Trečiadienis, 3 gruodžio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Medalinskas. Taika per verslą

Alvydas Medalinskas, www.facebook.com, www.alkas.lt
2025-12-02 10:45:48
15
Vitkofas, Putinas ir kruvini pinigai

Vitkofas, Putinas ir kruvini pinigai | Alkas.lt koliažas

       

Tai tik biznis ir Nobelio premija. Nieko kito…

Karą užbaigti maksimaliai pelningai JAV ir Rusijai. Apie pasekmes Ukrainai tariamasi.

Šiandien į Maskvą susitikti su Putinu atvyksta Trumpo derybininkas, geras Kremliaus draugas S. Vitkofas. Jo derybų rezultatus pamatysime, bet, ar galima stebėtis, kai matėme įsitempusius Ukrainos atstovų veidus, derantis su Vitkofu lapkričio 30 d., kai jie, matyt, jau žinojo tai ką tą pačią dieną atskleidė „The Wall Street Journal“.

Ko galima tikėtis iš tokio derybininko?

Taika per verslą. Štai kaip JAV administracija mėgina užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Pagrindinės sekmadienio „The Wall Street Journal“ straipsnio mintys:

Alkas.lt ekrano nuotr.
Make Money Not War: Trump’s Real Plan for Peace in Ukraine / „The Wall Street Journal“ | Alkas.lt ekrano nuotr.
UŽDIRBTI PINIGUS, O NE KARIAUTI: TIKRASIS TRAMPO PLANAS DĖL TAIKOS UKRAINOJE

Kremlius pasiūlė Baltiesiems rūmams taiką per verslą. Europos nusivylimui, Trumpas ir jo specialusis pasiuntinys šią idėją parėmė.

Prieš daugiau, nei mėnesį Majami Byče trys įtakingi verslininkai – du amerikiečiai ir vienas rusas – susilenkė prie nešiojamojo kompiuterio, neva aptarinėdami planą, kaip užbaigti ilgą ir kruviną Rusijos karą prieš Ukrainą.

Tačiau, pasak žmonių, susipažinusių su derybomis, tikrasis jų projekto mastas buvo daug platesnis. Jie neformaliai tiesė kelią 2 trln. dolerių vertės Rusijos ekonomikos sugrąžinimui iš izoliacijos – ir amerikiečių verslas turėjo aplenkti europiečius bei susirinkti dividendus.

Savo pajūrio rezidencijoje milijardierius nekilnojamojo turto vystytojas, dabar specialusis pasiuntinys Styvas Vitkofas priėmė Rusijos valstybinio investicijų fondo vadovą Kirilą Dmitrijevą – Vladimiro Putino pasirinktą derybininką, kuris iš esmės parengė dokumentą. Džaredas Kušneris, prezidento žentas, atvyko iš savo namų greta esančioje saloje, vadinamoje „Milijardierių bunkeriu“.

Dmitrijevas stūmė planą, pagal kurį JAV kompanijos galėtų panaudoti apie 300 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko aktyvų, įšaldytų Europoje, bendriems JAV–Rusijos investiciniams projektams ir JAV vadovaujamam Ukrainos atstatymui. 

Amerikos ir Rusijos bendrovės galėtų kartu eksploatuoti didžiules Arkties išteklių atsargas. Be apribojimų, pabrėžė Dmitrijevas, šios senos varžovės galėtų pasiekti absoliučiai viską: jų konkuravusios kosmoso pramonės, lenktyniavusios Šaltojo karo metu, galėtų vykdyti bendrą misiją į Marsą su Elono Musko „SpaceX“.

Kremliui derybos Majamyje buvo strategijos, parengtos dar iki Trampo inauguracijos, kulminacija. Tikslas – apeiti tradicinį JAV nacionalinio saugumo aparatą ir įtikinti administraciją matyti Rusiją ne kaip karinę grėsmę, o kaip šalį su beribėmis galimybėmis, teigia Vakarų žvalgybos pareigūnai. 

