikų. Lietuvių kilmės didikų Lenkijoje jau turėjo būti atsiradę po daugybės didikų bei karaliaus Gedimino dukters vedybų.
Gal daug kas prieštaraus, bet šiaip ar taip, kiekvienas Lietuvoje išrinktas Didysis kunigaikštis tapdavo ir Lenkijos karaliumi, o ne atvirksčiai.
Tad peršasi išvada, kad mūsų kaimynai gerokai pasidarbavo keisdami mūsų pačių požiūrį į mūsų pačių tautos biografiją. Ego sąmonė yra linkusi praeitį perkeltį į ateitį. Tad neveltui sakoma, kad kas valdo tautos istoriją, valdo tautos ateitį.
Tam, kad Jogailos valdoma karalystė nesivadintų Lietuvos karalyste, kas iš tikrųjų turėjo būti, kadangi Jogaila Jadvygą kaip pažadėtą nuotaką išpirko, berods, iš Habsburgų dinastijos atstovo, lenkų didikai pakeitė įstatymus, nustatydami, kad Lenkijos karalystė paveldima ne tik vyriškos, bet ir moteriškos lyties palikuonių. Taigi Lietuvos teises, vardą Jogaila išdavė kurdamas Lenkijos karalystę. Tokių Jogailos su lenkais sumanytų išdavysčių galima įžiūrėti ir Žalgirio mūšio taktikoje bei Kęstučio nužudyme.
Taigi, ne pagal Vyties kryptį spręstina apie Jogailą.
Trumpai sakant Lietuva be karaliaus Tėvynė be ateities. lyvis
būtų visai įdomūs pamąstymai, išskyrus “lenkizmą”. Demonų reikia ieškoti savyje, o ne kituose.
Nesu iš tų, kurie meluotų sau ir tautai, turiu omenyje dėl “lenkizmo”. Sakau, ką matau, gebėjimų ryšiams su “demonais” neturiu, kai “kitų” juos turinčiųjų, matyt, esama…
viskas būtų kaip ir nieko, bet ta kadrų kompozicija, apšvietimas, pasakotojas, ir ta muzikėlė kelianti įtampą – tragedija, istorikas turėtų užsiiminėti istorija o ne garso ir vizualiniais menais bei dizainu. Strategija “užstumk ant autoriteto” čia nepadės 😀
Nesuprantu, koks “Martos” tikslas tokiomis pasakėlėmis, kad Vytenis su Gediminu buvo broliai, kad Dovydas Gardinietis kaip Gedimino karvedys “triuškino mozūrus” ir t.t., jaukti ir taip sujauktą lietuvių istorinę sąmonę. Faktai tam aiškiai prieštarauja.
Istoriniai šaltiniai rodo ką kitą. Konkrečiai metraščiuose randama, kad Dovydas Gardinietis Gediminui pradėjo tarnauti tik 1322 metais. Galvoti, kad jis buvo Gedimino karvedžiu iki tol, nėra pagrindo. Žinoma dar, kad karvedžiavimo metu Dovydas Gardinietis buvo Gedimino žentas. Taigi tikėtina, kad veikti Gedimino pusėje jis pradėjo po to, kai tapo jo žentu, o tai galėjo būti tik apie 1322 metus. Gediminas dukrą už jo išleido nebe išskaičiavimo.
Šie ir kiti faktai rodytų, kad Gedimino įsitvirtinimas po Vytenio nebuvo toks sklandus. Apie tai bylotų ir tas faktas, kad 1319 metais Dovydas Gardinietis su 80 karių, manytina dar savarankiškai, surengė baudžiamąjį žygį į Vokiečių ordino valdas Prūsijoje Alnos upės žiotyse, o tai be abejonės buvo jo kaip valdovo kerštas ordinui už 1314 metais įvykdytus Naugarduko puolimus ir apylinkų siaubimus.
Taigi visa tai bei Vytenio ir Gedimino vykdyta skirtinga politika Lenkijos ir Mozūrijos atžvilgiu rodytų, kad laikyti Vytenį ir Gediminą broliais ar pusbroliais nėra dėl ko. Greičiau, kad po Vytenio įvyko valdovų dinastijų pasikeitimas.
Žinoma, kad Gediminas su Lenkija ir Mozūrija buvo susigiminiavęs, išleisdamas už jų vadovų savo dukras. Pagal tai laikytina, kad Gedimino Lietuvos santykiai su šiomis kaimynėmis buvo geri. Istorinių faktų, leidžiančių tuo suabejoti nėra. Tai, kad Gedimino karvedys Dovydas Gardinietis vienu baudžiamuoju 1324 metų žygiu nusiaubė Mozūriją už tai, kad ši nesilaikydama giminystės susitarimo pradėjo prieš Gediminą dėtis su Vokiečių ordinu, nelaikytina jokiu “mozūrų triuškinimu”. Šaltinių duomenų, kad tuo būtų sugadinta giminystė, nėra. Be to, Dovydas Gardinietis žuvo 1326 metais, kai kartu su Lenkijos karaliumi Lokietka dalyvavo žygyje prieš Vokiečių ordiną. Gedimino kivirčai su mozūrais kilo tik 4-o dešimtmečio viduryje dėl Palenkės, t.y. tuo metu, kai po Dovydo Gardiniečio mirties buvo praėjęs dešimtmetis.
Na, jegiu tikite tokiais “šaltiniais”, kaip Dlugošas, ar kryžiuočių, kurie norėjo į Vytenio sostą pasodinti Rimantą, satyra, tai turėtumėte tikėti, kad viena garbingiausių Europos dinastijų kilo iš Vytenio arklininko, o taip pat, kad Vytautas, kaip paskutinis bailys, pabėgo iš Žalgirio mūšio lauko. Vytenis valdė 32 metus, kas leido Strijkovskiui įtarti, jog Gediminas yra jo sūnus, Nors paties Gedimino jauniausiam tuo metu sūnui – Karijotui buvo jau dešimt metų. O kiti gerokai vyresni . Dlugošą, lyg papūgos, kartojo Mechovita, Bielskis, Kromeris, kaip nekritiški Slugošo belaisviai
Todėl nesistebiu, KAD IR DABARTINIŲ “ŠALTINIŲ” PLETKAIS APIE LIETUVOS PREZIDENTĘ DAUGUMA ŠIO PORTALO SKAITYTOJŲ TIKI.
Nedyvai, kad apie Vytenį ir Gediminą paistote istorinius niekus, Grybauskaitei per savo kadenciją net neparūpo, kad turėtume taip būtiną jaunimui ir visiems savų istorikų parengtą Lietuvos istorijos vadovėlį.
Be to, jai nė galvoj, kad Vilnius vienintelė regiono šalių sostinė ir beveik dukart didesnis už Kauną miestas yra paliktas be europinės vėžės “Rail Baltica” geležinkelio. Afera čia ekonomonė ir politinė akivaizdi. Prieš keletą metų afera prieš Vilnių su oro uostais pasisekė, tai kodėl nepadarius dar to paties su geležinkeliu.
Antai paakinti Lietuvą dėl to ėmėsi net Estijos Prezidentas vizito Lietuvoje metu, pabrėžęs, kad Baltijos šalims naudos būtų tik tuo atveju, jeigu vėžė jungtų būtent Taliną su Vilniumi, t.y. eitų per Vilnių. Tačiau net ir po to Grybauskaitė tyli, nors akivaizdu, kad pagal dabar numatytą europinės vėžės maršrutą, apalenkiant Vilnių, Lietuvos gautiną ekonominę naudą žinoma ne mažiau ir politinę susižertų Lenkija iš Karaliaučiaus kaiminystės – per Elką, o iš Baltarusijos – per Balstogę.
Iš to natūraliai kyla klausimai, ar savo šalies naudai iš tikrųjų yra dirbama Prezidentės. Apskritai, kai Prezidentės šaltiniai tyli, tenka tikėti kitais.
Apie Vytenį su Gediminu galite pasitikslinti net lietuviškoj Wikipedijoj.
Suprantu, kad tai nepatikimas “šaltinis”, bet ten yra nuorodos į kitus šaltinius.
