Sekmadienis, 8 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Energetika

VU mokslininkų tyrimai saulės energetikai padės žengti dar vieną žingsnį į priekį

www.alkas.lt
2026-01-15 10:00:00
78
PERŽIŪROS
0
Saulės elektrinės

Saulės elektrinės | reenpro.lt nuotr.

Elektros gamybos, naudojant saulės energiją, mastai auga kiekvienais metais. Skaičiuojama, kad šie metai saulės energetikai vėl bus rekordiniai.

Augant jos svarbai, mokslininkai ir inžinieriai intensyviai ieško būdų, kaip būtų galima dar labiau pagerinti saulės elementus, padarant juos dar veiksmingesnius.

Viename tokių tyrimų neseniai dalyvavo ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (VU FF) mokslininkai. Dr. Patriko Ščajevo vadovaujama komanda ištyrė, kaip saulės elementų veikimas pasikeičia juose papildomai panaudojant fosforą, o daug žadantys rezultatai paskelbti garbingame žurnale „Nature Communications“.

Lietuviški ryšiai

VU FF Puslaidininkinės optoelektronikos tyrimų grupės vyresnysis mokslo darbuotojas dr. P. Ščajevas pasakoja, kad kartu su kolegomis jau ne vienerius metus vykdo tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip papildomai pridedant (legiruojant) vieną ar kitą medžiagą pasikeičia saulės elementų veikimas.

Prieš kurį laiką užsimezgė ryšys su JAV technologų komanda, dirbančia su tomis pačiomis problemomis. Beje, tam įtakos turėjo ir lietuviški ryšiai.

„Ten jau dirbantis lietuvis fizikas Darius Kučiauskas gana ilgai domėjosi mūsų tyrimais. Jam ypatingai aktualus buvo elektros krūvio nešėjų (puslaidininkiuose tai gali būti tiek elektronai, tiek „skylės“) judrių matavimas, nes jis pats neturėjo galimybės atlikti visų reikalingų matavimų.

Darius į Lietuvą atvažiuoja bent kartą per metus ir sykiu atveža mums bandinių. Ir mums įdomu, ir jiems nauda. Tuo labiau, kad pasauliniu mastu tokie tyrimai yra labai svarbūs“, – dėsto mokslininkas.

Pirmasis straipsnis, parašytas bendradarbiaujant su amerikiečiais, pasirodė dar prieš penkerius metus. Toks aukšto lygio bendradarbiavimas visą šį laiką tęsiasi dėl abipusio intereso.

Amerikiečių gaminamos ir tiriamos medžiagos domina VU mokslininkus, o amerikiečiams naudinga tai, kad lietuviai geba išmatuoti tam tikrus tų medžiagų parametrus.

„Didžiausia jų problema ta, kad jie tarsi atsimušė į našumo lubas. Per paskutiniuosius kelis metus jo rodikliai niekaip nepagerėja.

Natūralu, kad kolegos visomis išgalėmis ieško problemos ir galimų jos sprendimo būdų – kitų legiravimo būdų. Mūsų naujausi tyrimai parodė, kad saulės elementuose panaudojant fosforą našumą iš tikrųjų galima pagerinti net 25 proc.“, – teigia dr. P. Ščajevas.

Dr. Patrikas Ščajevas
Dr. Patrikas Ščajevas | VU nuotr.

Tyrimai padeda kurti naujos kartos technologijas

VU FF mokslininkai savo matavimuose taikė vadinamąją dinaminių gardelių metodiką, kurią daug metų vystė Lietuvoje, joje yra naudojami ir lietuviški lazeriai.

Tai gana išskirtinė matavimo metodika, kuri leidžia išmatuoti krūvio nešėjų difuzijos koeficientą – vieną esminių parametrų, kuris lemia, kaip veiks iš tiriamos medžiagos pagaminti saulės elementai ir kaip jų našumą keičia papildomos medžiagos. Šiuo atveju buvo atskleista, kad fosforas turi labai daug potencialo ir gali būti labai sėkmingai naudojamas masinėje gamyboje.

„Visi mūsų kartu su amerikiečių technologais tirti elementai – vienos grupės. Todėl gerinant saulės elementus, jie yra bandomi paeiliui.

Labai ilgai legiravimui buvo naudojamas varis, dabar gamyboje vyrauja arsenas. Tačiau eksploatacijos metu, priklausomai nuo elemento, atsiranda skirtingi defektai, skiriasi krūvio transportas, o visa tai daro įtaką našumui. Technologai nėra fizikai – jie dirba bandymų ir klaidų būdu.

