Daugiau nei tris dešimtmečius ji žavėjo televizijos žiūrovus elegancija, balso tembru ir grožiu. Kaip diktorę ją žinojo visi, tačiau mažai kas buvo girdėjęs Gražinos Bigelytės sukurtų eilėraščių. Praėjus kiek daugiau nei trejiems metams po jos mirties, pristatyta G.Bigelytės kūrybos knyga „Jausmų gama“.
Gražina Bigelytė (1938–2009) – pirmoji Lietuvos televizijos diktorė, legendinė asmenybė. Daugiau nei trisdešimt metų ji žavėjo žiūrovus ypatinga inteligencija, kerinčio tembro balsu ir reto grožio išvaizda. Nuo mokyklos laikų rašė eilėraščius, vėliau dienoraštį ir trumpus prozos tekstus. Juose laimingų dienų atšvaitai, grubi realybė, žeidžianti sielą, bandymai atsispirti gniuždančiam laikui. Paskutiniaisiais metais rašytuose tekstuose plakasi nerami prisiminimų ugnis, kai parašoma mažiau, negu žinoma ir išjausta.
Pasak knygą sudariusios žurnalistės Nijolės Baužytės, visuose eilėraščiuose jaučiama liūdesio gaida: kodėl Dievas ir gamta atima jaunystę, grožį ir jėgas? Tačiau, pasak N. Baužytės, ji visada buvo garbinimo objektas.
„Ji kiekvieną ar bent kas antrą vakarą pasirodydavo, ji tapo šeimos nariu, į ją lygiuodavosi šukuosena, rūbais, kalbėjimo maniera. Moksleiviams sakydavo: va taip reikia kalbėti, kaip Gražina kalba. Tai buvo etalonas tam tikras“, – sakė LRT televizijos žurnalistė Nijolė Baužytė.
G. Bigelytė 1956-aisiais, nurungusi apie 200 pretendentų, tapo radijo diktore. Televizijos ekrane pasirodė 1957-aisiais kartu su Juozu Baranausku ir ilgiems dešimtmečiams tapo televizijos veidu.
Gražina Bigelytė šią knygą ruošėsi išleisti pati, bet dėl įvairių priežasčių to nepadarė.