Žemaičiai išvis neužrašinėjo savo istorijos. Tad gal jos ir nebuvo? Jiems nepalankiai nusiteikę istorikai iškraipydavo reikšmingus įvykius savų kraštų naudai, panašiai kaip ir lenkų istorikai rašydami apie Žalgirio mūšį žemaičių dalinius pristatė kaip ginkluotus kone dalgiais, o apsirengusius gauruotais kiliais… o dailininkai netgi įamžino tokį vaizdą, įtvirtindami tai žmobių sąmonėje. Tad kad sužinoti tiesą, reikia griebtis lyginamosiops istoriotyros – lyginti tarpusvyje to meto “spaudą” ir daryti iš to savas logines išvadas.
Pavyzdžiui, kam Lietuvai reikėjo net trijų kartų krikšto, kai, tuo tarpu, kitoms šalims užtekdavo vieno?
Žemaičiai priešinosi Mindaugui, nesijungė prie jo Lietuvos ir krikšo nepriėmė. Kęstutis su Vytautu turėjo teisių į Žemaitiją, nes Kęstutis buvo vedęs Žemaitijos karaliaus įpėdinę – karalaitę Birutę. Nejau dar yra naisviai tikinčių paskleista legenda, kad Birutė buvo tik paprasta mergaitė – vaidilutė, kaip ją aprašė kažkoks poetas? O tai rodo, kad net meno įtaka gali būti tokia įtaigi, jog palieka suformuotą nevykusią nuomonę žmonių sąmonėje, kuri perduodama iš kartos į kartą.
Kai į Konstancos XVI Bažnyčios susirinkimą 1415 metais atvyko 60 žemaičių bajorų delegacija, europiečiai plūste plūdo pažiūrėt į šiuos “laukinius saracėnus”, nekart įveikusius totorių ordą ir nustebo pamatę gražius, didingus žmones su gražais parėdais.. Kilmingieji juos kvietėsi į svečius, o turtinga Mediči šeima iš Florencijos net užsakė dailininką Benozzo Gazolį nutapyti sceną ant sienos, pavaizduojant kelionę iš Žemaitijos į Konstancą.
Beje, kažin ar būtų buvę geriau, jei Jogaila būtų vedęs Maskvos kunigaiksčio dukterį Sofiją?Dabar būtume provaslavais.
Savo ruoštu norėčiau paklausti kokiais tokiais “patikimais šaltiniais” remiantis sprendžiat apie Prezidentę? Kuris portalas sąžinngai pristato mūsų vyriausybės darbus? Juk net Žurnalistų “kūrybinių dirbtuvių” pirmininkas D.Radzevičius nuolat kala į galvas, kad nei vyriausybė, nei savivaldybės (tada buvo taikynys Druskininkų savivaldybė) neturi teisės turėti savo tinklalapio ar laikraščio, kai yra privatūs, nes jie “naudoja mokesčių mokėtojų pinigus savo propagandai”. Pagal tokią logiką, piliečiai išvis neturi galimybių sužinoti apie vyriausybės gerus darbus, nes vyriausybė, kitokių, nei mokesčių mokėtojų pinigų neturi. Todėl palikta puiki dirva tik privačių, suinteresuotų grupių propagandai, iš kurių ir uždirba privati žiniasklaida, formuodama tokioms pilietėms kaip “medus” nuomones su neapykanta savo pačių valstybei. Ko neišdrįstų net atvirai mums priešiškų valstybių spauda.
„marta“, jeigu jūs meilę arba nemeilę prezidentei leidžiate sau tapatinti su meile ar nemeile Tėvynei, tai, nors ir 60 ar daugiau metų turėtumėte, jums be galo trūksta ne tik pilietinės, bet apskritai bet kokios politinės brandos. pradžiai pakaktų paskaityti bent kokių intelektualesnių knygų – gal padėtų. šiuo metu rekomenduočiau kaip tik mano skaitomą užvakar pristatytą V. Valiušaičio knygą „Gyvuosius apraudu, mirusių šaukiuos / Politikos skliaute – velnio arija“. įdomių ir jums labai naudingų minčių rastumėte. iš tiesų puiki korektiška ir gili knyga, nors kai kuriais klausimais su autoriumi nesutinku. bet tai – atskira kalba.
