Didžiausio karinės infrastruktūros projekto Nepriklausomos Lietuvos istorijoje – Rūdninkų karinio miestelio statybų – konkursas įžengia į baigiamąjį etapą. Įvykdžius išsamų vertinimo procesą, kuris truko devynis mėnesius nuo konkurso paskelbimo kovo viduryje, nustatyta laimėtojų eilė ir artėjama prie sutarčių pasirašymo etapo. Projektas bus vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu ir suskaidytas į tris dalis. Tikimasi, kad sutartys bus pasirašytos dar šiais metais.
„Į Rūdninkų karinio miestelio II etapo konkurso įgyvendinimą įsitraukė Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų finansų, teisės, techninių ir kitų sričių profesionalai. Konkursas įvykdytas įtraukiant visas kontroliuojančias institucijas. Viešųjų pirkimų tarnyba peržiūrėjo pirkimo sąlygas, Centrinė projektų valdymo agentūra prisidėjo prie pirkimo sąlygų rengimo, o viso proceso metu teikė ekspertinę pagalbą. Įmonių atitiktį nacionaliniam saugumui tikrino žvalgybos institucijos ir Generalinė prokuratūra“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Valstybės kontrolė jau pradėjo projekto auditą. Krašto apsaugos ministerija (KAM) bendradarbiaus ir teiks visus reikalingus dokumentus, nes maksimalus tokio masto projekto skaidrumas yra bendras interesas.
„Rūdninkų karinio miestelio pirkimo vertinimo procesas buvo vienas sudėtingiausių ir didžiausios apimties viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų Lietuvoje. Kiekvienas galutinis pasiūlymas apėmė tūkstančius puslapių techninės, finansinės ir teisinės informacijos, todėl vertinimas vyko itin intensyviai. Mūsų tikslas buvo užtikrinti maksimalų skaidrumą, nuoseklumą ir tarptautinių standartų laikymąsi. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie projekto, kuris yra strategiškai svarbus Lietuvos ir NATO gynybai“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vedėja Neringa Pažūsienė.
Patikimi ir patyrę dalyviai
Nustatyti reikalavimai apėmė nacionalinio saugumo vertinimo kriterijus, pagal kurį įmonės negali kelti rizikos ar grėsmės Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Finansinio pajėgumo srityje buvo keliami reikalavimai, kad per pastaruosius trejus metus įmonės pardavimo pajamos būtų ne mažesnės kaip 100 milijonų eurų, o per pastaruosius metus grynasis pelnas siektų ne mažiau kaip 1 milijoną eurų. Taip pat buvo vertinama kompetencija – patirtis vykdant pastatų ir inžinerinių statinių statybą ar nekilnojamojo turto vystymo veiklą bei valdymo kokybę.
Tik atitinkančios visus šiuos reikalavimus įmonės buvo kviečiamos dalyvauti pirkime, bei vertinamos pagal mažiausios kainos kriterijų tik galutiniame etape. Reikalavimai dalyviams, nustatyti 2024 metų gruodžio 11 dieną krašto apsaugos ministro įsakymu, užtikrino, kad projekte dalyvautų tik patikimi, finansiškai stabilūs ir patyrę dalyviai.
Pasitikėjimas lietuvišku verslu ir rizikų valdymas
Konkurse dalyvavo šešios Lietuvoje veikiančios įmonės iš aštuonių pakviestųjų. Tai skatina Lietuvos ekonomiką ir rodo lietuviško verslo brandą bei pajėgumą konkuruoti tokio lygio projektuose. Įmonės projekto įgyvendinime gali bendradarbiauti su užsienio partneriais, taip užtikrinant geriausių tarptautinių patirčių ir standartų pritaikymą.
Projekto suskaidymas į tris dalis sumažina valstybei tenkančias rizikas. Tokia strategija užtikrina, kad netgi kilus iššūkiams su viena projekto dalimi, kitos dvi galėtų tęstis be pertraukų.
Planuojama, kad bendra trijų sutarčių vertė neviršys 1,8 milijardo eurų. Šią sumą valstybė įmonėms sumokės per 12,5 metų, pradedant mokėti užbaigus statybas ir perdavus karinį miestelį naudoti Lietuvos kariuomenei.
Rūdninkų poligone kritinę infrastruktūrą planuojama užbaigti 2027 metais, kas leis Vokietijos brigadai Lietuvoje pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Projekto vystymo darbus įmonės pradės netrukus po sutarčių pasirašymo.
Rūdninkų karinio miestelio statyba yra investicija į Lietuvos ir NATO saugumą. Projektas apima gyvenamąsias patalpas kariams, garažus, dirbtuves, valgyklas, sandėlius, rikiuotės aikštes, štabus, degalines bei modernius mokymo statinius su simuliacinėmis sistemomis.
Karinis miestelis užims apie 190 hektarų Rūdninkų karinio poligono teritorijos. Visa infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei ir bus valdoma bei naudojama Lietuvos kariuomenės.
Parengta pagal KAM pranešimą