Siūlydama daugiamilijardines sandorio galimybes retųjų žemės metalų ir energetikos srityse, Maskva galėtų perbraižyti ekonominį Europos žemėlapį – kartu kiršindama JAV su sąjungininkais.

Goldman Sachs absolventas Dmitrijevas rado dėkingus klausytojus: Vitkofą, kuris su prezidentu Trampu seniai žaidžia golfą ir Trampo žentą Kušnerį, kurio fondas „Affinity Partners“ pritraukė milijardines investicijas jau iš arabų monarchijų.

Abu verslininkai dalijosi seniai žinomu Trampo požiūriu į geopolitiką: diplomatai Rytų Europą laikė „Gordijaus mazgu“, o Trampas matė kitą sprendimą – sienos mažiau svarbios nei verslas. 9-ajame dešimtmetyje jis siūlė užbaigti Šaltąjį karą, statydamas Trump Tower priešais Kremlių.


„Rusija turi milžiniškus išteklius, didžiules žemes“, – sakė avitkofas „Wall Street Journal“, apibūdindamas savo viltį, kad Rusija, Ukraina ir JAV taps verslo partneriais. – „Jei tai padarysim, visi klestės ir niekas nebenorės kariauti.“

Kai 28 punktų plano versija nutekėjo spaudai, ji sukėlė protestų audrą. Europos ir Ukrainos lyderiai teigė, kad dokumentas atspindi rusiškus naratyvus ir ignoruoja beveik visas Ukrainos „raudonąsias linijas“. Jie nerimo, kad Rusija, jėga perbraižanti Europos sienas, iš esmės būtų apdovanota komerciniais privalumais.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas planą apibendrino taip: „Suprantame, kad čia kalbama ne apie taiką. Kalbama apie verslą
Trampo Baltieji rūmai tokį verslo ir geopolitikos maišymą laikė ne trūkumu, o privalumu. 

Patarėjai matė galimybę JAV investuotojams užsiimti pelningas pozicijas pokarinėje Rusijoje ir tapti taikos garantais. Rusija signalizavo, kad mieliau matytų amerikiečių, o ne europiečių verslą, nes pastarieji lyderiai „prikalbėjo daug blogo“.

Istorikams klausimas bus: ar Putinas iš tiesų matė šiame kelyje galimybę užbaigti karą, ar tik būdą nuraminti JAV tęsiant konfliktą, kurį, jo tikėjimu, jis ilgainiui laimės.

Vienas ženklų, kad jis rimtai žiūri į šią idėją: keli jo artimiausi draugai – sankcionuoti milijardieriai iš Sankt Peterburgo: Timčenka, Kovalčukas ir broliai Rotenbergai – siuntė savo atstovus į slaptus susitikimus su JAV įmonėmis aptarti sandorių retųjų metalų ir energetikos sektoriuose.

Tarp planų – galimas „Nord Stream“ dujotiekio, susprogdinto ukrainiečių narų ir dabar sankcionuoto ES, atstatymas.

Šių metų pradžioje „Exxon Mobil“ susitiko su „Rosneft“ dėl grįžimo į Sachalino dujų projektą, jei JAV ir Rusija duotų žalią šviesą.

Tuo tarpu su Trampo aplinka susiję verslininkai mėgina užimti savo vietas ekonominio tilto vaidmeniui tarp JAV ir Rusijos.

Džentry Bič (Gentry Beach), Donaldo Trampo jaunesniojo draugas iš koledžo, derasi dėl dalies įsigijimo Arkties dujų projekte, jei šis bus atlaisvintas nuo sankcijų. Kitas Trampo rėmėjas, Stivenas P. Linča (Steven  P. Lynch), sumokėjo 600 tūkst. dolerių lobistui, artimam Trampui jaunesniajam, kad šis padėtų jam gauti JAV licenciją įsigyti „Nord Stream–2“ dujotiekį iš Rusijos valstybės bendrovės.

Vitkofas tiki, jog bet koks susitarimas su Rusija bus naudingas JAV apskritai.

