Sausio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Didžiojoje konferencijų salėje įvyko ciklo „Įžymių žmonių portretai“ vakaras, skirtas operos solistui, bosui-baritonui Kostui Smoriginui.
Renginį pradėjo LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė, pasveikindama susirinkusius meno mylėtojus ir išreikšdama džiaugsmą dėl išskirtinės progos iš arti pažinti talentingą solistą.
Vakaro svečiai buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) koncertmeisterė prof. Nijolė Ralytė, LMTA prof. Vladimiro Prudnikovo vokalo klasės studentė magistrė Elzė Liškauskaitė.
O renginį kartu su A. Daučiūniene vedė operos solistas, LMTA profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojas V. Prudnikovas – išskirtinis talentas, bosas, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir savo kūrybiniu pavyzdžiu įkvėpęs ne vieną operos dainininką.
Vakaras vyko šiltoje ir draugiškoje atmosferoje. K. Smoriginas su šypsena atsakinėjo į prof. V. Prudnikovo klausimus, kupinus jam būdingo humoro, ir į A. Daučiūnienės klausimus, dalijosi prisiminimais apie karjeros pradžią, iššūkius ir džiaugsmus. Šilti prisiminimai užpildė salę.
Solisto muzikinė odisėja prasidėjo aštuonerių metų patirtimi chore „Ąžuoliukas“, įžiebusia jo meilę muzikai. Prisiminimai apie „Ąžuoliuką“ užima svarbią vietą K. Smorigino gyvenime: disciplina, stovyklos ir repeticijos buvo neatsiejama šio choro dalis.
Dainavimas chore pakeitė jo pasaulėjautą ir paliko gilų įspūdį
Solistas iki šiol mintinai moka Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“, kurį dainavo būdamas choro nariu. K. Smoriginas jaučiasi dėkingas maestro Vytautui Miškiniui už kvietimą dainuoti po balso mutacijos.
Diskusijos metu buvo paliesti operos dainininko karjeros niuansai ir sėkmės receptai. Muzika buvo apibūdinta kaip tarnystė, darbas, meilė ir viskas, kas vienija pasaulį.
Taip pat diskutuota apie jaudulį prieš lipant į sceną ir ar įmanoma jo atsikratyti. Jaudulys, solisto manymu, yra būtinas artisto gyvybingumui, tačiau „svarbiausia būti pasiruošusiam ir sveikam“.
K. Smoriginas pabrėžė, jog svarbu klausytis savo pedagogų, būti atsidavusiam, vengti blaškymosi, gyventi įprastą gyvenimą ir atsisakyti keistų įsitikinimų. O pagrindiniu sėkmės elementu mene solistas įvardijo intuiciją: „Man svarbiausia apskritai mene… yra intuicija.
Nuojauta, pojūtis, teisingas pojūtis – štai kas svarbiausia.“ Prof. V. Prudnikovas jam pritarė, pavadindamas tai „Dievo bučiniu“. „Talentas – Dievo pabučiavimas“, – teigė profesorius.
Kalbant apie mokytojų svarbą, K. Smoriginas paminėjo maestro V. Prudnikovą, apibūdindamas jį kaip nuostabų žmogų: „Mokytojas – nuostabus žmogus, kuris įskiepija ir atskleidžia tą Dievo bučinį žmonėse, sušildo, nurodo kelią, yra be galo atlaidus ir šiltas.“
K. Smoriginas prisiminė Don Žuano vaidmenį, kuris jam nebuvo lengvas, tačiau solistas džiaugėsi galimybe pasirodyti scenoje kartu su gerbiamu mokytoju V. Prudnikovu.
Anot solisto, didžiausia laimė dainuojant „Don Žuane“ buvo matyti meilę mokytojo akyse, o ne prakeiksmą. Duetas – K. Smoriginas ir E. Liškauskaitė – sužavėjo klausytojus menine išraiška, atlikdami ištrauką iš V. A. Mocarto operos „Don Žuanas“.
Profesorės N. Ralytės virtuoziškas akompanimentas, iš pradžių lydėjęs K. Smorigino ir E. Liškauskaitės duetą, vėliau išryškino E. Liškauskaitės solo partijos jautrumą, pakylėjusį vakaro nuotaiką.
Aptariant operą, kalbėta apie įvairius K. Smorigino vaidmenis ir patirtis. K. Smoriginas, rodydamas skaidres, pasakojo apie savo vaidmenis įvairiose pasaulio scenose.
Toreodoro Eskamiljo (Žoržo Bizė operos „Karmen“ veikėjas) vaidmenį nuo 2008 m. teatruose visame pasaulyje atliko daugiau nei 400 kartų, kol galiausiai pajuto, kad vaidmuo jam nebeįdomus ir nustojo jį dainuoti.
Naujas vaidmuo, lydintis K. Smoriginą operos scenose, ir vakaro kulminacija Lietuvos mokslų akademijoje tapo solisto atlikta Žermono arija iš Džuzepės Verdžio operos „La Traviata“, kuriai akompanavo N. Ralytė. Šiuo vaidmeniu, pelnydamas audringus žiūrovų plojimus, K. Smoriginas parodė balso sodrumą ir dramatinį meistriškumą.
LMA Didžiosios konferencijų salės puiki akustika sustiprino ne tik solisto arijų skambesį, bet ir kiekvieną K. Smorigino žodį, leisdama klausytojams dar labiau susipažinti su jo asmenybe.
Susirinkusieji turėjo progą iš arčiau pažinti K. Smoriginą
Jie sužinojo apie solisto meilę tylai, padedančią jam susikaupti ir atrasti naujų sumanymų, bei jo prisirišimą prie Lietuvos, kurioje, pasak K. Smorigino, „scena visą laiką yra sudėtingesnė…
Aš nesu svečias, aš esu namie, ir man tai yra svarbiausias dalykas.“ Solistas atvirai dalijosi savo gyvenimo istorijomis, pabrėždamas šeimos, kurioje visi muzikuoja, ir ypač žmonos Dainoros svarbą. Jis jautriai prisiminė ir savo tėvus aktorius – mamą Dalią Brenciūtę ir tėtį Kostą Smoriginą, kurio vakarai Menininkų rūmuose jam buvo įkvepiantis pavyzdys.
Baigiantis vakarui, K. Smoriginas patikino, kad ir toliau džiugins klausytojus savo talentu ir naujais vaidmenimis. Jis išreiškė viltį, kad žiūrovai pajuto ir pasiėmė su savimi vakaro šilumą ir gerą nuotaiką.
Renginys buvo skirtas LMA mokslo bendruomenei, vilniečiams, taip pat Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto ir visuomeninės organizacijos „Senjorų pasaulis“ klausytojams.
Renginio pabaigoje LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius Lietuvos mokslų akademijos vardu padėkojo pasaulyje pripažintam solistui, atvykusiems svečiams ir susirinkusiai akademijos bendruomenei. Šis vakaras akademijoje tapo puikia proga iš arčiau pažinti talentingą menininką ir pasinerti į muzikos pasaulį.
Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. žinovė Liliana Feiginaitė