Todėl mūsų įsitraukimas, atliekant išsamesnius matavimus ir skaičiavimus, jiems yra labai naudingas“, – pažymi VU FF Puslaidininkinės optoelektronikos tyrimų grupės vyresnysis mokslo darbuotojas.

Sėkmingas fosforo panaudojimas saulės elementuose gali turėti tiesioginę įtaką ne tik gamintojams, bet ir galutiniams vartotojams. 25 proc. našumo padidėjimas reikštų, kad ta pati saulės baterija galėtų pagaminti ketvirtadaliu daugiau elektros energijos, arba tam pačiam energijos kiekiui pagaminti prireiktų mažesnės ploto saulės elektrinės.

Tokia pažanga turėtų didžiulės įtakos tolesnei saulės energetikos plėtrai, ypatingai Lietuvoje ir kitose Šiaurės šalyse, kur saulės intensyvumas mažesnis. Veiksmingesnės saulės baterijos reiškia trumpesnį investicijų atsipirkimo laiką ir prieinamesnę žaliąją energetiką.

Anot jo, dabar kamuoliukas – jau kolegų JAV pusėje. Panašu, kad šiuo metu jų naudojamos technologijos yra išsėmusios savo našumo galimybes. Našumo pagerėjimas, kurį numato VU Fizikos fakulteto mokslininkai, suteiktų reikšmingą konkurencinį pranašumą. Vis dėlto kyla klausimas, kaip greitai fosforo junginius bus įmanoma panaudoti masinėje gamyboje.

„Aišku, mes tyrėme bandymo medžiagas. Kai kalbame apie pramoninio lygio gamybą, viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Į procesą dabar turės įsijungti technologai, jiems teks galvoti, kaip įterpti fosforo junginius, keisti gamybinius procesus. Visa tai gali trukti ne vienerius metus. Tačiau galimybės – daug žadančios“, – įsitikinęs dr. P. Ščajevas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus universitete ištobulintas tyrimų būdas gali padėti kurti tris kartus pigesnius ir veiksmingesnius saulės elementus
  2. Kuršėnuose – pirmasis saulės parkas Lietuvoje, šienaujamas baltiškų avių
  3. Per pusmetį saulės ir vėjo elektros gamyba išaugo 70 procentų
  4. Nuosava saulės elektrinė – kada įsirengti, kad ji neštų didžiausią naudą?
  5. Su Saulės energija – žymiai taupiau
  6. Bendroji Saulės spinduliuotė Lietuvoje 2022 m.: ką svarbu žinoti?
  7. „Logitech“ pristatė naują saulės energija maitinamą belaidę klaviatūrą
  8. Iki 2050-ųjų pasaulyje gyvens trečdaliu daugiau žmonių: kaip tai paveiks miestus?
  9. Seimo kalėdinė „dovana“ – augančios elektros kainos ir mažėjanti Lietuvos energetinė nepriklausomybė?
  10. Tarptautinė konferencija „Atviri skaitymai 2022“ suburs pasaulio mokslininkus
  11. Dėl elektros kainų siūloma kreiptis į teisėsaugą
  12. Atnaujinamas vieno iš Biržuvėnų dvaro sodybos statinių stogas
  13. Kaip „Signature Slim Solar+“ tapo Alkas.lt klaviatūra

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų
Kultūra

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų

2026 02 08
Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras

2026 02 08
Laukių ąžuolas
Gamta ir ekologija

Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui

2026 02 08
Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas
Istorija

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08
Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“
Kultūra

Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“

2026 02 08
Keptas viščiukas
Lietuvoje

Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?

2026 02 07
Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?
Gamta ir ekologija

Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?

2026 02 07
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste

2026 02 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Rimgaudas apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • +++ apie Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste
  • Mikabalis apie Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų
  • Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras
  • Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui
  • Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

Kiti Straipsniai

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų

2026 02 08
Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos

Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras

2026 02 08
Laukių ąžuolas

Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui

2026 02 08
Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“

Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“

2026 02 08
Automobilis

Techninė pagalba kelyje žiemą: kada ji priklauso apsidraudusiems vairuotojams

2026 02 07
Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?

Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?

2026 02 07
„Pragaro iliuzionai: stebuklingos G. Mélièso projekcijos“

Gyvas kino deklamavimas grąžina nebyliajam kinui balsą

2026 02 07
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė

Lietuvos nacionalinis muziejus atidarė didžiąją metų parodą „Žmogus tarp pasaulių“

2026 02 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Rimgaudas apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • +++ apie Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste
  • Mikabalis apie Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste
  • TruRed Geopolitics: Kam dirbo Epšteinas ? apie Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Žemė

Lėšos už valstybinės žemės pardavimą ir saugumui stiprinti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai