Pirmadienis, 22 gruodžio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Vienas laikotarpis – keli požiūriai: A. Svarausko monografijos pristatymas

www.alkas.lt
2025-11-16 08:00:00
125
PERŽIŪROS
6
A. Svarausko monografijos pristatymas

A. Svarausko monografijos pristatymas | istorija.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatoma dr. Artūro Svarausko monografija „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“ (išleido Lietuvos istorijos institutas).

Apie dr. A. Svarausko knygoje analizuojamą laikotarpį ir visuomenės nuotaikas diskutuos istorijos, žiniasklaidos, politikos ir diplomatijos atstovai.

Diskusijoje dalyvaus knygos autorius dr. Artūras Svarauskas, dr. Norbertas Černiauskas, prof. Alfonsas Eidintas, apžvalgininkas Mečys Laurinkus. Renginį moderuos žurnalistas Rimas Bružas. Diskusija vyks lapkričio 20 d. 18 val. Nacionalinės bibliotekos Konferencijų salėje ( V a.).

Istorikas Artūras Svarauskas ir jo knyga „Lietuvos visuomenė 1939 – 1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“
Istorikas Artūras Svarauskas ir jo knyga „Lietuvos visuomenė 1939 – 1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“ | Leidėjų nuotr.

Monografijos autorius, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas A. Svarauskas savo tyrimo centru pasirinko socialinių-politinių įtampų ir konfliktų Lietuvos visuomenėje dinamiką Antrojo pasaulinio karo pradžioje.

Knygoje aprašomos politinės įtampos Lietuvos valstybėje priežastys ir raiškos formos. Tiriamos socialinių klasių ir sluoksnių konflikto aštrėjimo priežastys paskutiniais nepriklausomybės metais.

Rašoma apie konfliktų visuomenėje raiškos pobūdį pirmuoju sovietmečiu ir inteligentijos, darbininkų, žemdirbių santykį su Lietuvos SSR administracija iki Vokietijos–SSRS karo pradžios 1941 m. birželį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. LDK architektūra: Prof. Vytauto Levandausko monografijos pristatymas Vilniuje
  2. Istoriko A. Svarausko pristatomoje monografijoje – naujas žvilgsnis į Lietuvos visuomenę 1939–1941 m.
  3. Signatarų namuose bus pristatyta monografija apie Vladą Natkevičių
  4. Bus bandoma kurstyti abejones lietuvių kultūrinės tapatybės tikrumu?
  5. Nacionalinėje bibliotekoje pristatomos istorinės knygos iš vienos turtingiausių išlikusių XIX a. dvaro bibliotekų
  6. Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija)
  7. Marvelės tyrinėjimai: daiktų ir artefaktų kalba
  8. Rengiamas pokalbis „Dar kartą apie paminklą Antanui Smetonai“
  9. Vilniaus etninės kultūros centre – paskaita apie pasakas ir pasakų pasakotojus
  10. Netekome žinomos istorikės, etnologės prof. Irenos Merkienės
  11. Kviečia paskaita „Ar moderniai lietuvių tautai reikalingi bajorai“
  12. Žmogaus teisių gynėjai pareikalavo nutraukti garsaus žurnalisto Vidmanto Valiušaičio politinį persekiojimą
  13. Išleista 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarams skirta monografija
  14. Grįžta atviros paskaitos „Istorijos miestui ir pasauliui“
  15. „Sengirės kinas“ pristato filmą „Vertikalūs pinigai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Vilna says:
    1 mėnuo ago

    Visgi, manytina, kad ne socialinių-politinių įtampų ir konfliktų Lietuvos visuomenėje veiksniai yra kiek svariau tiesiogiai lėmę 1939-1941 metų politinius įvykius Lietuvoje. Didžiausias smūgis visuomenės nuotaikoms dėl pasitikėjimo Smetonos valdžia, Lietuvos šalimi, regis, buvo suduotas 1938 m. Lenkijos ultimatumo priėmimu. Raktas to laikotarpio įvykių eigai suprasti yra būtent Lenkijos ultimatumo slaptų tikslų atskleidimas. Juk ultimatumas buvo pateiktas Lenkijai esant su Lietuva de jure karo būklėje. Taigi manyti, kad jis, esant de jure karo būklėje, būtų Lietuvos priimtas – maža vilties. Šis svarbus regiono įvykis to meto Lenkijos veiksmų kontekste, regis, nėra moksliškai analizuotas, nors Lietuvos istorijai, tai kertinis klausimas.

    Atsakyti
    • Betgi says:
      1 mėnuo ago

      Nereikia teisinti. Rusijos agresija, okupavus Lietuvą, nepateisinama niekuo. Tik aklas gali nematyti, kokių pasiekimų turėjo Lietuva, palyginus ją su 1918 metais.