Vitkofas, šiemet neaplankęs Ukrainos, dabar į Rusiją vėl važiuoja jau šeštą kartą susitikti su Putinu. Jis teigia nepalaikąs nė vienos pusės.

„Ukrainiečiai herojiškai kovojo už savo nepriklausomybę“, – sakė jis, siūlydamas idėją, kad kariai galėtų padėti ginklus ir gauti Silicio slėnio atlyginimus, dirbdami JAV pastatytuose AI duomenų centruose. – „Dabar metas jų laimėjimus įtvirtinti prie derybų stalo.“

Baltųjų rūmų atstovė Ana Keli (Anna Kelly) pareiškė: „Trumpo administracija surinko pasiūlymus tiek iš ukrainiečių, tiek iš rusų, kad parengtų taikos susitarimą, kuris galėtų sustabdyti žudymus ir užbaigti šį karą.“

Administracijos atstovas teigė, kad Kušneris  ir Vitkofas Majamyje susitiko su Ukrainos Prezidento saugumo patarėju Rustemu Umerovu ir kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu. Nors Trampas siūlė „ekonominių paskatų“, jis koncentruojasi toliau į „geopolitines ir karo realijas“.

Tuo metu kai Vitkofas devynis mėnesius derėjosi su Dmitrijevu, kai kurios Trampo administracijos institucijos turėjo žinias tik fragmentiškas apie kontaktus su Maskva.

Prieš rugpjūčio Trampo ir Putino viršūnių susitikimą Aliaskoje  Vitkofas ir Dmitrijevas aptarinėjo didžiausią istorijoje abiejų šalių apsikeitimą kaliniais. CŽV atsakinga už apsikeitimus su Rusija, nebuvo informuota. Valstybės departamentas, atsakingas už neteisėtai įkalintus amerikiečius, taip pat.

Po viršūnių susitikimo europietiška žvalgyba konfidencialiai perdavė slaptą ataskaitą aukščiausiems žemyno saugumo pareigūnams. Jie buvo šokiruoti dokumentu: jame – komerciniai ir ekonominiai planai, dirbti su Rusija, įskaitant idėją dėl bendro retųjų metalų gavybos Arkties regione.

Vitkofas glaudžiai dirba su viceprezidentu Džei Di Vensu ir valstybės sekretoriumi Marku Rubijou. Tuo tarpu Trampo specialusis pasiuntinys Ukrainai generolas leitenantas Keitas Kellogas nušalintas nuo derybų.

Vitkofas tik pradėjo eiti naujas pareigas, kai jo biuras kreipėsi į JAV iždo departamentą, norėdamas padėti sankcionuotam rusų verslininkui atvykti į Vašingtoną.

Kirilas Dmitrijevas, Harvardo ir Stanfordo absolventas, kalbėjo Vitkofas suprantama verslo kalba. Vasario mėnesį jis pakvietė jį į Maskvą ir surengė jam trijų valandų susitikimą su Putinu dėl karo Ukrainoje.

Dmitrijevas buvo įtrauktas į sankcijų sąrašą 2022 m. už jo fondo vaidmenį, kaip šešėlinis Putino pinigų maišas.

Trqmpas sakė Vitkofui, kad nori užbaigti karą, ir administracija ryžosi rizikuoti leisdama Putinui artimą pasiuntinį atsiųsti į Vašingtoną. Iždo sekretorius Skottas Besentas abejojo, bet galiausiai pritarė.

Balandžio 2 d. Dmitrijevas atvyko į Baltuosius rūmus ir pristatė milijardinių projektų sąrašą. Valstybės sekretorius Rubijas pareikalavo įrodymų, kad Putinas rimtai nusiteikęs dėl taikos.

Balandį Vitkofas vėl susitiko su Putinu Sankt Peterburge. Tuo metu Europos saugumo patarėjai mėgino jį įtraukti į bendrą taikos procesą, bet Vitkofas buvo užsiėmęs derybomis dėl Gazos.

Dmitrijev ir Vitkofas dažnai skambina vienas kitam, aptardami ambicingesnius planus, įskaitant Arkties energetikos projektus. Tuo metu JAV ir Rusijos verslininkai tyliai rengėsi galimam sandorių finalui.

