Vasario 11 d., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, vyko renginys apie dirbtinį protą – „Skaitmeninė banga“.
Internetas sparčiai virsta erdve, kurioje vis sunkiau atskirti, kas tikra, o kas – sukurta dirbtinio proto. Virtualūs nuomonės formuotojai renka milijonus sekėjų, netikri vaizdo įrašai sulaukia rekordinių peržiūrų, o muzikos platformas kasdien papildo dešimtys tūkstančių DI sugeneruotų kūrinių.
Žinovai pabrėžia, kad ateityje lemiamą pranašumą turės ne tie, kurie geriausiai valdys technologijas, o tie, kurie išlaikys žmogiškąsias savybes, skiriančias mus nuo robotų.
„Vis svarbiau gebėti mąstyti kritiškai – abejoti, kelti klausimus ir turėti savo nuomonę. Lyderiais taps tie, kurie ugdys kūrybiškumą, mokės ne tik tiksliai formuluoti užduotis dirbtiniam protui, bet ir bendrauti, bendradarbiauti, išgirsti kitą bei susitarti“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.
Įžvalgomis, kaip per metus pasikeitė DI, kaip saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, atpažinti sukčiavimo schemas bei atsispirti melagienoms keliolika savo srities žinovų, dalijosi RRT renginyje „Skaitmeninė banga“. Prie kasmetinius Saugesnio interneto dienos sumanymus šiemet prisijungė rekordinis dalyvių skaičius – nuotoliu renginį stebėjo 132 tūkst. gyventojų.
Humanoidai – pažadai ar ateitis?
Anot vieno iš renginio lektorių, dirbtinio proto gaminių kūrėjo Jono Lekevičiaus, didžiausias pastarųjų metų lūžis – DI agentų atsiradimas.
Anksčiau dirbtinis protas daugiausia veikė kaip pokalbių asistentas, galintis atsakyti į klausimus ar sugeneruoti tekstą, o dabar jis vis dažniau tampa aktyviu įrankiu: gali jungtis prie kitų sistemų, dirbti su kompiuteryje esančiais failais, naršyti internete ir savarankiškai atlikti konkrečias užduotis.
„Galbūt šie metai taps proveržio pradžia ir humanoidų srityje. Dirbtinis protas vis dar gyvena ekranuose, o pagrindinis klausimas – kada jis iš jų išlips ir padės mums namuose.
Kol kas šioje srityje pirmauja Kinija – ten konkurencija tarp gamintojų milžiniška, pernai net surengtas humanoidų maratonas. Vakaruose taip pat netrūksta pažadų: kuriami robotai, kurie esą galės padėti buityje – virtuvėje ar pervelkant patalus. Tačiau kol kas tai daugiau pažadai nei tikrovė“, – viliasi J. Lekevičius.
Žinovas taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairios turinio platformos vis sparčiau pildosi dirbtinio proto sukurtu turiniu ir daugeliu atvejų jau darosi labai sunku atskirti, kas yra sukurta žmogaus, o kas – algoritmo.
„Trumpųjų vaizdo įrašų platformose, tokiose kaip „YouTube Shorts“, dirbtinio proto sugeneruotas turinys sudaro nuo trečdalio iki penktadalio viso srauto.
Panašios tendencijos matomos ir „Instagram“ bei „TikTok“. Virtualūs nuomonės formuotojai, tokie kaip Mikela (Miquela), turi milijonus sekėjų, uždirba milijoninius reklamos kontraktus, tačiau iš tiesų jie neegzistuoja – tai tik skaitmeninės asmenybės“, – pastebi dirbtinio proto gaminių kūrėjas J. Lekevičius.
Technologijos prieš tvarumą
Pasak renginyje „Skaitmeninė banga“ dalyvavusio klimatologo Silvestro Dikčiaus, nors skaitmeninės technologijos suteikia daug patogumų, jos taip pat turi savo ekologinę kainą.
„Yra sričių, kur technologijos gali padėti tapti tvaresniems – pavyzdžiui, navigacija leidžia rasti maršrutą, kuriuo važiuodami sunaudosime mažiau degalų. Tačiau reikia žinoti ir kitą medalio pusę – paskaičiuota, kad ilgesnis pokalbis su dirbtiniu protu – apie 20–30 užklausų – sunaudoja maždaug pusę litro vandens“, – pažymi S. Dikčius.
Anot pranešėjo, duomenų centrai, kurie prižiūri ir DI sistemas, dabar sudaro apie 1 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Numatoma, kad 2030 m. tai bus 2 proc., o 2040 m. – jau apie 8 proc.
„Dideli duomenų centrai, tokie kaip „Google“ ar „Meta“, sunaudoja milžinišką kiekį energijos. Įsivaizdavimui, trys–keturi tokie centrai sunaudotų tiek pat elektros, kiek per metus suvartoja visa Lietuva“, – aiškina klimatologas.
Prie antrą kartą rengto RRT renginio „Skaitmeninė banga“ jungėsi įvairaus amžiaus gyventojai – nuo pradinuko iki pensininko. „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas pradinių klasių mokiniams aiškino, kaip mokosi mūsų smegenys. Lektorius dėmesio matavimo įrenginiu matavo, kada moksleivių smegenys susikaupusios, o kada – išsiblaškiusios.
J. Šovienės teigimu, renginį žadama rengti ir kitais metais. „Pernai iš Lietuvos gyventojų išviliota rekordinė pinigų suma – 30 mln. eurų – aiškiai parodo, kad visuomenėje dar daug spragų skaitmeninio raštingumo srityje.
Tačiau džiugina, kad žmonės ieško atsakymų – tai matyti iš rekordinio dalyvių skaičiaus: šiemet renginį nuotoliu stebėjo pusantro karto daugiau žmonių nei pernai“, – pastebi J. Šovienė.
Pasibaigus transliacijai, visose Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose vyko gyvi renginiai, kuriuose paskaitas skaitė 80 projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ lektorių.
