Nelaimingi atsitikimai darbe nutinka kur kas dažniau, nei daugelis įsivaizduoja – kasmet jie paliečia šimtus darbuotojų visoje Lietuvoje. Daugiausiai nelaimių nutinka statybos, gamybos, transporto ir sandėliavimo sektoriuose. Tačiau žinovai įspėja, jog pavojai tyko net ir ten, kur rizika atrodo minimali, todėl apsauga reikalinga kiekvienam.
„Žmonės dažnai mano, kad nelaimės darbe yra išimtis, tačiau realybė kitokia – rizikos veiksnių apstu beveik kiekvienoje darbo vietoje. Nors pavojingiausi išlieka statybų, gamybos, transporto ir sandėliavimo sektoriai, traumų pasitaiko ir biure“, – sako draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo žalų skyriaus vadovė Irina Paleckienė.
Pavojingiausios Lietuvos profesijos
Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad statybų sektorius yra viena rizikingiausių darbo sričių Lietuvoje. Čia kasdien dirbama aukštyje, su intensyviais fiziniais krūviais ir laikinais statiniais, kurių stabilumas priklauso nuo tinkamo įrengimo bei nuolatinės priežiūros. Darbuotojai naudoja sunkią techniką, kėlimo ir elektrinius įrankius, todėl net ir menkiausia klaida gali tapti rimtos traumos priežastimi.
„Ypač dažnai statybvietėse fiksuojami kritimai iš aukščio, kurie baigiasi lūžiais, galvos ar vidaus organų sužalojimais, o kai kuriais atvejais – ir mirtimi. Tačiau rizika slypi ir kitur – naudojant laikinus pastolius, mechanizmus ar įrankius. Net nedidelis neatidumas gali turėti labai rimtų pasekmių, todėl sauga šioje srityje yra didžiausias prioritetas“, – sako BTA Asmens draudimo žalų skyriaus vadovė I. Paleckienė.
Dar viena sritis, kur tyko daug pavojų – gamyba. Čia dažniausiai pasitaiko traumos, susijusios su technika. Darbuotojo ranka, pirštai ar drabužiai patenka tarp veikiančių mechanizmų – presų, konvejerių ar kitų judančių dalių.
„Gamybos sektoriuje viena klaida dažnai kainuoja pirštą, ranką ar ilgam laikui prarastą darbingumą. Darbuotojai dirba su galingomis, greitai veikiančiomis staklėmis, todėl net sekundės neatsargumas gali lemti itin dideles nelaimes, ypač jei renginiai nesustabdomi laiku“, – pastebi draudimo ekspertė.
Transporto bei atliekų surinkimo ir perdirbimo sritis taip pat patenka į pavojingiausių trejetuką. Šiuose sektoriuose darbuotojai nuolat susiduria su sunkiais kroviniais, technika, kintančiomis darbo sąlygomis ir nestandartinėmis situacijomis. Čia dažniausiai fiksuojami sumušimai, sutrenkimai, smūgiai nuo technikos ar slenkančių krovinių.
„Čia dažnos nugaros, pečių, juosmens traumos dėl sunkaus kilnojimo, o vairuotojai patiria eismo įvykių sukeltus kaulų lūžius bei minkštųjų audinių pažeidimus. Netinkamai keliamas krovinys ar neapgalvotas žingsnis šalia judančios mašinos gali baigtis labai skaudžiai“, – sako I. Paleckienė.
Dažniausia priežastis – žmogiškasis faktorius
Nelaimingus atsitikimus darbe lemia ne vienas, o keli rizikos veiksniai. Dažniausia nelaimių priežastis yra žmogiškasis faktorius – skubėjimas, neatsargumas ar atsainus požiūris į saugos taisykles. Tačiau prie to prisideda ir pavojingos darbo sąlygos, netinkamai prižiūrima technika, per didelis fizinis krūvis ar saugos instrukcijų nepaisymas darbuotojų arba įmonių lygmeniu.
„Net ir nedidelis nukrypimas nuo saugos reikalavimų gali tapti rimtos nelaimės priežastimi – užtenka vieno neatsargaus žingsnio ar tinkamai nepatikrintos įrangos. Visose darbovietėse svarbiausia nuolatinė saugos kultūra, o ne tik formalus taisyklių laikymasis“, – įspėja ekspertė.
Dėl gausybės nelaimes lemiančių veiksnių svarbi ne tik prevencija, bet ir finansinė apsauga. Asmens draudimas padeda padengti gydymo, reabilitacijos ar slaugos išlaidas, o darbingumo netekimo atveju tai tampa kritiškai svarbia finansine parama.
„Draudimas nėra skydas, kuris apsaugo nuo nelaimės, tačiau tai apsauginė pagalvė, kuri sušvelnina smūgį tada, kai žmogus susiduria su skaudžia realybe. Renkantis draudimą, svarbu konsultuotis su specialistu, įvertinti savo darbo sąlygas ir pagal tai nuspręsti, kokie įvykiai yra draudžiami, kokio dydžio išmokos numatytos mirties ar ilgalaikio darbingumo netekimo atvejais. Turime istorijų, kai draudimo išmokos ir gydymo padengimas tapo išsigelbėjimu ne tik vienam asmeniui, bet visai jo šeimai“, – sako I. Paleckienė.
Parengta pagal BTA pranešimą