Exxon viceprezidentas Nilas Čepmenas (Neil  Chapman) derėjosi dėl sugrįžimo į Sachalino projektą. Kiti svarstė „Lukoil“ aktyvų įsigijimą.
Su Kremliumi susiję verslininkai siūlė JAV partneriams dujų koncesijas ir retųjų metalų projektus Sibire.

Tuo tarpu Džentry Bičas derėjosi dėl 9,9 % „Arctic LNG“ akcijų paketo.

Linčas siekė gauti leidimą dalyvauti „Nord Stream–2“ aukcione.

Rugpjūtį Rusijos kosmoso agentūros vadovas lankėsi NASA Džonson centre ir „SpaceX“ gamykloje.

Visi ruošėsi, bet viskas priklausė nuo to, ar Voitkofas sugebės išspręsti konfliktą.

Rugpjūčio 6 d. Vitkofas atskrido į Maskvą, turėjo dar vieną trijų valandų susitikimą su Putinu. Kitą dieną Vitkofas europiečiams nupasakojo Putino pasiūlymą: Ukraina turi atsisakyti 20 % Donecko srities, o Rusija - pretenzijų į Zaporožę ir Chersoną.

Europiečiai buvo apstulbę – ar Putinas žada pasitraukti, ar tik nebandyti toliau užimti Ukrainos kontroliuojamų teritorijų?

Po kelių dienų Vitkofas  išvyko į Ibizą.

Rugpjūčio 15 d. turėjęs įvykti viršūnių susitikimas žlugo vos prasidėjęs. Putinas pradėjo labai ilgą paskaitą apie „tūkstantmetę“ rusų ir ukrainiečių vienybę.

Spalį Zelenskis atvyko į Vašingtoną tikėdamasis gauti „Tomahawk“ raketų. Bet Trampas, jau pasikalbėjęs su Putinu, nusprendė jų neduoti.
Vietoj to Vitkofas ragino ukrainiečius prašyti 10 metų muitų lengvatų, kurios esą suteiktų milžinišką postūmį ekonomikai.

P.S. Dar nuo Trampo inauguracijos pirmųjų dienų sakiau, kad Trampo aplinkai biznis su Rusija, o pačiam Trampui dar ir Nobelio taikos premija yra, matyt, svarbiau, nei turinys taip vadinamo taikos susitarimo, o Ukrainos atkakli pozicija saugoti savo teritorijų ir źemių vientisumą gali būti tik kliuvinys nekilnojamojo turto magnatams iš Trampo aplinkos ir įtakingam JAV verslui, užbėgant už akių europiečiams daryti biznį su Rusija.

Todėl visa Trampo diplomatija Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu buvo paversta į Ukrainos stūmimą link sutikimo su dalimi Rusijos sąlygų, į Ukrainos pozicijų ir pasipriešinimo silpninimą, o Putino atžvilgiu tik į pabarimus ir pagrasinimus.

Net ir JAV politika, uždedant Rusijos naftos sektoriui antrines sankcijas buvo greičiau noras, pasinaudojus karu, perimti Rusijos naftos verslo aktyvus užsienyje, siekis išsstumti Rusijos energetikos gigantus iš Europos, nei realus noras stipriai padėti kovojančiai Ukrainai.

