Praėjusiais metais Kultūros ministerija kryptingai investavo į kultūros paveldo sektoriaus stiprinimą, siekdama ne tik išsaugoti paveldo vertybes, bet ir užtikrinti jų svarbą šiuolaikinei visuomenei.
Įgyvendinti dešimt projektų, kurie prisidėjo prie sektoriaus gebėjimų augimo, paveldo vertybių priežiūros kokybės gerinimo ir kultūros paveldo prieinamumo visuomenei didinimo.
Kelios esminės kryptys
„Tikslines lėšas nukreipėme į kelias esmines kryptis: paveldo įtraukimą į ugdymo programas, žinovų ir restauratorių stiprinimą, tautinių mažumų paveldo išsaugojimą, prevencinę priežiūrą bei šio sektoriaus plėtrą.
Tokiu kompleksiniu požiūriu siekiame, kad paveldo apsauga būtų ne fragmentiška, o nuosekli, apimanti ne tik fizinį išsaugojimą, bet ir būtinąsias žinias bei visuomenės įsitraukimą“, – sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdytame projekte „Kultūra atrakina: paveldo pažinimas mokytojams“ surengti mokytojams skirti gebėjimų kėlimo kursai, padedantys integruoti žinias apie kultūros paveldą į jų dėstomas disciplinas.
Kursai sulaukė didesnio nei rengta švietimo sistemos darbuotojų susidomėjimo: per trejus metus juose dalyvavo beveik 2000 mokytojų.
Lietuvos etnografijos muziejaus 2025 m. pradėto projekto „Medinio pastato (sinagogos) demontavimo ir perkėlimo kursai bei perkėlimo metodikos sukūrimas“ metu siekiama medinę Kaltinėnų sinagogą Šilalės rajone perkelti į muziejaus parodą Rumšiškėse.
Žydų bendruomenės palaikymo sulaukęs pastato perkėlimas leis išsaugoti prastos būklės istorinę vertybę, reikšmingai papildys muziejuje esantį miestelio kompleksą svarbiu žydų kultūros paveldo liudijimu ir prisidės prie medžio restauravimo meistrų mokymo.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos žinovo atestatas
2025 m. atlikdami sinagogos išrinkimo ir surinkimo darbus, meistrai įgijo patirties dirbti su kultūros paveldo vertybėmis, reikalingos siekiant gauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos žinovo atestatą. Projekto pabaiga numatyta 2026 m. antroje pusėje.
Kultūros paveldo žinovų asociacijos ir Kauno architektūros ir urbanistikos žinovų tarybos rengti nekilnojamojo kultūros paveldo žinovų gebėjimų gerinimo mokymai 2025 m. sulaukė daugiau kaip 700 dalyvių.
Jiems buvo sudaryta galimybė atsiskaityti už privalomą gebėjimų gerinimą, kuris yra būtinas turint galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos žinovo atestatą.
Siekiant, kad kvalifikacijos gerinimo sistema geriau atlieptų pačių žinovų lūkesčius ir jų įvardytus poreikius, Vilniaus universiteto vykdyto projekto „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos žinovų atestavimo analizė ir gerinimo koncepcija“ metu suformuluoti tolesni žinovų gebėjimų kėlimo modeliai.
Pažangos priemonės lėšomis finansuotos tikslinės stipendijos trūkstamų specializacijų kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių rengimui Vilniaus dailės akademijoje ir Kauno kolegijoje.
Stipendijos skirtos metalo dirbinių, skulptūros, tekstilės ir meninių (medinių) baldų restauravimo specializacijų paskutiniųjų kursų studentams. Šia finansine parama siekiama palengvinti restauratorių įsiliejimą į darbo rinką ir prisidėti prie ilgą laiką fiksuojamo šių žinovų trūkumo mažinimo.
Projektas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“
Kultūros infrastruktūros centro vykdyto projekto „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“ (FIXUS Mobilis) metu pabrėžta, kad naujoje Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijoje didelis dėmesys skiriamas prevencinės priežiūros darbams, kuriuos paveldo objektų valdytojai gali atlikti patys, be papildomo derinimo.
2025 m. siekiant stiprinti šiuos gebėjimus, parengti 7 nauji mokomieji vaizdo įrašai, 14 vaizdo įrašų subtitruoti anglų kalba ir surengti 4 praktiniai mokymai paveldo objektuose. Skaičiuojama, kad projekto edukacinė medžiaga pasiekė 63 882 žmonių tikslinę auditoriją.
Teikiama tikslinė finansinė parama
Kasmet nacionaliniu lygmeniu sertifikuojami kultūros keliai, o reikšmingiausiems sumanymams teikiama tikslinė finansinė parama, padedanti kultūros keliams pradėti veiklą ir įsitvirtinti.
2025 m. dėmesys skirtas Vilniaus dailės akademijos kuruotam projektui „Kultūros kelių aktualizavimas: Pilių ir dvarų kelias“ ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos vykdytam projektui „Kultūros kelių aktualizavimas: Justino Marcinkevičiaus kelias“.
Šie projektai parodo, kokį apčiuopiamą postūmį kultūrinio turizmo garsinimui gali suteikti nuosekli valstybės finansinė pagalba, net ir esant ribotam finansavimui.
Projektai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinant Kultūros ministerijos pažangos priemonę „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“. Šiems dešimčiai projektų 2025 metais skirta 274 tūkst. eurų valstybės investicijų.