o dėl prezidentės „nuopelnų“ vėl negirdžiu jokių argumentų – gal jums bent nacionalinis transliuotojas padėtų, jeigu pats (pati) nieko nesugalvojate? LRT lošia į vienus vartus jau keletą metų, ar jie irgi nemyli prezidentės? o kaip uždraustoji laida apie prezidentės praeitį? tai kas visgi kontroliuoja žiniasklaidą? o apskritai – ne žiniasklaidos nuomonės klausau (TV nėra namuose jau gal 3 metai) – klausiu jūsų nuomonės, jūsų – mąstančios būtybės, ne kokių nors įtakų – jūs išvardinkite tuos prezidentės nematomus darbus DĖL TĖVYNĖS, TĖVYNEI. gal tada susimąstysite prieš naudodama Tėvynės šventą vardą? ar darbdavys mąstyti neleidžia? beje, ir su jumis kalbuosi tik dėl tos Tėvynės – ir jūs esate jos dalis, tad labai norėčiau, kad pamatytumėte kaip tikslingai ji jūsų prezidentės naikinama. kai leisite sau pamatyti.
klausimas “martos” logikai: ką darysite, jeigu prezidentu bus išrinkta ne Grybauskaitė, o kitas, jums simpatijų nekeliantis kandidatas? nebemylėsite Tėvynės? 😉
Arabus pučiate lygiai apie Lietuvos istoriją, lygiai apie Grybauskaitę.
Manau, kad tokių “pūtėjų” palaikymai niekam garbės nedaro tarp jų net Grybauskaitei…
Iš esmės savo “pūtimu” šiandien Alke atliekate analogišką sovietiniams “glušiteliams”, anuo metu trukdžiusiems girdėti “Amerikos balsą”, vaidmenį.
Kur laisvo žmogaus sąžinė, – gėda!…
Toliau kalbėdamas su tokios sąžinės, iš šventų dalykų besityčiojančiu žmogumi, įžeisčiau kalbos kaip tikrumo perdavimo priemonės pirmapradę paskirtį… Taigi, baigta.
kai kalba apie prezidentę, negaliu nepasisakyti, ypač, mes visi taip klystame, o “marta” žino tiesą. “marta”, kadangi jūs neanalizavote, pateikiu jums trumpą prezidentės nuopelnų dešimtuką – tokį trumpą “summary” 🙂
1.) prezidentė pasigyrė per metus Lietuvos žiniasklaidai davusi „net 11“ interviu. juokingas skaičius, kai Lietuva tuo laiku išgyveno tiek politinių sukrėtimų. visiškas slėpimasis nuo žmonių, viešosios erdvės siaurinimas ir Lietuvos „nupilietinimas“ – piliečiams pateikiama tik propaganda. kas sprendžia, jei nesprendžia piliečiai?
2) prezidentės pasirašytas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, priimtas 2012 m. atima LR Konstitucijos laiduotas privačių asmenų teises ir laisves ir įteisina visų piliečių laisvą sekimą (pagal Konstituciją valdžia piliečius gali sekti tik su teismo leidimu) – dabar prezidentei pritariant kuriama totalaus sekimo sistema, o prezidentė kalba apie sustiprėjusias žmogaus teises ir laisves. prezidentė PASIRAŠĖ ŠITĄ ĮSTATYMĄ. tai kam plepalai apie žmogaus teises ir laisves?
3) prezidentė sako, kad žmonės negali būti saugūs nežinodami, kieno sprendimai valstybėje priimami, tačiau pati šiuos dalykus slepia. tabu temos: FNTT skandalas VSD antikonstitucinė veikla, žmonių sekimas – tai yra tabu net pačiai prezidentei. tai kas valdo Lietuvą?
4) įvykdyta politinė diversija prieš aukštus teisėsaugos pareigūnus (Gailių ir Giržadą). prezidentė tyli ir nepaaiškina ar pati ir/ar jos komanda dalyvavo kriminaliniame veikime, o jos pačios paskirtas ministras, kuris atleido šiuos pareigūnus, prezidentės žodžiais, yra „ne prie ko“ – prezidentės vykdoma telefoninė teisė. aukščiausi valdžios pareigūnai sudorojami juos apšmeižiant (naudojant tą pačią žiniasklaidą) ir byla nesulaukia tinkamo tyrimo, o sulaukus – teismo sprendimai neuri reikšmės, svarbesnis „melo detektorius“.