Kaip visa tai galėjo pasikeisti po paskutinių Ukrainos pusės susitikimų su Vitkofu ir kiek toks požiūris į karo užbaigimą yra teisingas, matyt, kiekvienas galime turėti savo požiūrį.
Autorius yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ar taika įmanoma jau šį rugsėjį?
  2. Pasaulio galingieji stengiasi sugrąžinti taiką ir tvarką žemėje
  3. „Karas ir taika” pagal Putiną
  4. „Taika“ mainais į „teisėtą“ karo grobį?
  5. D. Trampo ultimatumas: taika mainais į Krymą ir NATO atsisakymą
  6. A. Medalinskas. Putino naktinis pareiškimas: dar vienas antausis Vakarams, atmetant pasiūlymą dėl 30 dienų taikos
  7. Taika bus tik tada, kai žemė degs po driskių kojomis
  8. Putino siūlomą tvarią taiką užtikrins tik Ukrainos narystė NATO
  9. Kokia bus „Taika“?
  10. Trampas galėtų karą Ukrainoje sustabdyti ne per 24, o per 12 valandų
  11. A. Medalinskas. Ką reiškia Putino atakos prieš ES misiją ir Britų Tarybą
  12. V. Kaziela. Telefoninė taika arba kancleri, kalbėk rusiškai
  13. Trampas spaudžia Putiną: Taika Ukrainoje ar muitai Rusijos naftai?
  14. V. Zelenskis. Vienybė mums reikalinga kaip niekad, kad mūsų namuose būtų garbinga taika
  15. A. Medalinskas. Strategiškai apgalvota Ukrainos operacija Kurske

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Naivus klausimas says:
    17 val ago

    Geriau taika per verslą, nei karas per durnumą.
    Bet kiek gi galima klaidžioti rūke ir manyti, kad pasaulio galingųjų geopolitinėse kovose Ukraina (kaip ir mes, ir netgi tokia Vokietija) yra tikslas? Tai – tik priemonė, įrankis. Jis buvo panaudotas, nepasiteisino. Ir kas bus su juo toliau, galvos neskauda. Nors, jol dar visai nesudaužytas, dar gali būti naudingas, todėl skubama baigti karštą karo etapą,. Ką reiškua siūlymas leisti Ukrainai turėti kad ir 600 tūkst. kariuomenę? Ogi tai, kad Rusija turės prie Ukrainos sienos nuolat laikyti pasirengusią didelę kariuomenę, kas reikalaus didelių išlaidų ir kaustys jos veiksmus, kai JAV užsiims Kinija. Taigi, tas JAV taikos planas – tai bandymas išsaugoti Ukrainą, kuri supančiotų Rusiją. Bet tai juk irgi požiūris kaip į įrankį.

    Atsakyti
  2. Naivus klausimas says:
    15 val ago

    A tai Nordstream ukrainiečiai susprogdino?🤣
    Kaip galima rimtai tokius blūdus rašyti?.. gyvename kreivų veidrodžių, aklai kartojamų klišių, klaidingų prielaidų pasaulyje, o po to stebimės, kodėl taip klišai viskas gaunasi…

    Atsakyti
  3. P.Skutas says:
    14 val ago

    Stipriausias Europos strateginis ėjimas šioje santykių ir realybių padėtyje yra kuo skubiau priimti Ukrainą (visą) į ES. Žinoma, tai rizikingas žingsnis, bet tokiu atveju JAV interesų reikšmingumo kryptys keistųsi, jos pasisuktų palankia ES kryptimi.

    Atsakyti
    • +++ says:
      14 val ago

      Stipriausias Europos strateginis ėjimas šioje santykių ir realybių padėtyje yra kuo skubiau atsisakyti komunofašistinės švabinės programos įgyvendinimo ir grįžti prie pirminių vakarietiškų vertybių.

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        13 val ago

        Bet juk globalaus kapitalo švabinis planas yra dėsninga Vakarų raidos išdava. Grįžk kiek nori kartų prie “vakarų vertybių”, vis viena vėl ateisi iki to paties.

        Atsakyti
        • +++ says:
          8 val ago

          Švabinis planas yra būdingas azijinės kilmės reiškinys.

