Artėja gražiausios metų šventės, o su jomis – ir nuojauta, kad prie stalo, pilno artimųjų, vėl karaliaus ekranai. Šią nuojautą patvirtina naujausia „Telia“ statistika. Ji atskleidžia atotrūkį tarp to, ko žmonės nori ir kaip elgiasi, laukdami didžiausių metų švenčių. Nors pusė apklaustųjų Lietuvoje mano, kad Kalėdos būtų geresnės be telefonų, įpročiai prie stalo rodo ką kitą – ekranai dažnai užgožia artimiausių žmonių dėmesį.
„Telia“ kartu su rinkos tyrimų bendrove UAB „Norstat LT“ atliktas 2025 m. tyrimas rodo, kad absoliuti dauguma (75 proc.) sutinka, kad naudotis telefonu per Kūčių vakarienę yra nemandagu. Didelis ilgesys gyvam bendravimui taip pat yra akivaizdus – net 7 iš 10 žmonių teigia pasiilgę gyvų pokalbių prie Kalėdų stalo be telefonų. Tačiau nepaisant ilgesio gyvam bendravimui, net 9 iš 10 lietuvių vis tiek tikrina telefoną būdami su šeima ar antra puse.
Artimi žmonės šalia, bet dėmesys – toli
Tyrimas rodo, kad 80 proc. visuomenės telefonus tikrina per darbo susitikimus, 71 proc. – per pasimatymus, o 69 proc. naršo socialiniuose tinkluose, kai leidžia laiką su draugais. Be to, duomenysatskleidžia ir naujas elgesio normas – 40 proc. respondentų prisipažino siunčiantys žinutes ar juokingus memus žmogui, kuris yra tame pačiame kambaryje.
„Net būdami tarp artimiausių žmonių, vis dažniau pasirenkame virtualų atstumą – tarsi saugesnį, mažiau įpareigojantį. Šis atotrūkis jau tapo įpročiu. Nors dauguma nuoširdžiai ilgisi gyvo pokalbio, ypač per gražiausias metų šventes, impulsas tikrinti telefoną dažnai nugali. Ekranas tampa savotiška apsauga nuo realaus buvimo kartu, kuris reikalauja jautrumo ir pastangų. Taip aukojama galimybė iš tiesų pamatyti vienas kitą – tikras šypsenas, o ne jų emodžius“, – sako Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.
Tyrimo duomenys atskleidžia dar vieną įdomybę: nors 59 proc. žmonių teigia per Kalėdas sąmoningai praleidžiantys mažiau laiko su telefonu, beveik keturi iš dešimties (38 proc.) mano, kad būtent kiti per šventes pernelyg įnikę į ekranus.
„Tai labai žmogiškas reiškinys – mes linkę save pateisinti, o kitus vertinti griežčiau. Taip sukuriamas užburtas ratas: jeigu matau, kad kitas kalbėdamas naršo telefone, atrodo, jog tai tarsi leidimas ir man patikrinti žinutes. Galiausiai prie stalo sėdi artimi žmonės, tačiau jų dėmesys klajoja visiškai kitur“, – pastebi „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.
4 iš 10 paauglių rinktųsi veiklas su tėvais vietoj naršymo telefone
Įdomu tai, kad atsakomybės perkėlimas matomas ir tarp kartų. Daugiau nei pusė (53 proc.) paauglių mano, kad jų tėvai telefone praleidžia tiek pat arba net daugiau laiko nei jie patys. Vis dėlto, beveik pusė (49 proc.) jaunimo mieliau rinktųsi žaidimus ar kitas bendras veiklas be telefono.
Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė pažymi, kad tėvai telefono pagalba gali spręsti svarbius šeimos ar darbo klausimus, rūpintis vaiku ar organizuoti jo veiklas, tačiau svarbu nepraleisti galimybės užmegzti tikrą pokalbį, kai proga atsiranda.
„Kai vaikas nori pasidalinti įspūdžiais, pasipasakoti, atsiveria ir nori kurti ryšį, labai svarbu, kad tėvai tai pastebėtų. Net jei mama tuo metu telefone ieško vaikui geresnio būrelio ar kalbasi su darželio auklėtoja, verta skirti akimirką ir išgirsti vaiką – tai jam bus ženklas, kad reikalai gali palūkėti, ir Tu esi svarbus. To reikia, kai siekiame kurti ir stiprinti tikrą, gyvą ryšį“, – sako R. Jauniškienė.
Jos teigimu, praleistas laikas telefone, jei jo per daug, gali kelti iššūkių, o įprotis nuolat žiūrėti į ekraną gali atitolinti nuo tikro ryšio – ne tik su kitais, bet ir su pačiu savimi.
Parengta pagal „Telia“ pranešimą