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        1 mėnuo ago

        Čia ne pateisinimų ar pasmerkimų klausimas, o to meto geopolitinių įvykių suvokimo klausimas. Juk įvykiai Lietuvoje buvo ne virtinės reikšmės, o dalis visų geopolitinių įvykių. O jie trumpai buvo tokie – visi suvokė, kad didžiulis karas neišvengiamas ir kiekvienas stengėsi iš paskutiniųjų pasigerinti padėtį, ypač tie, kurie suprato, kad bus užpjudyti / supjudyti.
        Sovietų sąjungos pagrindinis tikslas okupuojant Lietuvą, kaip ir Latviją, Estiją, Vakarų Baltarusiją ir Ukrainą (to meto rytų Lenkiją) buvo nutolinti savo vakarines sienas suvokiant, kad karas su nacistine Vokietija neišvengiamas.
        Ir, greičiausiai, tie keli šimtai kilometrų savo padarė, kad naciai buvo sustabdyti prie pat Maskvos. Gal, jei ne tie km, karas būtų pralaimėtas.

        Atsakyti
      • Vilna says:
        1 mėnuo ago

        Tai kur čia yra tas Rusijos teisinimas? Matyt, kad ne iš istorijos srities žinovių esate arba suinteresuota kreipti kalbą nuo keliamos minties esmės. Čia Alke.lt daugiau mažiau vykdavo dalykinis kalbėjimas, o ne buitinės sąmonės lygio partiniai pasišaudymai feisbuke.

        Atsakyti
  2. Jonas says:
    1 mėnuo ago

    Taip, 1939–1941m. laikotarpis Lietu voje buvo audringas. Juk dar niekas nežinojo, kad Rusija su Vokietija jau Europą pasidalino. Net 1940m. birželį Lietuvą Rusija okupavo tik iki Nemuno, kitą dalį palikdama Vokietijai. Paskui damokėjo pilnais vagonai strateginių žaliavų ir taip “įgavo teisė” į visą Lietuvą. Bet kodėl taip susiskaldė Lietuvos piliečiai? Juk tada nei kapitalistai nebuvo tokie turtingi kaip dabar. Ir dvarai, žemvaldžiai tada buvo maži. Ūkius leisdavo tik iki 50 ha. Žinome, kad tada labai suaktyvėjo žydai, naujoje, rusiškoje valstybės santvarkoje numatę daug vietų valdžioje ir aktyviai nuėję tarnauti okupantui.

    Atsakyti
  3. Betgi says:
    1 mėnuo ago

    Jūsų minimi įvykiai nergi nereikalingi šiame kontekste. Nes Lietuvis inteligentai, žinodami tarptautines įtampas, jau apie 1935 metus įspėjo, kad gali kilti karas ir Rusija gali okupuoti Lietuvą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mokymai Mečionyse
Kultūra

Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu

2025 12 22
Sorų laukai
Istorija

Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje

2025 12 22
Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.
Kultūra

Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

2025 12 22
Šeima, Jungtinės tautos
Užsienyje

JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?

2025 12 22
2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis
Kalba

2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis!

2025 12 21
Arvydas Juozaitis dalina autografus
Istorija

A. Daučiūnienė. A. Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijos istorinėje salėje

2025 12 21
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Romuva kviečia į žiemos saulėgrįžos šventę

2025 12 20
Smegduobės – tai atviras kanalas
Gamta ir ekologija

Smegduobės nėra duobės – tai atviras kanalas į požeminį vandenį

2025 12 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K. Urba apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • nuomonė apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • Juozas apie M. Kundrotas. Darkart apie chaltūros sąjūdį
  • Kęstutis K. Urba apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip dažnai turime valgyti silkę
  • Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu
  • Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje
  • Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

Kiti Straipsniai

Žodžio laisvintojai Seime

K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?

2025 12 22
Šeima, Jungtinės tautos

JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?

2025 12 22
Arvydas Juozaitis dalina autografus

A. Daučiūnienė. A. Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijos istorinėje salėje

2025 12 21
Eglė Bučialytė, mitingas „Už laisvą žodį“

M. Kundrotas. Darkart apie chaltūros sąjūdį

2025 12 20
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK

E. Čibirauskas, Z. Vaišvila ir G. Ustinavičius. Teismas: Konstituciją keisti NEVALIA

2025 12 20
Kalėda

Kalėda – saulės pasiuntinys ir gyvas ateities užkalbėjimas

2025 12 20
Tautininkai ženklas

M. Kundrotas. Šiuolaikinė tautininkų misija

2025 12 20
Petras Gražulis, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

EP narys kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių dėl LRT akcijos „Šalin rankas“

2025 12 20
Alvydas Medalinskas

A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje

2025 12 19
„Žodžio laisvintojų“ patyčios Seime

V. Vasiliauskas. Tamsiausioji Seimo naktis

2025 12 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K. Urba apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • nuomonė apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • Juozas apie M. Kundrotas. Darkart apie chaltūros sąjūdį
  • Kęstutis K. Urba apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • Juozas apie M. Kundrotas. Darkart apie chaltūros sąjūdį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Žemės ūkis, laukai

Ką reikia žinoti savininkams prieš atliekant kadastrinius žemės matavimus?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai