Vilniaus miesto savivaldybė ir AB Vilniaus šilumos tinklai šiandien skelbia šildymo sezono pradžią. 2023–2024 m. sezonas pradedamas su 10 proc. mažesne šilumos kaina nei pernai spalį, kuri šiemet yra 8,02 ct/kWh. Prognozuojama, kad kaina turėtų išlikti panašaus lygio, kai vidurkis siekė 8,01 ct/kWh.
Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, šilumos kaina Vilniuje turėtų išlikti patraukli ir konkurencinga kaip ir praėjusį šildymo sezoną, kuomet dėl sėkmingai subalansuotos šilumos gamybai naudotos kuro struktūros vilniečiai sutaupė apie 30 mln. eurų.
„Nors geopolitinė situacija vis dar sudėtinga, tačiau energetinių išteklių krizės pikas, su kuriuo praėjusiais metais susidūrė Europa, jau praeityje. Pastaruoju metu matome stabilesnes energetinių išteklių kainas rinkose, kurios lemia didžiąją dalį šilumos kainos. Tai leidžia prognozuoti, kad vilniečių sąskaitos už šildymą neišaugs“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Preliminariai vertinama, kad šiemet šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje 65 proc. sudarys nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pagaminta šiluma, išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Dar 13 proc. reikalingos šilumos bendrovė pagamins iš biokuro savo gamybos šaltiniuose. 22 proc. turėtų sudaryti gamtinės dujos, kurios padės užtikrinti šilumos poreikį, kol Vilniaus kogeneracinė jėgainė pradės veikti pilnu pajėgumu.
„Šildymo sezoną pasitinkame ramūs ir pasiruošę: atlikome vamzdynų diagnostiką ir būtinus infrastruktūros remonto darbus. Taip pat užsitikrinome didžiąją dalį gamtinių dujų, todėl iki Vilniaus kogeneracinei jėgainei pradedant veikti pilnu pajėgumu, esame pasiruošę užtikrinti reikiamą šilumos poreikį“, – sako Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Pastatai šils palaipsniui
Vilniaus miesto savivaldybei priėmus sprendimą įjungti šildymą, gyventojus šiluma pasieks per keletą artimiausių dienų. Istoriškai šildymo sezono pradžia būdavo skelbiamanuo spalio 1 iki spalio 22 d., o pernai šildymo sezonas prasidėjo spalio 17 d.
Kaip įprasta, nuo šildymo sezono paskelbimo pradžios, šiluma vilniečių namus pasieks palaipsniui. Pirmą–antrą dienomis šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose. Antrą–trečią dienomis šildymas bus įjungtas Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose. Trečią–ketvirtą dienomis šildymas bus įjungimas Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonuose.
Praėjus numatytam terminui ir pastebėjus, kad namuose radiatoriai nešyla, rekomenduojama kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas aptarnaujančias įmones, t. y. namų administratorius arba bendrijas.
Energetinis efektyvumas – būdas mažinti sąskaitas
Nors didžiąją dalį šilumos kainos lemia energetinių išteklių kainos rinkose, t. y. šilumos gamybai naudojamas kuras, didelę įtaką sąskaitų dydžiui daro šilumos suvartojimas. Tai priklauso ne tik nuo lauko oro sąlygų, bet ir konkretaus pastato energetinio efektyvumo.
„Mūsų duomenys rodo, kad energetiškai efektyviuose namuose gyvenančių klientų šildymo sąskaitoms kintanti šilumos kaina didelės įtakos neturi. Pavyzdžiui, šalčiausią praėjusio šildymo sezono mėnesį, t. y. gruodį, vidutiniškai už 50 kv. m. ploto buto šildymą daugiausiai mokėjo senų, nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai, t. y. 124 Eur. Energetiškai efektyviausių namų gyventojams šildymas atsiėjo 43 Eur. Renovuotų namų gyventojų sąskaitos skiriasi apie 40 proc. – jiems šildymas kainavo 63 Eur“, – sąskaitas lygina bendrovės Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Norint sumažinti išlaidas už šildymą, gyventojai kviečiami pasirūpinti savo būstų sandarumu. Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojams rekomenduojama tarp sienos ir radiatoriaus įrengti foliją primenantį šilumą atspindinį ekraną. Tai padės sulaikyti iki 9 proc. šilumos.