5) pavojus lietuvių kalbai kyla iš prezidentės paskirtų ministrų. prezidentė pagal Konstituciją bet kurį tokį aktą iš karto gali apskųsti Konstituciniam teismui – to nedaro ir vaidina spektaklį. Nesaugo to, ką gali saugoti, net nevykto konstitucinės pareigos – saugoti tautos nacionalinius interesus.
6) prezidentė, kalbėdama apie referendumą kaip apie „farsą“, perša mintį, kad Lietuvos valstybėje reikia aukoti tiesą ir teisingumą dėl energetinių projektų. tokia laikysena labai primena sovietmetį ir elgesį su „tarybine liaudimi“, kuriai nebūtina kištis į valstybės valdymą. Konstitucija ir Referendumo įstatymas nenumato, jog referendumo sprendimai nebūtų įgyvendinami. Lietuvoje referendumai skirstomi į privalomus ir patariamuosius ne pagal jų įgyvendinimą ar neįgyvendinimą, o pagal atvejus, kada valdžia referendumo būdu privalo paklausti Tautos valios ir kada nebūtinai. pastarasis atvejis įstatymų leidėjo Lietuvoje pavadintas patariamuoju. Tačiau abiem atvejais referendumo sprendimus valdžia privalo įgyvendinti.
7) dėl Europrokuratūros steigimo ES šalys sutarė, kad būtini šalių sprendimai. Lietuvos Konstitucija nesuteikė Prezidentui teisės šią baudžiamojo persekiojimo funkciją viešai neskelbiama apimtimi perduoti Briuseliui. kodėl neskelbiamas referendumas? ar prezidentė gali pasirinkti viena nuspręsti?
8) po Bratislavoje įvykusio Rytų Europos šalių vadovų susitikimo su ES prezidentu Hermanu von Rompui – prezidentė pakalbėjo dėl nacionalizmo grėsmės vadinamoioms europinėms demokratijos vertybėms. o Lietuvoje ponia pasakoja, jog tautiškumas – ne nacionalizmas. tai kuria tikėti?
9) jei prezidentei rūpi „lenkiškieji“ klausimai, kur prezidentės vieši pasisakymai dėl V.Tomaševskio atvirai vykdomos autonomininkų politikos? tyla reiškia pritarimą? ar ką? palikimą savivalei? Kodėl prezidentė neveikia kaip yra įpareigota Konstitucijos?
10) prezidentė giriasi teisėsaugos laimėjimais, tačiau kodėl tyli dėl nusikalstamo atvirai vykdomo savavaldžiavimo švaistant ir savinantis valstybės bei bankų lėšas, jau skaičiuojamas ne tik šimtais milijonų (Snoro banko administratoriaus atlygis), o milijardais?
sąrašas nebaigtinis, bet kada galime papildyti 🙂
Brangute, vargu ar jūs atpažintumėte tiesą, netgi jei aš tėkščiau ja jums per veidą:)
ir tai- vienintelis jūsų argumentas? 🙂
“marta”, ką nors “tėkšti” yra ne jūsų valioje, tad pasilaikytkite sau… tai, ko neturite…:) pokalbis su jumis darosi labai neturiningas ir manęs tiesiog nebedomina, nes argumentų prasme esate kiauresnė už rėtį. beje, įžeidinėjimai – prastas patarėjas, pigios emocijos – irgi. ko gero, prarasiu interesą kreipti į jus dėmesį – kaip jau padarė “Kažin”. ir ne be reikalo. sėkmės jūsų tuštumoj.
1316 metais į Lietuvos sostinę Kernavę suvažiuoja kilmingieji didikai iš visos valstybės ir tiesiogine žodžio prasme, išpuoštą inauguracijai Gediminą pakelia rankomis virš galvų ir pasodina į aukštą valdovo sostą. Sunku patikėti, kad nekilmingas arklininkas būtų pripažintas visšų Lietuvos didikų. Kai mirė Vytenis, Gediminas su kariuomene buvo išvykęs į eilinį žygį į Rusią… Iškart po vainikavimo karaliumi, užpuolė kryžiuočiai, bandydami į sostą pasodinti savo atstovą Peliužį..
Argi ne panašios kovos tarp partijų ir jų lyderių vyksta ir dabar Lietuvoje? Tik jau nenaudojant hard power, bet soft power, dažniausiai informacinį karą, tepliojant konkurentus būtom ir nebūtom nuodėmėm.