Vilnius imasi rekordinės ugdymo infrastruktūros plėtros: per artimiausius trejus metus sostinėje bus pastatytos devynios naujos švietimo įstaigos, kurios priims daugiau nei 4000 vaikų. Jos įsikurs tose miesto dalyse, kuriose poreikis didžiausias: darželiai bus statomi Jeruzalėje, Šnipiškėse, Verkiuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, o mokyklos – Santariškėse, Perkūnkiemyje, Pavilnyje, Kalnėnuose.
Šiam projektui finansuoti sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija pasirašė sutartis su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 168 mln. eurų paskolos. Vilnius pirmą kartą išbando tokį finansavimo modelį, kai sparčiai mokyklų ir darželių plėtrai apjungiamos savivaldybės įmonės ir bankų lėšos.
„Tai unikalus projektas, kuris leidžia mums sutaupyti bene dešimt metų ir labai greitai atliepti modernių mokymosi erdvių poreikį sostinėje. Ugdymo įstaigos bus statomos tuose Vilniaus rajonuose, kuriose jų labiausiai trūksta – tūkstančiai Vilniaus vaikų galės eiti į juos šalia savo namų, mieste mažės kamščiai. Pradedame jau dabar, o dauguma projektų bus baigti iki 2028 m. rugpjūčio mėnesio, kad moksleiviai jau galėtų mokslo metus pradėti naujose mokyklose“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Palyginimui – per visą Nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje tebuvo pastatytos tik 7 valstybinės mokyklos ir darželiai.
Pirmasis toks plėtros modelis Baltijos regione
Penkių darželių bei keturių mokyklų statyba, o vėliau ir visų jų administravimu bei priežiūra rūpinsis dukterinė bendrovė UAB „Vilnius Education Infrastructure“, kurią Vilniaus vystymo kompanija šiam tikslui įsteigė dar 2025 m. spalį.
Planuojamas švietimo įstaigų projekto biudžetas siekia 177 mln. eurų. 5 proc. projekto biudžeto sudaro Vilniaus vystymo kompanijos investicija, o likę 95 proc. – dviejų institucinių bankų EIB ir NIB finansuojama paskola. Paskola suteikta 23 metų laikotarpiui.
„Tai pirmas tokio pobūdžio ir apimties projektas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione, kai savivaldybės valdoma įmonė savarankiškai pasiskolina ir finansuoja ugdymo įstaigų statybas. Vilniaus vystymo kompanija per trejus metus pastatys, o vėliau dar dvidešimt metų administruos bei prižiūrės darželius ir mokyklas. Finansavimui vertinome ir derėjomės su 6 skirtingais instituciniais ir komerciniais bankais, todėl tikime, kad išsiderėtos finansinės sąlygos su atrinktaisiais bankais yra konkurencingiausios. Tikime, kad sukurtas ilgalaikio finansavimo modelis yra finansiškai tvarus ir atneš ilgalaikę naudą miestui,“ – sako Vilniaus vystymo kompanijos generalinė direktorė Laura Joffė.
Procesas įsibėgėja visuose objektuose
Šiuo metu pradėtas visų devynių projektų įgyvendinimo procesas: gauti statybos leidimai, vieni objektai projektuojami, kitiems skelbiami rangos konkursai ar pasirašytos rangos sutartys ir net pradėtos statybos.
„Trys rangos sutartys dėl dviejų darželių ir vienos mokyklos statybų jau pasirašytos, dar pora konkursų šiuo metu vyksta, kiti – pakeliui, kviečiame juose dalyvauti ir kartu kurti naujas Vilniaus pradžias,“ – sako Laura Joffė.
Pirmo lopšelio-darželio Pilaitėje Pajautos gatvėje simbolinė laiko kapsulė įkasta šiandien. Jis bus pastatytas per 17 mėnesių, panaši statybų trukmė numatyta ir kitiems objektams.
Nuo 2028 m. naujos įstaigos turėtų priimti apie 4 290 jaunųjų vilniečių – maždaug 3,5 proc. visų Vilniaus vaikų. Prie namų ikimokyklinio ugdymo paslaugos bus teikiamos 1 710 vaikams, pradinio ugdymo paslaugos 576 mažiesiems vilniečiams, o bendrojo ugdymo paslaugos visai šalia namų taps prieinamos 2 004 vaikams.
