„Premjerės Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė keičia paramos modelį saulės elektrines įsirengiantiems gyventojams – reikšmingai mažina paramos dydžius, griežtina sąlygas – ir kartu atsitraukia nuo iki šiol keltų nacionalinių energetinės nepriklausomybės tikslų. Tokie sprendimai silpnina motyvaciją investuoti į nuosavą elektros gamybą ir kelia abejonių dėl valstybės įsipareigojimų nuoseklumo“, – spaudos konferencijoje teigė Seimo narys, TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas.
Įvertindami platų spektrą spręstinų klausimų, Seimo TS-LKD frakcija siūlo valdantiesiems du sprendimus: užtikrinti reikalingą finansavimą saulės elektrinių įrengimo paramai, perskirstant nepanaudotas lėšas iš kitų ES programų, nemažinti paramos intensyvumo bei remiamos elektrinės dydžio; taip pat įstatymu įtvirtinti skaidrią tiekėjų patiriamų nuostolių apskaičiavimo metodiką.
„Matome aiškią kryptį – Vyriausybė nusisuka nuo žmonių, kurie savo sprendimais ir investicijomis stiprina Lietuvos energetinį saugumą. Jie paliekami vieni patys rūpintis energetine nepriklausomybe, konkuruoti tarpusavyje dėl reikšmingai mažėjančios paramos ir prisiimti riziką, kuria anksčiau dalijosi su valstybe. Vyriausybei siūlome atsigręžti į savus žmones ir surasti reikiamą finansavimą, kad parama saulės elektrinių įsigijimui galėtų pasinaudoti visi norintys“, – sakė L. Kasčiūnas.
Seimo narė Gintarė Skaistė atkreipia dėmesį, kad kartu su mažėjančia parama atsisakoma ir ambicijos, įtvirtintos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
„Panašu, kad energetika prarado prioritetą šios Vyriausybės darbotvarkėje. Parama saulės elektrinių įsirengimui – perpus mažesnė nei G. Palucko Vyriausybės laikais ir mažiausia nuo rusijos karo sukeltos energetikos krizės. Kartu tyliai mažinama ir nacionalinė ambicija – Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje aiškiai įvardytas tikslas iki 2030 m. turėti bent 300 tūkstančių elektrą gaminančių namų ūkių. Premjerės I. Ruginienės Vyriausybės programos įgyvendinimo plane ši ambicija tyliai sumažinta iki 200 tūkstančių 2028 m. Jeigu Vyriausybė rimtai žiūrėtų į energetinę nepriklausomybę, siektų kadenciją baigti bent su 250 tūkstančių žmonių, prisidedančių prie elektros gamybos, o ne tenkintis inercija“, – teigė G. Skaistė.
Elektros supirkimo bei saugojimo pokyčiai
Buvęs energetikos ministras, TS-LKD frakcijos narys Dainius Kreivys atkreipia dėmesį į planuojamus elektros supirkimo bei saugojimo tvarkos pakeitimus.
„Siūloma tiekėjų patiriamų nuostolių apskaičiavimo tvarka yra neskaidri. Elektros tiekimą Lietuvoje vykdo didelių energetikos grupių dukterinės įmonės, o tos pačios grupės uždirba iš gamybos ir vysto atsinaujinančius projektus. Vartotojų bazė mažina investicijų riziką ir palengvina projektų finansavimą, tačiau tiekimo nuostolius, ypač susijusius su gaminančiais vartotojais, mėginama perkelti ant žmonių pečių. Tai yra nuostolių socializavimas. Elektros gamyba ir tiekimas yra finansiškai susijusios veiklos, todėl tokie sprendimai privalo būti pagrįsti skaidria, patikrinama metodika, o ne patogiai sukonstruotais skaičiavimais“, – pabrėžė D. Kreivys.
Jo teigimu, vietoje to, kad būtų nuosekliai stiprinamas žmonių ir bendruomenių įsitraukimas į nepriklausomą, decentralizuotą energetiką, valdančiųjų siūlomas modelis pirmiausia saugo elektros tiekėjų finansinius interesus, o riziką daugiau perkelia visuomenei. Tiekėjų patiriami kaštai, kurių apskaičiavimo metodika ir pagrįstumas nėra aiškiai, viešai ir vieningai reglamentuoti, būtų kompensuojami visų elektros vartotojų sąskaita, užtikrinant, kad privatūs pelnai liktų verslui, o rizika būtų perkelta ant visuomenės pečių
2020–2024 m. Vyriausybės laikotarpiu žmonių, patiems gaminančių elektros energiją, skaičius išaugo daugiau nei 15 kartų – nuo 8 tūkst. 2020 m. iki 124 tūkst. 2024 m. Dabartinis augimas, pasak frakcijos atstovų, vyksta be naujo politinio ir finansinio impulso, iš esmės inercijos pagrindu, tęsiant anksčiau suplanuotas priemones.
Seimo TS-LKD frakcija ragina valdančiuosius grįžti prie aiškių, ilgalaikių ir prognozuojamų taisyklių, kurios skatintų žmones investuoti į saulės energetiką, o ne atgrasytų nuo dalyvavimo valstybės energetinės nepriklausomybės politikoje.
Parengta pagal TS-LKD pranešimą
