63-ojo Tarptautinio Berlyno kino festivalio Europos filmų mugėje lietuviški filmai buvo įvertinti kino profesionalų. Dėmesio sulaukusiems filmams artimiausiu metu atsivers durys į tarptautinių kino festivalių ar televizijų programas. Kūrėjai derasi su tarptautinėmis platinimo kompanijomis, kurios pasirūpintų filmo rodymo teisių pardavimu užsienio šalyse.
Europos filmų mugėje, kuri uždaroma šiandien, buvo parodyti septyni lietuviški filmai. Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, Berlyno kino festivalis mūsų šalies kūrėjams buvo puiki vieta pristatyti savo darbus pasaulio kino industrijos atstovams.
„Lietuvos kino stende apsilankė daugiau nei tūkstantis mugės dalyvių. Jie domėjosi filmų gamyba mūsų šalyje, bendradarbiavimo galimybėmis, kurios, tikėtina, kad netolimoje ateityje taps tarptautiniais projektais. Daug kino profesionalų apsilankė ir lietuviškų filmų peržiūrose. Per trejus metus atliktas nemažas įdirbis Berlyno kino mugėje, kur esame nebe naujokai. Lietuva kino žemėlapyje pastebima vis dažniau“, – sako R. Kvietkauskas.
Ypatingo dėmesio Europos filmų mugėje sulaukė tarptautinių kino festivalių prizus skinanti „Aurora“ (rež. Kristina Buožytė). „Pavyko sudominti dar daugiau tarptautinių platintojų ir parduoti „Auroros“ rodymo teises Kanadoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Taivane“, – apie rezultatus pasakoja filmo prodiuserė Ieva Norvilienė. „Aurora“ sulaukė ir išskirtinio festivalio žiniasklaidos dėmesio – straipsniai apie filmą buvo publikuojami kino žurnale „Screen“.
Filmų „Igruški“ (rež. Lina Lužytė) ir „Tėvas“ (rež. Maratas Sargsyanas) prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė teigia, kad prognozės optimistinės. „Filmų peržiūrose dalyvavo programų sudarytojai iš žinomų tarptautinių Amsterdamo, Tesalonikų, Lokarno ir Bergeno kino festivalių. Vieno iš minėtų festivalių atstovai negailėjo abiems filmams komplimentų, todėl didelė tikimybė, kad pateksime į jo programą. Filmą „Tėvas“ po peržiūros Berlyne taip pat svarsto nusipirkti žinoma tarptautinė dokumentinių filmų pardavimų kompanija. Mūsų filmų sėkmė Europos kino mugėje Berlyne greičiausiai pranoks lūkesčius“, – džiaugiasi D. Vildžiūnaitė.
Svariais rezultatais po filmo peržiūros Berlyne pasidalijo ir filmo „Пoд колпаком – Stebimi” (rež. Robert Dennis, Mark Byrne) prodiuserė Rasa Miškinytė: „Dėl filmo įsigijimo jau sutarta su Vokietijos televizijos kanalo MDR atstovais. Filmu domėjosi televizijų atstovai iš SVT, Švedijos, festivalių programų direktoriai iš Vokietijos, Nyderlandų, Airijos, Lenkijos, JAV, Rusijos. Filmo pardavimų agento DR televizijos tarptautinių pardavimų skyrių pasiekė užklausos iš kitų televizijos kanalų, kurie siekia filmą įsigyti“. Filmo pasaulinė premjera planuojama balandžio pabaigoje prestižiniame Toronto dokumentinių filmų festivalyje „Hot Docs“.
Netrukus pasaulinę premjerą viename tarptautinių festivalių žada ir „Tylios nakties“ (rež. Maris Martinsons) prodiuserė Linda Kruklė. Jos teigimu, filmu susidomėjo festivalių, kuriuose gvildenamos LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų) temos, programų direktoriai. „Po peržiūros Berlyne kino profesionalai buvo šokiruoti, kad tai pagal tikrus faktus sukurtas filmas. Jiems tai buvo netikėta“, – sako L. Kruklė.
Europos filmų mugėje įvyko ir Romo Zabarausko režisuoto, Lietuvoje dar nerodyto filmo „Streikas“ premjera. „Peržiūros tikslas buvo surasti prekybos agentą, kuris rūpintųsi filmo teisių pardavimu užsienio šalyse. Esu nusiteikęs optimistiškai“, – sako „Streikas“ režisierius.
Filmo „Pokalbiai rimtomis temomis“ (rež. Giedrė Beinoriūtė) prodiuserės Jurgos Gluskinienės teigimu, peržiūroje apsilankė įvairių šalių platinimo kompanijos, programų sudarytojai iš festivalių Norvegijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Pietų Korėjoje. „Filmu ypač domėjosi atstovai iš Azijos šalių ir Norvegijos, kurie pateikė konkrečius pasiūlymus tolimesniam bendradarbiavimui“, – pažymi prodiuserė.
Europos filmų mugėje jau trečius metus iš eilės veikė ir Lietuvos kino stendas, kuris šiemet sulaukė išskirtinio lankytojų dėmesio. Mugės dalyvius pritraukė netradicinė ir provokuojanti reklaminės kampanijos idėja, kuri teigė, jog lietuviškuose filmuose atsisakoma kečupo – beskonybės simbolio. Intriguojanti lietuviškų filmų reklama atsidūrė tarptautinių kino leidinių viršeliuose.
Lietuvos kino stende buvo pristatoma kino industrija, sukurti filmai, bendradarbiavimo su mūsų šalimi galimybės, vyko renginiai bei susitikimai su potencialiais užsienio partneriais.
Lietuvos kino pristatymą Berlyno kino festivalyje rengė ir finansavo Lietuvos kino centras ir VšĮ „Versli Lietuva“.
