Juodasis ledas – viena klastingiausių žiemos grėsmių vairuotojams, kadangi net ir dienos metu jis dažnai atrodo kaip paprasčiausia drėgna kelio danga. Juodasis ledas beveik nematomas, todėl apie jį vairuotojai sužino, kai automobilis jau tampa nevaldomas. Žinovai primena, kaip jį atpažinti, kokių judesių vengti ir kodėl staigūs manevrai gali pasibaigti eismo įvykiu.
Pasak BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, eismo įvykiai dėljuodojo ledo Lietuvoje pasitaiko dažnai.
„Juodasis ledas – tai labai plonas ledo sluoksnis, todėl jis dažnai supainiojamas su šlapia kelio danga. Jei anksčiau tai buvo laikoma labiau sezonine problema – vėlyvą rudenį ar žiemos pabaigoje, kai temperatūra svyruoja apie nulį, pastarosios žiemos parodė, kad tokios situacijos tapo beveik nuolatinės. Pastaruoju metu nulinė temperatūra gali laikytis ir visą žiemą, todėl rizika susidurti su juoduoju ledu išlieka visą šaltąjį sezoną“, – sako A. Gasparavičius.
Pirmieji požymiai, kurių vairuotojai nepastebi
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ mokymų vadovas Dalius Bajorūnas atkreipia dėmesį, kad juodąjį ledą dažniausiai išduoda subtilūs, bet svarbūs ženklai.
„Plonas skaidrus ledo sluoksnis susidaro esant šlapdribai ar lietui, kai temperatūra yra žemesnė nei nulis, todėl kelias gali blizgėti ar atspindėti šviesą taip, lyg būtų tiesiog šlapias. Kartais vairuotojai pirmuosius požymius pajunta tik pasukę vairą, kai jis netikėtai tampa „lengvesnis“, – pažymi D. Bajorūnas.
A. Gasparavičius atkreipia dėmesį, kad vairuotojai turėtų būti akylesni ir konkrečiuose kelio ruožuose, pavyzdžiui, ant tiltų, viadukų ar kelio iškilimų.
„Šiose atkarpose kelio danga atšąla greičiau nei kitose ir taip sukuriamos palankios sąlygos juodojo ledo susidarymui. Taip pat svarbu žinoti, kad dažniausiai juodasis ledas susidaro naktį arba ankstyvą rytą“, – tvirtina A. Gasparavičius.
Svarbiausia – nekeisti važiavimo greičio bei krypties
Žinovai vieningai pabrėžia, jog kilus net menkiausiam įtarimui, kad kelias gali būti padengtas juoduoju ledu, svarbiausia vengti staigių veiksmų.
„Pagrindinė taisyklė vairuotojams, esant tokioms sąlygoms – staigiai nekeisti važiavimo greičio ir važiavimo krypties, t.y. nesukti vairo staiga. Automobilio valdymą reikėtų atlikti iš lėto, mažinant greitį varikliu, nukeliant koją nuo akceleratoriaus pedalo, o vairą laikyti išlaikant važiavimo trajektoriją. Taip pat itin svarbu pasirinkti saugų greitį ir užtikrinti, kad automobilis būtų su tinkamomis žieminėmis padangomis“, – atkreipia dėmesį „Rigveda“ mokymų vadovas.
BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas taip pat priduria, kad reikėtų nepamiršti laikytis saugaus atstumo nuo priekyje esančių automobilių, o jei važiuojate įjungę „kruizo kontrolę“, ją rekomenduojama išjungti, nes kai reikia atlikti manevrą ar mažinti greitį, to padaryti saugiai gali nepavykti.
Klysta net ilgamečiai vairuotojai
Pasak „Rigveda“ mokymų vadovo, vadinamoji vairavimo patirtis dažnai gali tapti spąstais – vairuotojai pervertina savo galimybes ir per daug pasikliauja automobilio aktyviomis saugumo sistemomis, pavyzdžiui ABS, ESP ar traukos kontrole.
„Dėl vasariškų žiemų, retas vairuotojas turi galimybę įgyti įgūdžius praktikoje. Visgi pirmiausia, kad pasiruoštumėte netikėtoms situacijoms, reikia suprasti teoriją ir tik vėliau tai įgyvendinti praktikoje. Pavyzdžiui, jeigu automobilio galinė dalis ima slysti į kairę arba į dešinę, vairą reikia sukti į tą pačią slydimo pusę. Svarbu ir tai, kurie yra automobilio varomieji ratai – jeigu priekiniai, galima švelniai didinti greitį, kol išlyginsime važiavimo trajektoriją ir atvirkščiai, jeigu galiniai – jokio akceleravimo“, – sako D. Bajorūnas.
Žinovai sutaria, jog nėra taisyklių, tinkančių visoms eismo sąlygoms, išskyrus vieną – prie vairo visada būtina išlikti atsargiems ir atidiems. Būtent tai dažniausiai leidžia išvengti situacijų, kuriose juodasis ledas tampa nematomu, bet itin brangiai kainuojančiu priešu.
Parengta pagal BTA pranešimą
