Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo ugdymo mokyklos, atsižvelgdamos į savo mokyklų tarybų siūlymus ir patvirtintus nacionalinius siūlymus, privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles. Toks įpareigojimas numatomas Vyriausybei pateiktoje Švietimo įstatymo pataisoje, kurią parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtai įstatymo pataisai. Iki šiol toks reikalavimas Švietimo įstatymu nebuvo įtvirtintas. Numatoma, kad mokyklos taisykles turės pasirengti iki 2026 metų rugsėjo 1 d.
„Visi – ir tėvai, ir mokytojai, mokslininkai, psichologai, net patys mokiniai – sunerimę pastebi, kad atsiranda žalingos besaikio mobiliųjų įrenginių naudojimo pasekmės. Todėl ministerija pasiūlė papildyti Švietimo įstatymą nauju punktu, teisiškai įpareigojančiu švietimo įstaigas pasirengti šių įrenginių naudojimo tvarkas. Ne visuotinis mobiliųjų telefonų uždraudimas duos geriausių rezultatų, o tarimasis su bendruomene ir tuo pagrindu kiekvienos švietimo įstaigos nusistatytos taisyklės
. Kiekviena mokykla ar darželis geriausiai žino, kokia mobiliųjų įrenginių naudojimo tvarka tinkamiausia jų vaikams, mokytojams, kam gali būti taikomos išimtys. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija esame parengę bendras rekomendacijas, kuriomis mokyklos gali remtis. Taisykles jau pasitvirtinusios ir riboja naudojimąsi mobiliaisiais daugiau nei pusė Lietuvos mokyklų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Ribojimai ne tik mokiniams
Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo mokykloje siūlymuose apibrėžiami mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimai ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, siūloma riboti įrenginius per pertraukas, per kitas ugdomąsias veiklas ne mokyklos teritorijoje.
Pateikiami pavyzdžiai, kaip gali būti ribojamas telefonų naudojimas. Pvz., mokiniui atvykus į mokyklą telefonai gali būti paliekami specialiai įrengtose saugiose vietose, išjungti ar begarsiu režimu veikiantys gali likti mokinių kuprinėse, galima ir nusistatyti, kad mokiniai jų išvis nesineštų į mokyklą, ar pan. Mokyklos tvarkoje turi būti numatytos ir stebėsenos priemonės, užtikrinančios, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami mokyklos nustatyta tvarka, pasekmės, jeigu nesilaikoma susitarimų. Pvz., gali būti numatyta mokyklos teisė laikinai paimti išjungtą telefoną, jei mokinys pažeidė tvarką.
Apibrėžtas ir mokytojų naudojimasis asmeniniais mobiliaisiais telefonais. Siūloma, kad ne ugdymo tikslais per pamokas jie taip pat nesinaudotų telefonais.
Numatytos išimtys
Nustatomos išimtys, kada telefonai galėtų būti prieinami mokiniams. Pvz., telefonais ugdymo tikslais ir mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto iniciatyva galėtų naudotis 9–10 ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai. Mobilieji telefonai taip pat turi būti prieinami mokiniams, kuriems dėl jų sveikatos ar kitų išskirtinių aplinkybių jie reikalingi. Mokyklos tvarkoje taip pat turėtų būti nustatoma, kaip mokiniai greitai galėtų susisiekti su tėvais ar pagalbos tarnybomis, jeigu kiltų toks poreikis.
Įnikimas į mobiliuosius telefonus neigiamai atsiliepia mokinių sveikatai, savijautai, socialiniam bendravimui, net mokymosi pasiekimams. Vaikų ir paauglių priklausomybė nuo informacinių technologijų įrenginių stipriai apriboja socialinį bendravimą ir tampa trukdžiu visaverčiam emociniam ir fiziniam vystymuisi. Nekontroliuojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas taip pat didina vaikams ir paaugliams žalingo turinio prieinamumą.
Švietimo įstatymo korekcijos bus teikiamos tvirtinti Seimui.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
Tikroji mokyklos paskirtis yra išlaikyti vaikus saugiai uždarytus, kol motinos dirba (o tuo pat metu didinant pragyvenimo kainą, priversti dirbti ne tik tėvus, bet ir motinas). Panašiai kaip vaikų darželis, tik didesniems vaikams. Tokios įstaigos, nemokamos ir visiems privalomos, neišvengiamai virsta kalėjimo analogais (tai rodo ir privačių mokyklų buvimas: kas turi labai daug pinigų, gali už didelę kainą šiek tiek pagerinti savo vaikams kalinimo sąlygas). Patys mokslai ten yra nelabai svarbūs, skirti iš esmės laikui užpildyti. Jeigu jie būtų svarbūs, tai ir vyktų mokymas, atranka, negabiųjų šalinimas ir pan., o ne kažkokios pavojingų puskvaišių „įtrauktys“, kurios skirtos ugdyti neviltį ir nesipriešinimą. Ir beje, neviltis ir nesipriešinimas yra pamatinės „liberaliosios“ dorybės. Kaip jie patys mėgsta savo maldelėse kartoti, „turime labai aiškiai įsisąmoninti, kad pokyčiai neišvengiami“ (t.y., kad jūs nepajėgsite mums pasipriešinti).
Dabar straipsnyje matome, kad siūloma griežtinti kalinimo sąlygas, atimant iš kalinių ryšio ir užsimiršimo priemones. Taigi, mokykla yra kalėjimas, quod erat demonstrandum.