Gruodžio 16 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyko ypatingas renginys – naujai perleistos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ pristatymas ir perklausa. Pristatyme dalyvavo M. K. Čiurlionio muzikos tyrinėtojas, knygų ir kūrinių katalogų autorius, natų leidėjas prof. dr. Darius Kučinskas ir Asta Bielinskienė.
Šis leidimas – 1942 m. Vokietijoje įrašytos šelako plokštelės poemos „Miške“ pirmosios dalies atkūrimas vinilo formatu. Perleidimas svarbus ne tik kaip M. K. Čiurlionio 150 metų sukakties bruožas, bet ir reikšmingas Lietuvos nacionaliniam muzikiniam paveldui – įrašas yra pirmasis lietuviškos simfoninės muzikos įrašas.
Jis perleistas 500 egzempliorių tiražu. Norintieji vinilo plokštelę galėjo įsigyti renginyje, o vėliau – Nacionalinės bibliotekos knygyne ir internetu.
„Tai yra puikus pavyzdys, kaip muziejuose, bibliotekose ir archyvuose išsaugoti dokumentai, kūrinių įrašai ir kitos vertybės atgyja naujam gyvenimui, tampa prieinami visuomenei.
Visus metus Lietuvos nacionalinė biblioteka kvietė savaip atrasti Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, todėl itin simboliška, kad jo jubiliejinius gimimo metus užbaigiame tokiu stipriu finaliniu akordu“, – sako Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Iš karo pelenų ištraukta kultūros paveldo relikvija
1901 m. sukurtos poemos „Miške“ įrašą 1942 m. Berlyne atliko Vytauto Marijošiaus diriguojamas Berlyno valstybinis simfoninis orkestras, tačiau iš dviejų įrašytų šelako plokštelių išliko tik pirmoji įrašo dalis.
Antroji dalis pražuvo, kai per 1943 m. bombardavimus buvo sunaikinta „Deutsche Grammophon“ plokštelių gamykla Hanoveryje. Taigi Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomas egzempliorius – nepaprastai reta ir vertinga kultūros paveldo relikvija.
Nacionalinė biblioteka turi du šio išskirtinio įrašo egzempliorius – jie dovanoti prof. Vytauto Landsbergio ir rinkėjo Vytauto Strolios.
Ar pats Čiurlionis girdėjo savo muziką plokštelėje?
Iki šiol nėra aišku, ar M. K. Čiurlionis pats buvo susidūręs su fonografu ar gramofonu. Tokią galimybę menininkas galėjo turėti studijuodamas Varšuvoje ar Leipcige ir dirbdamas bei gyvendamas Vilniuje ar Peterburge, kai pirmosios garso įrašų kompanijos steigė filialus. Pirmieji lietuviški garso įrašai buvo atlikti Rygoje 1908 m., kur įrašyta Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Pasak lietuviškų garso įrašų tyrėjo V. Strolios, nors tuo metu fonografai ir mobilios įrašų studijos jau buvo paplitusios Europoje, nėra išlikę jokių įrašų, kuriuose būtų aiškiai pažymėta, kad juos įrašant dalyvavo pats autorius.
Taigi 1942 m. poemos „Miške“ įrašas tampa dar svarbesnis – tai vienintelis būdas išgirsti M. K. Čiurlionio simfoninę muziką taip, kaip ji buvo atliekama prieš daugiau nei 80 metų.