          Atsakyti
      • P.Skutas says:
        11 val ago

        Tai būtų panašu į tai, kai Europa, žaisdama pasaulyje šachmatų lentoje, imtų žaisti figūromis pagal šaškių taisykles…

        Atsakyti
  4. Jonas says:
    12 val ago

    Tokį biznį JAV kapitalistai prieš 25–35 metus jau padarė Kinijoje. Tada vienas iš Kinijos partinių lyderių Den Siao Pinas igyvendino Kinijos kapitalizacijos projektą. Už tą teoriją jis buvo aršiai Kinijos komunistų puolamas, bet kartuvių išvengė. Tos naujos ekonominės politikos Kinijoje esmė buvo ta, kad Kinija atvėrė sienas užsienio investicijoms. Tada į Kiniją plūstelėjo JAV kapitalistai, nes tais laikais pelnai Kinijoje buvo didžiuliai. Tai ir suviliojo guobšuolius. Po kiek metų JAV kapitalistai buvo priversti Kiniją palikti, bet pristatytų gamyklų ir technologijų jie neišsinešė. Viskas liko Kinijoje, nes kinai neleido. Štai kodėl Kinija per palyginti trumpą laiką ekonomiškai ir kitom prasmėm suklestėjo. Gobšuoliai ją sukųrė, po to buvo apgauti. Todėl dabar JAV turi Kinijos problemą, kurią patys sau pasidarė. Rusų pasakos amerikonams apie Tolimųjų Rytų bei šiaurės lobius yra Vasiukai, ant kurių gobšuoliai kimba.

    Atsakyti
    • +++ says:
      12 val ago

      NEPą KKP pradėjo susitarus su JAV Kisindžerio pastangomis.
      Iš Kisindžerio daktarato:
      ,,Čia vartojamo teisėtumo nereikėtų painioti su teisingumu. Tai reiškia ne ką daugiau kaip tarptautinį susitarimą dėl veiksmingų susitarimų pobūdžio ir leistinų užsienio politikos tikslų bei metodų…Tarptautinė tvarka, kurią priima visos didžiosios valstybės, yra „teisėta“, o tarptautinė tvarka, kurios nepriima viena ar kelios didžiosios valstybės, yra „revoliucinė“ ir todėl pavojinga.”

      Atsakyti
      • P.Skutas says:
        11 val ago

        Tas pats su teisėtumu buvo ir įsigalint krikšionybei – krikščioniška valstybė teisėta, pagoniška, – ne.

        Atsakyti
        • +++ says:
          8 val ago

          Taip, stipresniojo teisė yra visuotinis dėsnis, patinka tai mums ar ne.

          Atsakyti
  5. nieko naujo says:
    12 val ago

    tv3.lt/naujiena/uzsienis/putino-kosmonauta-ismete-is-skrydzio-i-tks-voge-spacex-duomenis-ir-siunte-i-maskva-n1474519?priority=7

    Atsakyti
  6. Budweiser says:
    10 val ago

    Jau prieš metus buvo pranešimų, jog didelė dalis pagalbos Ukrainai, Ukrainos nepasiekia: jums neatrodo, jog degančios kepurės, kurių gali atsirasti ir ne tik Ukrainoje , ir yra pagrindinis veiksnys, nulemsiantis karo pabaigą ?

    Atsakyti
  7. Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius says:
    6 val ago

    НОВОСТЬ ШОКИРОВАЛА УКРАИНУ! БОРТНИК: ЖЁСТКИЙ ШОК ОТ ПЕРЕГОВОРОВ! ЗЕЛЕНСКИЙ ТЕРЯТ ВЕРТИКАЛЬ ВЛАСТИ!
    youtube.com/watch?v=G9KsVMSoWXs

    Atsakyti
  8. Michailas Velleris says:
    6 val ago

    Vakarai nuo Rusijos atsiperka Ukraina /
    ЗАПАД ОТКУПАЕТСЯ УКРАИНОЙ ОТ РОССИИ. #веллер 02 12 2025:
    youtube.com/watch?v=vEWAPxsI8gU

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vitkofas ir Putinas susitinka Kremlije 2025-12-02
Užsienyje

Penkios valandos už uždarų durų: ką atskleidė Putino, Vitkofo ir Kušnerio derybos Kremliuje

2025 12 03
Opozicija prašo vetuoti valstybės tarnybos įstatymo projektą
Lietuvoje

