Pirmąjį šių metų mėnesį paspaudus seniai nematytam šalčiui tai atsispindės ir sąskaitose už šildymą, mat šilumos suvartojimas tiesiogiai susijęs su lauko oro temperatūra. Ypač tai pajus tie gyventojai, kurių būstai energetiškai neefektyvūs ir nerenovuoti. Sostinėje šilumą centralizuotai tiekiančios bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kaip energetiškai neefektyvūs daugiabučiai švaisto šilumą – jų gyventojai dėl to patiria didesnes išlaidas nei galėtų.
Termometro stulpeliui kritus žemiau -10 °C laipsnių, termovizinė kamera leidžia pažvelgti į pastatų išorines sienas. Visi objektai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, išspinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonųjų spindulių bangas, todėl jas termovizinė kamera geba vizualizuoti.
Tokiu prietaisu „Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovo užfiksuoti vaizdai parodė, kad daugiausiai šilumos prarandama per nesandarius langus, rūsio ar laiptinės duris ir pamatus. Vis dėlto blogiausia situacija yra nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose.
„Termovizinė kamera leidžia vizualiai pamatyti pastato problematiką. Natūralu, kad tiek laiptinių durys, tiek butų langai yra tie šalčio tilteliai, kurie į lauką išleidžia daugiausia šilumos, net jeigu daugiabučio namo sienos yra apšiltintos. Tačiau kur kas blogesnė situacija yra tuomet, kai šiluma į lauką skverbiasi pro kampines namų siūles, plyšius ir kitas pastato konstrukcijas, pavyzdžiui, atvirus rūsių langus ir pamatus. Šios konstrukcijos pažvelgus per termovizinę kamerą švieste šviečia ir indikuoja viena: tokių daugiabučių gyventojai švaisto šilumą“, – komentuoja „Gijų“ Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.
Gerokai daugiau šilumos
Anot žinovo, tokių daugiabučių nesandarios vietos lemia, kad tam pačiam plotui apšildyti reikalingas net keliais kartais didesnis šilumos kiekis lyginant su renovuotais arba naujos statybos pastatais.
„Net jei vizualiai daugiabutis atrodo dar patenkinamos būklės, pravartu įvertinti jo šilumos suvartojimo duomenis. Gerokai atvėsus orams tokiuose pastatuose šilumos suvartojimas gali šauti į viršų net keliais kartais. Skaičiai rodo akivaizdžius skirtumus: nerenovuoti daugiabučiai šalčiausiais mėnesiais suvartoja dukart daugiau šilumos nei tie, kurie buvo atnaujinti”, – teigia J. Paulėkas.
„Gijų“ duomenimis, gruodžio mėnesį šilumos suvartojimo vienas iš rekordininkų buvo P. Vileišio g. 16 esantis daugiabutis. Jo vienam kvadratiniam metrui apšildyti prireikė net 44 kilovatvalandžių (kWh) šilumos energijos, kai to mėnesio įprastas vidurkis siekė 15-20 kWh/m2. Tarp šilumos suvartojimo lyderių patenka ir Prūsų g. 2, Žygio g. 2 esantys daugiabučiai.
Tokie šilumos suvartojimo skirtumai atsispindi ir sąskaitose už šildymą. Centralizuotos šilumos tiekėjas primena, kad sąskaitos kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Jį lemia lauko oro temperatūra ir konkretaus daugiabučio energetinis efektyvumas.
„Gyventojai mėgsta palyginti savo sąskaitas už šildymą ir tuomet kyla klausimas: kodėl tokio paties ploto buto šildymo išlaidos sename daugiabutyje yra apie 40 proc. didesnės, o energetiškai efektyviausių daugiabučių gyventojai moka mažiausiai? Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį už 50 kv. m. buto šildymą energetiškai efektyviame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekė 32 Eur, renovuotame – 55 Eur, o sename – 94 Eur“, – komentuoja J. Paulėkas.
Ant žinovo, už šį sausį suteiktas šildymo paslaugas dėl itin šaltų orų, kurių mėnesio temperatūros vidurkis buvo apie -9,8 °C ir Seimo sprendimu nuo 9 proc. iki 21 proc. išaugusio PVM tarifo pokyčių sąskaitos gerokai išaugs. Tai labiausiai pajus senų, energetiškai neefektyvių, nerenovuotų būstų gyventojai.
Gyventojams, kurie yra nepatenkinti suvartojamu šilumos kiekiu ir nori ženkliai sumažinti išlaidas šildymui, rekomenduojama su kaimynais apsvarstyti namo apšiltinimo, t. y. renovacijos, galimybę.
Parengta pagal „Gijų“ pranešimą