Visos naujai statomos įstaigos bus unikalios – aptarus lūkesčius su bendruomenėmis kūrybinėse dirbtuvėse, kiekvieno objekto idėjai buvo paskelbti architektūriniai konkursai. Mokyklų ir darželių pastatai atitiks A++ energijos efektyvumo standartus bei kitus tvarumo reikalavimus, bus pritaikyti vaikams su specialiaisiais poreikiais ir negalia, o po darbo valandų jų baseinais, sporto salėmis bei kitomis erdvėmis galės naudotis ir vietos bendruomenės.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą





















Beje, regis, kad ir tos 7 mokyklos ir darželiai valstybės lėšomis buvo pastatyti tik pernai. Taigi per tą visą 35 metų Nepriklausomybės laikotarpį savivaldybė švietimui sostinėje biudžeto lėšų kaip ir nesurado, nors patalpų stigo būtent mokykloms valstybine lietuvių kalba. Taigi kieno valia tiek metų buvo vykdyta ta nevalstybinė, antilietuviška strateginė politika Vilniuje? Ko tiek metų buvo Valdžių laukta jame, Lietuvoje?… Gal meras Benkunskas teiktųsi tai viešai paaiškinti per „laisvąją“ LRT, iš kurios per tuos metus tesklido melas – politiniai balsai, kad „Vilnius viską suryja“…
Tai kad Vilniaus rajone padėtis mano nuomone daug blogesnė- neretai tėvai neturi galimybės leisti vaikus į mokyklas, kuriose mokoma valstybine lietuvių kalba, nes rajono taryba galimai nepakankamai rūpinasi lietuviškų mokyklų steigimu, o berods dalis tėvų vis dar priversti vežioti vaikus į Vilniaus mokyklas? alkas.lt/2025/10/17/g-sapoka-lietuvisku-mokyklu-klausimo-sprendimas-vilniaus-rajone-2025-metais/
Žmonėms yra aišku, kad, esant lietuvių kalbai valstybinei, kiekvienoje mokykloje, mokyklėlėje privalo būtų užtikrinta ir viešai skelbiama mokymosi lietuvių kalba galimybė, nors tebūtų ir vienas mokinys.
Dėl esamos savo vaikų mokymo lietuviškai padėties Vilniaus rajone yra baisus dalykas. Apie tai LRT privalėjo ir privalo skambinti visais varpais “ant visos Lietuvos”, kad žmonės kiekvieną dieną girdėtų apie tą padėtį, tačiau LRT yra tiek “laisva” nuo valstybinio lietuvybės gyvavimo reikalų, kad nori – ir “tyli”. Tai tada – kieno ji nacionalinis transliuotojas yra? Kaip matosi, tai tas jos nacionalumas gali būti perdėm lenkiškas arba sovietinio tipo “žurnalistinis”.
Man susidaro įspūdis, kad šios problemos galimai neįdomios nei Lietuvos prezidentui Nausėdai, nei Vyriausybės ministrei pirmininkei Ruginienei, nei Švietimo ir mokslo ministrei Popovienei, nei Seimo nariams ( nebent Ažubaliui, Kasčiūnui ir Sinicai-žiūr.”Seimo narių A. Ažubalio ir L. Kasčiūno pranešimas: parlamentarai kreipėsi į Vyriausybę dėl Vilniaus rajono valdančiųjų sistemingai diskriminuojamų lietuvių tėvų ir vaikų padėties”) lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35717&p_k=1&p_t=266105&p_a=1000&p_kade_id=10
Niekam valdžioj jos neįdomios. Vienintelis, kuris tuo rūpinosi, buvo Zinkevičius. Mūsų valdžia padarė viską, kad ir Gudai uždarytų lietuviškas mokyklas. O Lenkijos ,,lietuviškos” mokyklos iki šiol mokosi iš lenkiškų vadovėlių. Lietuvos televiziją mato net ne visur Lietuvoj.
“Seimo narių pranešimas: kreiptasi į ministrę dėl ugdymo valstybine lietuvių kalba Vilniaus rajone . 2025 m. spalio 21 d.” lrs.lt/sip/portal.show p_r=35403&p_k=1&p_t=292971&p_a=1648&p_kade_id=10
O kai vyriausybę tvirtino, reikalavo užtikrinti švietimą lietuviškai ? Manau, ne. Ar protestuotojai, gynę kultūrą, ką nors padarė lietuviško švietimo gynimui? Manau, ne. Pritrūko pinigų, specialistų, reikėjo paremti Ukrainą, sustiprinti savo geopolitinį vaidmenį, vykdyti Žaliąjį kursą… Tik ukrainietiškom vėliavom vietoj lietuviškų užteko ir pinigų ir specialistų.
Taip, vieniems iš Valdžios valstybinė lietuvybė ne prie širdies, antri dėl jos parašinėja tik formaliai ir tyli iki kito karto. Bet tai bylotų apie abiejų arba jų partijų lenkiškąjį (kresinį) interesą arba baisų nerūpestingumą valstybinės lietuvybės reikalais. Tai kur esame atsidūrę su tokiais asmenimis valdžioje? Kur “laisvos” LRT nacionalumas? Juk dabar pats laikas parodyti visuomenei kas lietuvybės reikaluose yra kas, bet ji užuot švietusi – miglas pučia…
Dėl LRT- prašom: lrt.lt/radioteka/irasas/2000511073/jezyk-polski-cieszy-sie-coraz-wiekszym-zainteresowaniem-wsrod-litwinow?srsltid=AfmBOorJ2b1xHKvN_UwqcbwU2asuj77PlMJJzzgW5iIzG-XWSd2OAQe8
Pradėt reiktų nuo čekistų sąrašų paskelbimo – karininkų, agentų, rezervistų… Po to liustruoti. Dar toliau – atlikti tyrimą kas ir kaip finansavo ir tebefinansuoja antilietuvišką pogrindį.
Va taip : facebook.com/LietuvosVSD/posts/ne-visi-šnipai-gyvena-šešėliuose-kai-kurie-tarp-mūsųnelegalai-tai-rusijos-žvalgy/968867898753132/