Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Rygoje dalyvavo kasmetiniame Baltijos valstybių prezidentų susitikime, kuriame kartu su Latvijos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos Prezidentu Alaru Karisu aptarė regioninio saugumo iššūkius, ES ir NATO bendradarbiavimą bei bendrus strateginius projektus.
Prezidentas pabrėžė, kad regioninis saugumas ir ES bei NATO išorės sienos apsauga išlieka prioritetu. „Mūsų dėmesys turi būti sutelktas į oro gynybos pajėgumus ir Baltijos gynybos linijos projektą. Baltijos šalys turi stiprinti bendradarbiavimą saugant išorinę sieną – įgyvendinant bendrus projektus, sukuriant vieningą reagavimo į oro ir jūrų incidentus sistemą, koordinuojant sprendimus dėl sienų ar oro erdvės uždarymo, kovojant su nusikalstamumu ir valdant neteisėtą migraciją“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį į augančias hibridines grėsmes, įskaitant oro erdvės pažeidimus, instrumentinę migraciją ir iš Baltarusijos leidžiamus meteorologinius balionus, keliančius pavojų kritinei infrastruktūrai ir civilinei aviacijai. Prezidentas pabrėžė, kad būtinos spartesnės ES lygmens iniciatyvos stiprinant rytinės sienos apsaugą, jos papildytų nacionalinius projektus, įskaitant Baltijos gynybos liniją.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta transatlantiniam ryšiui. Prezidentas akcentavo, kad JAV karių buvimas regione yra kritiškai svarbus Baltijos šalių saugumui.Taip pat aptartos galimybės didinti JAV įsitraukimą per regioninius LNG pirkimus ir Ukrainos aprūpinimą dujomis šiai žiemai.
Kalbėdami apie Ukrainą, Baltijos šalių prezidentai akcentavo būtinybę toliau didinti karinę ir finansinę paramą, remti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį integralumą bei kelti Rusijos atsakomybės ir reparacijų klausimą. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina karo akivaizdoje įgyvendina reikalingas reformas, o ES stojimo derybos turi judėti taip, kad Ukraina įstotų į Europos Sąjungą iki 2030 metų.
Susitikime taip pat aptarta „Rail Baltica“ projekto pažanga ir svarba kariniam mobilumui
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
Panašu, kad buvo rimčiau pakalbėta apie vis mažiau saugia tampančią tarptautinę padėtį, bei mūsų trijų valstybių saugumo užtikrinimo būdus. Prezidentas perdėtai akcentavo transatlantinių ryšių svarbumą, vadindamas juos kritiškai svarbiais. Tų ryšių svarbumą mes kasdien matome Ukrainoje, kai Trampo JAV beveik neriamia Ukrainos kovos prieš agresorių, kad Trampo administracija praktiškai tapo agresoriaus sąjungininke. Vykstant tokiems įvykiams, Lietuvoje JAV karių batalionas bet kada gali būti grąžintas į JAV. Vertėtų daugiau pasikliauti savomis jėgomis, nei tolimomis transatlantinėmis, nei artimesnėmis NATO.
Pirmiausia reikia išvalyti svetimus agentus iš mūsų valstybinių tarnybų.
Tai tada (nors šiaip visada) reikia pasillkliauti savo protu, o ne jėgomis. O pasikliaujant savo protu, pradedi suprasti ir savo interesus. Ir tada pamatai kitų interesus ir kaip tie kiti tavimi naudojasi dėl jų.
ЗЕЛЕНСКИЙ ПРОИГРАЛ РЕШАЮЩИЙ РАУНД! СЕБАСТЬЯНОВИЧ: РАДА ВЗОРВАЛАСЬ СКАНДАЛОМ!
youtube.com/watch?v=354rYwce03w
tv3.lt/naujiena/uzsienis/jk-putinui-tenka-moraline-atsakomybe-uz-brites-mirti-n1475210
Tas kasmetinis Baltijos šalių prezidentų susitikimas, regis, jau tik formaliu jų pasimatymu virtęs. Jokių tarpusavio politikos dalykų nesprendžia. Galėjo nors bendrą pareiškimą, paraginantį ES šalis paieškoti galimybių paspartinti Ukrainos priėmimą į ES, paskelbti.
Dėl “Rail Baltica” svarbos tai dar 2013 metais Estijos prezidentas viešėjęs Lietuvoje su vizitu pabrėžė, kad visų pirma šia greitąja europine vėže reikalinga susijungti Baltijos šalims savo sostines. Taip susisiekimo srityje būtume tapę Europa ir turėję didelę naudą iš turizmo. O šiandien, beje, turėtume savo teritorijoje ir jau išspręstą karinio judrumo klausimą. Tačiau Grybauskatei ir Butkevičiui buvo svarbesni “lenkiški” interesai. Tad už ES fondų lėšas prieš 10 metų Lietuva “nusitiesė” “Rail Baltica” nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kuri, regis, iki šiol per tuos 10 metų nėra panaudojama. Ar nederėjo Prezidentams pasikalbėti šia prasme, juo labiau, kad Vilnius (sostinė) – taip ir paliktas be susisiekimo greituoju geležinkeliu galimybės. Tai aktualu visoms trims Baltijos šalims ir ne tik, svarbi visoms ES šalims.
Labai laukiate geležinkelio linijos Warszawa- Wilno ?
Taip, Varšuvon privažiavusių “kauniečių” pilna, tai smagu būtų susitikti kaip jų sostinėje.
Geležinkelio Warshawa-Vilnius, matyt, bus galima laukti tada, kai Lenkija, pareiškus keliolika milijardų dolerių pretenziją Vokietijai už nuostolius, kuriuos patyrė iš jos pusės II-o pasaulinio karo metu, gaus iš to pinigų. Byla gali užsitęsti. Mat Lenkija po karo sau pasiliko eksploatuot dalį užgrobtų Vokietijos žemių su iškasenomis, taip pat miškais ir kalnais (turizmo verslas). Nuo šios bylos baigties ir priklausys, kaip greitai “Rail Baltica” sujungs VISAS Baltijos jūros šalių sostines, taip pat ir Berlyną, į vieningą žiedą. Labai norėtų prie žiedo prisijungt ir Baltarusija. Tik va, leis jiems šitą Maskva, ar ne, – bus matyt. Nebent Cichanouskaja, jei taps Prezidente, prisijungs prie žiedo Minskas – Kaliningradas kryžiumi, kai Europoje įsivyraus taika. O Varšuva, jeigu dabar “pramiegos” žiedą, tai pasiliks nuo visų šių reikalų paprasčiausiame “abseit’e”, įskaitant ir Berlyną. Dėkoju.