Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Prezidentūroje dalyvavo diskusijoje dėl šalies migracijos politikos griežtinimo.
Savo kalboje šalies vadovas pabrėžė, jog per pastaruosius ketverius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje eksponentiškai išaugo ir pasiekė 7,5 procento nuo visų gyventojų skaičiaus, vos per kelis metus nuo 2020-ųjų daugiau nei padvigubėjo.
„Žinoma, iš dalies tai lėmė mūsų kilni misija priimti Ukrainos karo pabėgėlius. Vis dėlto, jeigu augimo tendencija išliks, susidursime su aštriomis problemomis dėl didėjančios imigracijos sparčiai mažėjančio gimstamumo šviesoje“, – sakė Prezidentas.
Netoliaregiška šalių politika
Lietuvos vadovo teigimu, nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika. Tai susiformavusios uždaros migrantų zonos, į kurias vengia žengti vietos policija, didelis migrantų nusikalstamumas, organizuotos grupuotės, bauginančios vietos gyventojus bei laužančios jiems įprastas gyvenimo taisykles, migrantų radikalizavimasis ir iš to kylančios terorizmo grėsmės ar net teroristiniai išpuoliai.
Prezidento žodžiais, dėl priešiškų Lietuvos kaimynų ir sudėtingos geopolitinės paėties mums ypač svarbu stabdyti ir kitus migracijos lemiamus reiškinius: visuomenės skaldymą ir kiršinimą, pačių migrantų arba per juos skleidžiamus naratyvus, Lietuvos valstybingumą neigiančias idėjas, radikalių politinių jėgų stiprėjimą ir antivakarietiškų nuotaikų kaupimąsi.
„Mums itin aktualus klausimas – demografinė Lietuvos būklė. Seimą netrukus pasieks keletas mano siūlymų, kaip skatinti gimstamumą, tačiau tarp jų nebus siūlymo didinti imigrantų skaičių. Jau ir šiuo metu turimi 7,5 procento užsieniečių mūsų valstybei yra didelė našta. Negalime leisti, kad Lietuvos gyventojų skaičius būtų auginamas drastiškai didinant užsieniečių nuolatinių gyventojų skaičių. Tai išplautų mūsų valstybės identitetą“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, jog Lietuvos migracijos politika turi būti valdoma ir selektyvi, nukreipta visų pirma į valstybės interesus ir poreikius. Migracijos procedūros neturėtų skatinti verslo atsivežti darbuotojų „su atsarga“, neturėtų kelti pagundų mažinti darbuotojų atlyginimus, o užsienio darbuotojams taikomos kvotos ir kitos reguliacinės priemonės turėtų skatinti darbdavius darbo jėgos ieškoti pirmiausia Lietuvoje, taip pat mąstyti apie tai, kaip susigrąžinti į užsienį išvykusius Lietuvos piliečius.
Naujas mechanizmas
Prezidentas pasiūlė sukurti naują, apykaitinės migracijos principu paremtą mechanizmą, kuris papildytų jau esamas imigracijos schemas, tačiau būtų patrauklesnis visoms pusėms – darbdaviams, darbuotojams užsieniečiams ir Lietuvos ekonomikai bei socialinei sistemai.
Pagal šį mechanizmą laikinojo darbo leidimai būtų išduodami greičiau ir prioriteto tvarka, daugiausia 2 metų laikotarpiui. Nacionalinio saugumo aspektu tai būtų reikšmingai labiau į saugumą orientuoti leidimai, nesukuriantys pagrindų ilgalaikiams valstybės santykiams su darbuotoju, nes užsienietis iš esmės atvyktų laikinai dirbti ir tik dirbti. Be to, užsieniečiai nepretenduotų ir neįgytų nei teisės į šeimos susijungimą, nei galimybės tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais.
Lietuvos vadovas akcentavo, jog valdant imigracijos srautus būtina dėti visas pastangas siekiant nepakenkti verslui, o laikinųjų darbo leidimų iniciatyva yra tinkamas kompromisas, leidžiantis siekti abiejų tikslų vienu metu.
Migracijos politikos Lietuvoje griežtinimas pirmą kartą aptartas Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje diskusijoje praėjusių metų spalio mėnesį. Šiandienos susitikime jau pristatytos konkrečios iniciatyvos.
Parengta pagal Prezidenro kanceliarijos pranešimą





