Seimo komisijos prašoma ištirti Klaipėdos savivaldybės elgesio skaidrumą

2025 12 02
Krunos tiltas
Lietuvoje

Baigti Krunos tilto betonavimo darbai, ruošiamasi asfaltavimui

2025 12 02
Seimas po svarstymo pasisakė už Romuvos pripažinimą
Lietuvoje

Renkami parašai rezoliucijai, pripažinsiančiai hibridinę ataką prieš Lietuvą

2025 12 02
Pinigai
Lietuvoje

Lietuvai – apie 118 mln. civilinei saugai ir teisingumo sistemos plėtrai

2025 12 02
Atminimo lenta
Lietuvoje

Vilniuje atidengta atminimo lenta su Vokietijos kanclerio žodžiais

2025 12 02
A. Rusteika. Balionų isterija – priedanga politinei aferai
Lietuvoje

Dėl Baltarusijos hibridinių atakų Lietuva ragina ES imtis ryžtingų priemonių

2025 12 02
TV bokštas
Gamta ir žmogus

Gruodį Vilniaus TV bokštas sužibs „Maltiečių sriubos” spalvomis

2025 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • GINTARAS apie Sukčiai „susidomėjo“ pensijų reforma
  • Candace Owens apie R. Armaitis. Kovai už teisę gyventi nereikia leidimo. Tik drąsos
  • Candace Owens apie R. Armaitis. Kovai už teisę gyventi nereikia leidimo. Tik drąsos
  • Michailas Velleris apie A. Medalinskas. Taika per verslą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Penkios valandos už uždarų durų: ką atskleidė Putino, Vitkofo ir Kušnerio derybos Kremliuje
  • Tiesos saugotojas: atminimo vakaras, skirtas Albinui Kentrai
  • Kaip paversti svetainę miegamuoju ir vis tiek išlaikyti stilių?
  • Kada verta atnaujinti seną oro kompresorių?

Kiti Straipsniai

Vitkofas ir Putinas susitinka Kremlije 2025-12-02

Penkios valandos už uždarų durų: ką atskleidė Putino, Vitkofo ir Kušnerio derybos Kremliuje

2025 12 03
Albino Kentros atminimo vakaras 2025-12-03

Tiesos saugotojas: atminimo vakaras, skirtas Albinui Kentrai

2025 12 03
Baltų Krivulė „Vėlių Takas kaip praktinis veiksmas - judėjimas“

I. Didžiapetrytė. Baltų Krivulė keliavo Vėlių Taku

2025 12 02
Laikas

G. Navaitis. Laikas: bėga kai stabdome, slenka kai raginame

2025 12 02
Alvydas Medalinskas, Baltarusijos oro balionu pavojus

A. Medalinskas. Kaip išspręsti Lukašenkos balionų problemą

2025 12 02
„Politinės oreivystės baliono raganų, vilkų ir piratų satyrinis koliažas

K. K. Urba. Politinės oreivystės baliono raganos ir vilkai bei piratai

2025 12 01
JAV ir Ukraina derasi - Putinas laukia

JAV ir Ukrainos derybos Floridoje

2025 12 01
Rimas Armaitis ir degantis rusų tanklaivis

R. Armaitis. Kovai už teisę gyventi nereikia leidimo. Tik drąsos

2025 11 30
Vytautas Sinica LRT

V. Sinica. LRT direktoriaus atstatydinimo tvarka: kas ir kodėl siūloma

2025 11 30
Artūras Račas

A. Račas. Mitingas, kuris skaldys Lietuvą: kodėl sakau „ne“

2025 11 30

Skaitytojų nuomonės:

  • GINTARAS apie Sukčiai „susidomėjo“ pensijų reforma
  • Candace Owens apie R. Armaitis. Kovai už teisę gyventi nereikia leidimo. Tik drąsos
  • Candace Owens apie R. Armaitis. Kovai už teisę gyventi nereikia leidimo. Tik drąsos
  • Michailas Velleris apie A. Medalinskas. Taika per verslą
  • Rimgaudas apie A. Medalinskas. Kaip išspręsti Lukašenkos balionų problemą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
LNM Signatarų namai

Stebuklų kelionė Lietuvos nacionaliniame muziejuje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai