Iš istorijos žinome, kad Žemaitija visada buvo Lietuvos atrama, kartu su kuršiais ir prūsų likučiais išsaugojusi valstybės priėjimą prie Baltijos, o žemaičių kietas, atkaklus būdas, išplaukiantis iš jų savimonės bei savivertės ir kūrybingumo, yra neabejotinai vertas gilesnių apmąstymų.
Ne vienam Telšių miestas įsikūręs vaizdingame Masčio ežero kraštovaizdyje yra atradimas, nes turi potencialą tapti ne mažiau vertingu nei Druskininkai, jei dar bus sutvarkyta poilsiavietinė-turistinė infrastruktūra greta Germanto ir Ilgio ežerų, kur jaunystėjė tarnaudama Džiuginėnų dvare gyveno bajoraitė, mums pažįstama rašytoja Julija Žemaitė, ten ištekėjusi už eigulio Lauryno Žymanto.
Kad telšiškiai myli savo miestą, supranti pavaikščiojęs ir po jo senamiestį, ir po naujesnes privačių kotedžų gatveles, kadangi ten apstu, kad ir mažyčių ar didesnių visokių labai meniškų detalių, ar tai būtų auksarankio kalvio išraityti geležiniai varteliai, ar namo numeris, ar žemaitišką istorijos kodą primenanti bareljefais puošta sienelė.
Yra ir kavinė menanti tarpukario lietuviškos operos legendą Kiprą Petrauską, kuris netoliese dvarą turėjo, išsaugota ir Telšiuose mokytojavusio Vydūno sodinta kaštonų alėja, išlikęs ir itin garsios pasaulyje žydų rabinų mokyklos pastatas – Ješiva, kurios bendruomenė, irgi, patyrė baisų likimą Rainiuose.
Jei manęs paklaustų, kuo Telšiai išskirtini šiuo metu, neabejotinai atsakyčiau, kad savu kultūriniu gyvenimu, kuris sukasi ir apie įspūdingą Alkos muziejų, ir apie gretimą menininkų ugdyklą – Vilniaus Dailės akademijos filialą, modernią poetės, draugavusios su vysk. Antanu Baranausku, Karolinos Praniauskaitės vardo viešą biblioteką, vietinį teatrą, geros akustikos koncertų salę Ješivoje, jaunimo menų mokyklą bei aktyvų Trečio amžiaus universitetą, žemaitiškų sodybų muziejų po atviru dangumi – „mini Rumšiškių etnografinį“ ir vietinių laikraščių redakcijas.
Visa tai turi ir gilias vietines šaknis, netgi muzikines, žinomas prieš šimtmetį egzistavusiu Telšių simfoniniu orkestru bei maitintas ir aplinkinių miesčiukų – Varnių, Žarėnų, Luokės, o ir iki Platelių mažiau nė trys dešimtys kilometrų. Pagaliau vien legendomis apipintas gretimas Šatrijos piliakalnis nuo kurio atsiveria puikiausia panorama, yra ir visos Lietuvos įžymybė.
Šie ir ateinantys metai visai Lietuvos kultūrai yra išskirtiniai, nes jie mena pirmo ir antro Lietuvos kultūros kongreso šimtmečius, kurie klojo pamatą tarpukario fenomenams – „Saulės“, „Žiburio“ švietimo draugijoms, išsiplėtojusioms po visą Lietuvą bei Juozo Keliuočio redaguotai „Naujajai Romuvai“ apie kurią sukosi Lietuvos intelektualų humanitarų kultūrinis gyvenimas.
Pirmasis šimtmetis jau šauniai pažymėtas renginiais Vilniuje ir Kaune bei prisimintas toje pačioje laikinosios sostinės Rotušės salėje, kur rinkosi ir pirmieji kultūrininkai, o štai iki antrojo šimtmečio kitų metų rugpjūtį derėtų kelti esamo vietinio kultūros paveldo sureikšminimo bangą per visą Lietuvą.
Ar tai virs „kūnu“ po kultūros kongresiečių vizito pas Plungės merą Audrių Klišonį, vadovaujantį Lietuvos savivaldybių asociacijai, duosis matyti, tačiau laikas bėga, kultūrininkai įsukti į savo „maidaną“, tad visai neaišku kiek bendras kultūrinis vyksmas taps konstruktyvia veikla.
Nors įstatymas ir įpareigoja bibliotekas užsiimti ir kraštotyrine veikla, tačiau, anaiptol, ne visos šią veiklą yra išplėtoję bei tinkamai ją atspindi savo svetainėse, todėl dabar yra gera proga nupūsti dulkes nuo kultūrinės atminties puslapių.
Kokių ryškesnių ir mažiau žinomų, kažkiek primirštų kūrėjų lobyno Telšių žemėje būta supratau įsigilinęs į Telšių kultūrinio paveldo aprašą išdėstytą tik atmintinomis datomis, sukauptą minėtoje bibliotekoje. Apie tai reikia ne tik rašyti, bet ir kiekvienos metinės kultūros dienos proga viešai ir garsiai skaityti pavardes, minėti vietinius kultūrinius įvykius bei didžiuotis tuo. Negi, tik tremtinius mokame apraudoti?
Tokia viena viešų vietinių kultūros akcentų skaitymų akcija buvo surengta Telšiuose. Pasirūpino Švėgždavičiai, žinomi, deja, jau iškeliavusiais amžinybėn Alkos muziejaus vadovais – tėvu ir sūnum, bei maža grupelė vienminčių iš Trečio amžiaus universiteto. Tokios kultūrinės „mišios“ – skaitymai po atviru dangum turėtų būti vykdomos kiekvieno rajono kultūros centro, bibliotekos pastangomis ir virsti nepajudinama tradicija.
Skaitovė Julita Švėgždavičienė:
Neslėpsiu, kad ir pats pridėjau ranką prie akcijos Telšiuose, o didžiausias įvertinimas man – buvau dar ir išvadintas kultūriniu … tironu. Tiesą sakant, buvau tik darbščia bitele, atradusia vieną kitą pražiūrėtą vietinių kraštotyrininkų šviesuolį bei suklasifikavusia tai, kas vadintina Telšių kultūros lobynu. Buvusiu ir esamu.
Jį ir teikiu skaitytojų dėmesiui bei pasididžiavimui, juolab Telšiai Wikipedijoje pateikti gan skurdžiai. O gal ir tolesniam pildymui, bei buvimui pavyzdžiu, kad į tokius lobynus verta žvelgti ne tik iš minėtinų datų, bet ir iš veiklos rūšies rubrikų pusės, daugeliui Lietuvos bibliotekų.
Juk tai tikri vietiniai lokalūs kultūros kanonai maitinę ir teikiantys meninės energetikos dvasios visos Lietuvos kultūros akcentams bei kuriamam filosofo, rašytojo, publicisto dr. Arvydo Juozaičio iniciatyva, kultūrininkų visuomenininkų pastangomis, ekspertiniam Lietuvos kultūros kanonui.
Telšių kultūros akcentai
KULTŪROS termino esmę geriausiai nusako jo istorinė raida:
– Iš Antikos einantis kultūros, kaip visaapimančios žmogiškos veiklos greta natūros – to ką sukūrė gamta apibūdinimas
– Nuo aristokratijos įsigalėjimo viduramžiais ir Leonardo da Vinči, dirbusio didikų rūmuose epochos kultūra tapatinta su menu bei paveldu. Ši samprata išplėtota iki masinės kultūros yra itin ryški ir dabarties kultūros politikoje
– 18-19 a. nuo filosofų J.Herderio ir E.Teiloro laikų kultūros samprata tapo struktūrizuota ir ji praplėsta papročių, teisės, politikos, ir, netgi, pramonės bei kitos žmogiškos veikos kultūromis, todėl nenuostabu, kad dabartiniai žymūs kultūrologai A.Kleinas, R.Weberis, ragina kultūros politiką išplėtoti į žymiai daugiau sričių ir sferų.
Atsižvelgiant į tai ir kriterijus – Humaniškumas ir reikšmingumas. Estetiškumas. Žinomumas. Pripažinimas. Nuopelnai Telšių rajonui, Tautai, Tėvynei ir Pasauliui, pasinaudojant esama Karolinos Praniauskaitės viešojoje Telšių bibliotekoje sukaupta medžiaga, buvo suklasifikuoti svarbūs įvykiai, kultūriniai objektai ir asmenybės vienaip ar kitaip susiję su Telšiais bei žinomos savo indėliu į kultūros lobyną.
POEZIJA
- Anglickis Stasys (1905–1999) – poetas, vertėjas, pedagogas, vienas iš Žemaičių rašytojų sambūrio organizatorių, parengęs spaudai žemaičių poezijos ir prozos antologiją „Žemaičiai“ (1938) .
- Artiomovas Nikolajus (1926–1982) – poetas.
- Baranauskas Antanas (1835–1902) – Vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. Anykščių šilelio” autorius.
- Bučys Anicetas (1907–1998) – poetas, dramaturgas, publicistas.
- Budginas Alfonsas (1912–1985) – poetas, fotomenininkas.
- Budrienė Zita (g.1951) – poetė.
- Butkų Juzė (1893–1947 – senosiose kapinėse palaidotas poetas, Telšiuose dirbęs dramos teatro direktoriumi, vadovavęs muziejui.
- Butkus Petras (1914) – išeivijos poetas
- Dačkevičius Steponas Algirdas (g.1952) –poetas, prozininkas, nuo 1998 m. Telšių apskrities laikraščio “Kalvotoji Žemaitija” redaktorius.
- Folinaitė Vlada (1884–1953) – poetė.
- Gadonas Vladimiras (1775–1842) – poetas, publicistas, istorikas. 1831–03–29 išrinktas Telšių apskr. laikinosios vyriausybės pirmininku ir juo buvo iki sukilimo pabaigos.
- Gailevičius Bonaventūras (1752–1834) – kunigas, filosofijos daktaras, keleto religinių raštų autorius, giesmių eiliuotojas.
- Gricius Alfonsas (1939–2020) – poetas.
- Grikša Laurynas (1774–1884) – kunigas, poetas.
- Daubarienė Irena (g.1973) – poetė.
- Dulkė Klemensas (tikroji pavardė Baltutis) (1909–1944) – poetas, prozininkas.
- Jonikas Vincas (1918–2006) –
- Kairys Klemensas (1835–1864) – kunigas, poetas.
- Kryževičiūtė Teklė (1927–1991) – poetė.
- Klementas Antanas(1756–1823) – vienas seniausių Žemaitijos poetų.
- Mačernis Vytautas (1921-1944) – gyvenęs Telšiuose poetas
- Midverienė Genovaitė (1927–2012) – poetė.
- Praniauskaitė Karolina (1828–1859) – pirmoji Lietuvos poetė.
- Praniauskas Otonas (1818–1878) – kunigas, poetas, lietuvybės puoselėtojas.
- Paukštys Alfonsas (1913-1974) – išeivijos smuikininkas
- Prižginaitė – Spykers Aldona (1926-?) išeivijos poetė
- Radžius Aleksandras (1915-1926) – išeivijos poetas
- Stulpinas Vytautas (g.1952) – poetas.
- Šliogeris Vincentas (1832–1913) –
- Tarvainis Vytautas (1924-?) – išeivijos poetas
- Tenisonaitė–Hellemans, Zenta Irena (1925–2000) – poetė, vertėja.
- Vainorienė Jadvyga (1927–2008) – poetė.
- Varpiotienė Audronė (g. 1944) – poetė ir tapytoja.
- Valiūnas Silvestras Teofilis (1789–1831) – poetas.
- Valeckienė Rūta Irena (g. 1949) – poetė.
- Žarytė–Milevičienė Emilija (1930–2004) – poetė.
- Želvavičius Želvys Juozapas (1822–1866) – poetas, vertėjas.
MUZIKA
- 1924 m. Konstantino Dobrovolskio ir T. Budraičio iniciatyva įsteigtas pirmasis Žemaitijos simfoninis orkestras.
- 1999 m. Telšiuose pirmą kartą buvo surengtas kompozitoriaus Albino Jasenausko sakralinės muzikos festivalis.
- Aleksa Jonas(1939–2005) – choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas, žymiausias visų laikų Lietuvos dirigentas.
- Andrulis Domas (1896 –1973) – kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.
- Bagdonas Juozas (1917–2011) – kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.
- Dobrovolskis Konstantinas (1906–1985) – atlikėjas, dirigentas, mokytojas, pučiamųjų orkestrų, simfoninio orkestro, chorų ir kitų meno kolektyvų vadovas Telšiuose.
- Gaižauskas Jurgis (1922–2009) – kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, kaimo kapelų švenčių „Jurgelio valsas“ (Telšiai) ir panašių švenčių kitur dalyvis, dirigentas. Telšių miesto garbės pilietis (2000 m.).
- Gužauskis (Guževskis) Adolfas Konradas (1876–1920) – kompozitorius, pianistas, dirigentas, Varšuvos konservatorijos profesorius.
- Jablonskis Kęstutis (g.1957) –dainininkas, dainų autorius, gitaristas.
- Jasenauskas Albinas (1889–1973) – vargonininkas, chorvedys, pedagogas.
- Rekašius Antanas (1928–2003) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
- Serva Pranas (1907–1972) – lietuvių liaudies instrumentų meistras, kontrabosininkas.
- Šeduikytė Jurga (g. 1980) – dainininkė.
SCENOS MENAS
- Telšiuose veiklą pradėjo pirmasis teatras (1890 m.).
- Armonas Algimantas (g.1957) – teatro režisierius, Lietuvos kultūros ir politinis veikėjas, Kelmės Mažojo teatro režisierius, įvairių festivalių dalyvis ir prizininkas.
- Balandytė Gražina (1937–2020)– aktorė.
- Barauskas Leonas(1926–1975) – aktorius.
- Blinstrubas Vladislovas – poetas, teatro ir kino režisierius, pedagogas, vienas Telšių teatro steigėjų.
- Jasūdis Antanas (1878–1963) – Lietuvos mėgėjų klojimo teatro organizatorius, aktorius.
- Narmontaitė Nijolė (g. 1959 m.) – aktorė.
- Pleškytė Eugenija (1938–2012) – aktorė sukūrusi vaidmenis daugiau nei 30–yje filmų. Mokėsi tuometinėje Telšių Žemaitės vid. mokykloje.
- Sipaitis Vladas(iki 1940 m. – Fedotas Sipavičius) (1904–1992) – Lietuvių aktorius, režisierius, baleto šokėjas.
- Stasiulytė Ineta (g.1980) – aktorė.
KINO MENAS
- Stasys Baltakis (g. 1958) – prodiuseris, režisierius, aktorius.
- Zenonas Norvaišas (1919–1986) – fotografas, filmininkas, Telšių kultūrinio gyvenimo metraštininkas.
- Švėgždavičienė Julita (g. 1958) – filmininkė, Žemaitijos kultūros istorikė, publicistė.
DAILĖ
- Andrijauskas Leopoldas (1868–1943) – dailininkas peizažistas.
- Antušas Danielis Juozapas (1937–2018) – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, žymus keramikas.
- Augius Paulius (1909-1960) – išeivijos grafikas, knygų iliustratorius.
- Bulauskienė Jadvyga (g. 1925) – tautodailininkė ( margučių marginimas, mezgimas, paveikslų siuvinėjimas, atvirukai).
- Dužinskas Pranas (g.1937) – tautodailininkas, drožėjas iš medžio. Liaudies dailės premijos laureatas (1978); Įteiktas LTSR liaudies meno žymūno ženklelis (1983); Prakartėlių konkurso Rokiškyje laureatas (2000); L. Šepkos premijos laureatas (2002), 2013 m. pelnė „Aukso vainiką“.
- Galdikas Valerijonas (1923–2012) – Lietuvos dailininkas, grafikas.
- Gedvilas Adolfas (1935-2017) – tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, atsiminimų autorius.
- Gintalas Petras (g.1945) – medalininkas.
- Gudauskienė Renė (g. 1948) – tapytoja, studijos Telšių Respublikos g-je savininkė.
- Inčirauskas Romualdas (g. 1958) – skulptorius, aukščiausio lygio metalo dirbinių meistras, profesorius.
- Jonušas Alfredas Algirdas (g.1940) – juvelyras, Telšių miesto Garbės pilietis.
- Kišonas Adolfas (g.1927) – dailininkas, želdintojas – Degaičių parko įkūrėjas, Telšių garbės pilietis.
- Kvintas Romualdas (g.1953)– Lietuvos skulptorius, skulptūros „Žemaičių legendos“ Telšiuose autorius.
- Lemežis Leonas (1907–1976) – tautodailininkas, skulptorius, medžio drožėjas.
- Liukpetris Petras (1928–2007) – dailininkas, dėstytojas.
- Lukoševičius Donatas – Lietuvos dailininkas skulptorius, paminklo M.Valančiui autorius (g. 1935).
- Mockus Kazimieras (Kazys) – skulptorius, vienas iš garsiausių XIX a. pab.–XX a. I p. Žemaitijos liaudies meistrų, gimė 1870 m. Kinčiulių km., Telšių raj. (netoli Ubiškės).
- Neniškis Osvaldas (g.1959) – skulptorius.
- Paulauskas Jonas (1912–2008) – medžio drožėjas, klumpadirbys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2002 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos premija.
- Perkovskis Juzefas (1896-1940) – dailininkas, Žemaitijos dailės tyrinėtojas, Džiuginėnų dvarininkas.
- Sakalauskas Arūnas (g. 1952) – dailininkas skulptorius, profesorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas.
- Tendziagolskis Silvijus Rimvydas (g.1947) – tautodailininkas.
- Valius Telesforas (1914–1977) – grafikas gyvenęs Telšiuose.
- Valius Vytautas (1930–2004) – Lietuvos dailininkas (grafikas, tapytojas).
- Žebrauskas Algirdas (g.1955) – architektas, profesorius, Telšių meninio įvaizdžio puoselėtojas.
FOTO MENAS
- Jurašaitis Aleksandras (1859–1915) – Telšiuose gimęs Vilniaus fotografas.
- Petrauskas Stasys (g.1930) – minint Vytauto Didžiojo mirties 500–ąsias metines šis fotografas išleido 12 atvirukų rinkinį „Žemaičių krašto vaizdai“.
- Tamoliūnas Vytautas (1955–2009) – dailininkas, fotomenininkas.
PROZININKAI, DRAMATURGAI, KŪRINIAI
- 1599 m. Mikalojus Daukša Varniuose, globojamas vyskupo Merkelio Giedraičio išleidžia vieną pirmųjų lietuviškų knygų – garsiąją „Postilę“.
- Alšėnienė (Vaitkutė) Estera (1923–2015) –prozininkė.
- Andriuškevičius Petras (1817–1858) – prozininkas, žodynų sudarytojas.
- Boruta Kazys (1905-1965) – žymus rašytojas gyvenęs ir kūręs Telšiuose.
- Bubinas Donatas (1896–1976) – pedagogas, prozininkas, vertėjas.
- Cinzas Eduardas (Čiužas) (1924–1996) – išeivijos rašytojas.
- Ivinskis Laurynas (1810–1881) – pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas.
- Jurkus Paulius (1916-2004) – išeivijos rašytojas, žurnalistas.
- Kabailaitė-Jonaitienė Elena (1920–2014) – rašytoja.
- Kašauskas Raimondas (1934–2024) – rašytojas.
- Kazragis Algirdas (1928–1969) – prozininkas, poetas, žurnalistas
- Kerpauskaitė–Varnelienė Adolfina (g. 1935), Telšių raj. literatų klubo „Šatrija” vad)ovė.
- Kimbrys Petras (g.1948) – publicistas, vertėjas, tekstologas. Vertė O. Milašiaus kūrybą.
- Lazdynų Pelėda (Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė) (1867–1926) – žymi rašytoja, palaidota Tryškiuose.
- Lindė–Dobilas Julijonas (1872–1934) – rašytojas, kunigas, pedagogas, lietuvių psichologinio romano pradininkas.
- Maželis Petras (1894–1966) – kunigas, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rašytojas, 1928–1931 m. – laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktorius, nuo 1965 m. Lietuvos vyskupų ordinarų konferencijos pirmininkas.
- Narjauskas Jurgis (1876 – 1943) – kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją” (Telšiai, 1938), parengė knygą apie Ovidijų – „Ovidijus. Biografija. Autobiografija” (Telšiai, 1928).
- Pacevičius Boleslovas (1909-1987) – išeivijos dramaturgas
- Simonaitytė Ieva (1897-1978) – žymi rašytoja gyvenusi ir kūrusi Telšiuose
- Stirpeika Viktoras (g.1962) – prozininkas.
- Aleksandras Tenisonas (1898–1986) – miškininkas, prisiminimų ir rašinėlių autorius, vertėjas.
- Tornau Jurgis (1919–2005) – teisininkas, literatūros tyrinėtojas, prozininkas.
- Vaseris Pranas (1915-1987) – Australijos savaitraščio „Tėviškės aidai“ redaktorius, rašytojas
- Zaleckis Leonas (1929–2003) – prozininkas.
- Žadeikis Pranciškus (1869–1933) kunigas, rašytojas, vertėjas.
- Žilionis Vincas (1905–1965) – lietuvių pedagogas, rašytojas.
- Žemaitė Julija (1845–1921) – žymi rašytoja, tarnavo Džiuginėnų dvare.
LIUDIJIMAI APIE LIETUVOS GYVENTOJUS IR MUZIEJININKAI
- Telšių vardas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – 1450 m.
- 1932 m. vasario 16 d. Telšiuose veikianti Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ įsteigė kraštotyros muziejų (dabar – Žemaičių muziejus „Alka“).
- 1934 m. Lauko Sodos apylinkėse, Dargiškių kaimelyje rastas Romos monetų ir papuošalų lobis. Saugomas valstybės kaip nacionalinio reikšmingumo objektas.
- Andriusevičius Jonas (g.1931) –muziejininkas, kraštotyrininkas, pedagogas.
- Brenšteinas Mykolas Eustachijus (1874–1938) – mokslo ir kultūros istorikas, lietuvių raštijos bibliografas, etnografas ir muziejininkas.
- Butrimas Adomas (g.1955) – meno istorikas, archeologas, prof. dr. 2004–2011 m. VDA rektorius.
- Genys Pranas (1902–1952) – muziejininkas, poetas, mokytojas
- Končius Ignas (1886–1975)– Žemaitijos etnografas, mokytojas
- Norkevičius Julius (g.1932) – kraštotyrininkas, žurnalistas, publicistas.
- Švėgždavičius Bronius (1910–1969), Švėgždavičius Kęstutis (1955–2013) – muziejininkai „Alka“ vadovų dinastija
- Valatka Vitas (1927–1977) – muziejininkas.
- Valatkienė Laimutė (1937–2018) – archeologė, muziejininkė, ilgametė Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotoja.
- Vasiliauskas Pranas (1907–1984) – kraštotyrininkas, gamtininkas, gamtosaugininkas.
DIDVYRIŠKUMAS (– ELGESIO KULTŪRA)
- Andrijauskas Bonaventūras (1833–1880) – gydytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis, tremtinys.
- Baužienė – Laucevičiūtė Jadvyga (1914–2011) – Pasaulio teisuolė, žydų gelbėtoja, Gerumo sparno laureatė, pedagogė.
- Blinda Tadas (1846-1877) – Luokėje gimęs svieto lygintojas, plėšikų būrio vadas.
- Bubėnas Domininkas (1856–1940) –knygnešys
- Galminas Feliksas (1862–1935) – žinomas Žemaitijos knygnešys. 1898 m. organizavo Tryškiuose parašų rinkimą prašymui caro vardu dėl lietuviškos spaudos. Parengė lietuviškų kalendorių.
- Chmieliauskas Algimantas (1932–2016) – politinis kalinys, tremtinys, prozininkas, vienas iš LBKS Telšių skyriaus – Žemaičių bajorų draugijos steigėjų, Telšių tremtinių choro vienas iš steigėjų.
- Domkus Kazys (1865–935) – knygnešys, valstietis.
- Jaška Zenonas (1930–2017) – inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, Laisvės kovų dalyvis
- Feliksas Milevičius (1883–1965) – knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas, su kitais 1916 m. Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 jai vadovavo. 1925 m. jis dideliu visuomenės pritarimu išrinktas Telšių miesto burmistru ir tose pareigose perrinktas dar dvi kadencijas.
- Pleškys Jonas (Jonas Plaskus) (1935–1993) – žemaitis jūrininkas, 1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavęs į Gotlando salą Švedijoje.
- Puplauskas Vytautas Adolfas (g.1930) – Kovo 11–os akto signataras
- Reimontas Viktoras (1898–1947) – karo lakūnas, pulkininkas leitenantas. Išleido knygą „Aviacijos vadovėlis I dalis“ (1938 m.).
- Rupeika Benediktas Vilmantas. (g.1944) – žurnalistas, Kovo 11–os akto signataras.
- Rusteika Steponas (1887–1941) – teisininkas, pulkininkas leitenantas, Telšių miesto ir apskrities karo komendantas, valstybės veikėjas.
- Simaitis Antanas (1887–1959) – kunigas, prelatas, teologijos magistras, profesorius, Telšių pirmosios lietuviškos gimnazijos kūrėjas ir pirmasis direktorius, spaudos bendradarbis. Apdovanotas už žydų gelbėjimą, akademinio lietuvių kalbos žodyno kartotekos išsaugojimą.
- Smilgevičius Jonas (1870–1942) – Vasario 16–os akto signataras.
- Stanevičius Jonas (1823–1904) – vadovavo sukilėlių būriui mūšyje prie Tryškių su carinės Rusijos kariuomenės daliniais
- Urbonavičius Pranciškus Motiejus (1868–1941) – Lietuvos kunigas, prelatas, knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, spaudos darbuotojas, religinių raštų rengėjas, Telšių vyskupijos generalvikaras.
- Sukilėlių prieš caro vadžią 1863 m. būrių vadai: A. Grosas-Aleksandraitis, B. Dluskis-Jabloniauskis, A. Mackevičius, P. Šimkevičius, kun. I. Noreika, kun. A. Gargasas.
- Lietuvos partizanų Šatrijos rinktinės vadai: nuo 1945 08 – Semaška , 1945 10 – J. Gubysta (slapyvardis Šalna), 1946 12–1947 06 Š. Jazdauskas (slapyvardis Nurmis), 1947 06–11 K. Juozaitis (slapyvardis Meteoras; žuvo), 1948 02–1949 04 I. Šapkūnas (slapyvardis Buržujus; žuvo), 1949 04–1950 05 K. Andriuška (slapyvardžiai Kerštas, Linksmutis; žuvo), 1950 07 (?)–12 ir 1951 10–1953 03 J. Jankauskas (slapyvardžiai Alvitas, Audronis; žuvo) ir 1950 12–1951 08 I. Čėsna (slapyvardis Vitolis; žuvo). Būrių vadai – S. Beniulis, V. Montvydas, A. Mikutavičius.
POLITINĖ KULTŪRA
- XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos.
- XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.
- Abramavičius Dovas Beras Menašė (1869–1942) – rabinas, advokatas, Lietuvos Seimo narys.
- Baltraitienė Virginija (g.1958) – Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja: ministrė, Seimo narė.
- Bradauskas Dainoras (g. 1965 m.) – ekonomistas, Lietuvos Seimo narys
- Levinberg Zalman, (1909–1983) – politikas, žurnalistas.
- Narutavičius Gabrielius (Narutowicz Gabriel) (1865–1922) – pirmasis Lenkijos prezidentas.
- Narutavičius Stanislovas (1862–1932) – 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, teisininkas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. Vienas Lietuvių konferencijos (1917) rengėjų, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Vasario 16 Akto signataras.
- Nojikas Michaelis (Noyk Michael) (1884–1966) – Lietuvos žydų kilmės Airijos politikas.
- Paksas Rolandas (g. 1956 m.) – buvęs Lietuvos prezidentas.
- Paleckis Justas (1899–1980) – žurnalistas, LKP veikėjas.
- Tornau Aleksandras Haroldas (1895–1938) – I Seimo narys, advokatas, spaudos bendradarbis
- Šalaševičiūtė Rimantė (g. 1954) – Teisininkė, politikė.
- Žadeikis Povilas (1887–1957) Lietuvos diplomatas, politikas, savanoris.
- Veliutė Ingrida (g. 1979 m. Telšiuose) – Lietuvos kultūrologė, paveldo tyrinėtoja, Kultūros viceministrė.
TEISINĖ KULTŪRA
- Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės (1791).
- Nuo XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos
- Bociarskis Dominykas (1936–1914) – Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas.
- Gadonas Mykolas (1807–1855)– Telšių apskrities bajorų vadas, kurį laiką buvęs ir teisėju.
- Pašilis Evaldas (g.1973). Teisininkas, generalinis prokuroras.
VALDYMO, DIPLOMATIJOS IR KOMUNIKAVIMO KULTŪRA
- Telšių herbas – LOKYS vienas seniausių baltiškų žodžių
- 1925 m.– pasirodė kairiosios krypties savaitraščiui „Žemaitis“, ėjo iki 1931 m.
- 1925 m. – pradėtas leisti „Žemaičių priedelius“, ėjęs iki 1940 m. Telšiuose. Įsteigė Jurgis Dagilis. Išėjo 758 numeriai. Leido priedus „Jaunimas“, „Šeimyna“, „Svirplys“ ir kt.
- Geldneris (Goeldneris, Goldneris) Oskaras (1867–1927) – chemikas, vaistininkas, vienas pirmųjų Telšių miesto burmistrų, aktyvus visuomenės veikėjas.
- Jakubauskas Aleksandras (1875–?) – „Titnago“ spaustuvės vedėjas.
- Gintalas Petras (1908–1971) – Rašytojas, redaktorius, aktorius.
- Vagnorius Gediminas (g.1957) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras, ex–premjeras.
EKONOMIKOS, DARBO, VERSLO IR FINANSŲ KULTŪRA
- Telšiams suteikta turgų teisė 1721.
- Telšių spirito fabriko pastatų kompleksas, veikęs 1898–1905 m.
- Trikotažo fabrikas „Mastis“
- Augustinavičius Mykolas(1875-1960) – Telšių verslininkas, linų verpimo ir audimo fabriko “Mastis” įkūrėjas ( veikė 1934 m. sausio 1 d. (1932 m. ?) –1940 m. rugpjūčio 3 d. ), Telšių kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo veikėjas.
- Gaidamavičius Povilas (1905– ?) – ekonomistas, žurnalistas.
- Glodenis Adolfas (1883-1968) – išeivijos inžinierius.
- Smilgevičius Jonas (1894–1984) – Lietuvos hidroelektrinių prie Nemuno, Ežerėlio šiluminės elektrinės projektuotojas.
- Šikšta Arūnas (1968–2021) – vadybininkas, buvęs „TEO LT“ vadovas.
- Tornau Aleksandras Henrikas (1920–?) – išeivijos architektas.
- Trilinskis Vladislavas (Tryliński Władysław) (1878–1956) – inžinierius.
- Vasys Jonas (1918–? ) – inžinierius, tiltų statytojas.
ŠEIMOS IR BENDRUOMENIŲ KULTŪRA
- Adamkienė Alma(Nutautaitė) (1927–1924) – prezidento V. Adamkaus žmona
- Vanda Augustaitienė-Goeldneraitė (1898–1968) – provizorė, filantropė, visuomenės veikėja
- Blochas Avrahamas Icchakas (1891–1941) – Telšių rabinas.
- Aleksandras Beresnevičius (1823–1902) – vyskupas, Varnių seminarijos rektorius.
- Boruta Jonas (1944–2022) – Telšių vyskupas (2002–2017).
- Čėsnys Blažiejus, kunigas, teologas, religinių studijų autorius, spaudos bendradarbis.
- Giedraitis Juozapas Arnulfas. (1754–1838) – Žemaičių vyskupas vyskupijos generalinę konsistoriją iš Alsėdžių perkėlęs į Varnius, pats gyveno Alsėdžiuose
- Giedraitis Merkelis (1536–1609) – LDK didikas, kunigaikštis, Medininkų (Žemaičių) vyskupas, lietuviškų knygų pradininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
- Gorskienė–Mineikaitė Marija (1840–1925) – Džiuginėnų dvaro valdytoja nuo 1868 m. lapkričio 2 d.
- Juozapavičius Antanas (1872–1940) – kunigas, visuomenininkas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis.
- Kasparavičius Stasys (g.1947) – lakūnas–instruktorius, kraštotyrininkas, visuomenininkas. 1987 m. įkūrė Žemaičių draugiją, buvo jos pirmininku, 1993–2009 m. – Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius.
- Kauneckas Jonas (g.1938) – Telšių vyskupas.
- Kėvalas Kęstutis (g.1972) – vyskupas, Telšių garbės pilietis.
- Misiūnienė Nijolė (1933–2024) – vidaus ligų gydytoja.
- Prancūzevičiūtė Jadvyga (1885–1960) – 1952 m. pirmajai mūsų respublikoje moteriai suteiktas nusipelniusios gydytojos garbės vardas.
- Purtokaitė Ona (1902–1979) – pirmoji Lietuvoje moteris otorinolaringologė, LOR ligų skyriaus Telšiuose įkūrėja, rašytojos Ievos Simonaitytės draugė.
- Rabinovičius Azrielis (1905–1941) – Telšių ješivos vadovas
- Radvila Mikalojus III (apie 1492– 1530) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas, Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1515 m. liepos 6 d. –1529.
- Raila Stasy (1907–2008) – kunigas, spaudos bendradarbis.
- Ramanauskas Pranciškus (1893–1959) – Telšių vyskupas, teologijos mokslų daktaras, profesorius, kankinys, spaudos darbuotojas.
- Staugaitis Justinas (1866–1943) – Telšių vyskupas, įkūręs Telšių seminariją ir jai pastatęs trijų aukštų rūmus.
- Šiurys Juozas (g.1954)– prelatas, bažnytinės teisės daktaras, Telšių miesto Garbės pilietis (2013 m.).
- Verneris Abrahamas(1837–1912) – Lietuvos žydų kilmės Suomijos rabinas.
- Voinyčius Mykolas–Vilfredas (1865–1930) – revoliucinierius, bibliofilas, Voinyčiaus rankraščio atradėjas.
- Vaišvila Ignotas (1808–1894) – kunigas, Simono Daukanto globėjas.
- Valančius Motiejus (1801–1875) – gyvenęs Telšiuose, S.Daukanto 10a, įšventintas Žemaičių vyskupu 1850 03 20
- Zelenytė Genovaitė (1917–2013) – gydytoja stomatologė. Suteiktas Telšių miesto Garbės pilietės vardas (1996 m.).
KULINARINIS PAVELDAS
- Spirgienė.
- Cibulynė.
- Kastinis.
URBANISTIKA ir ARCHITEKTŪRA
- Vyskupų rūmai ir Bernardinų Pranciškonų vienuolynas.
- Pirmoji Telšių parapijos bažnyčia – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
- Šv. Antano Paduviečio katedra.
- Šv. Mikalojaus cerkvė.
- Stulginskis Steponas (1908–1995) –inžinierius architektas, docentas. Projektai: 1936 m. – Telšių Žemaitės gimnazija, 1937 m. – kino teatras Telšiuose, 1938 m. – Žemaičių muziejus „Alka“, 1939 m. – Telšių ligoninė.
KELIAVIMO IR MISIJŲ KULTŪRA
- 1932 10 29 Telšių–Kretingos ruožu pravažiavo pirmas traukinys. Atidarant šį geležinkelio ruožą Telšiuose buvo pakabintas plakatas „Per Žemaitiją į platųjį pasaulį“.
- Grombčevskis Bronislovas (1855–1926) –žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas.
PARKAI, KAPINĖS, PAMINKLAI
- Skveras Durbės mūšiui paminėti.
- Vydūno kaštonų alėja.
- Senosios žydų kapinės.
KŪNO KULTŪRA IR SPORTAS
- 192311 02 įkurta sporto asociacija „Džiugas“, kuri vienijo krepšinio ir futbolo mėgėjus.
- Giedraitis Vytautas (1923 –2010) – stalo teniso treneris, sporto organizatorius. Lietuvos nusipelnęs sporto treneris (1990). Telšių miesto garbės pilietis.
- Glodenis Petras (1943–2003) – geriausias Lietuvos futbolininkas (1965, 1973).
- Dirmeikis Vytautas (g. 1949) – futbolininkas, sporto funkcionierius.
- Jukna Pranciškus Zigmas (g. 1935) – irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas, dukart Pasaulio pirmenybių vicečempionas,
- Kiseleva Simona (g. 1987 m.) – šachmatininkė, tarptautinė meistrė, tris kartus Lietuvos čempionė.
- Kontrimas Antanas (g.1953) – stipriausios barzdos planetoje savininkas.
MOKSLAS IR UGDYMO KULTŪRA
- 1469 m. Varniuose prie Katedros įsteigta pirmoji mokykla.
- 1853–1866 m. Varniuose veikė Adomo Zavadskio (Adam Zawadzki) knygynas.
- 1918 m. Telšiuose įkurta „Saulės“ gimnazija, šiuo metu išaugusi į „Žemaitės“ gimnaziją.
- Borisevičiaus kunigų seminarija.
- Pasaulinės žydų religijos reikšmės aukštoji rabinų mokykla – Ješiva.
- Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas.
- Socialinių mokslų kolegija (Telšių filialas).
- Telšių Trečio amžiaus universitetas.
- Aleksaitė Irena (g.1952) –mokslininkė, teatrologė, prof., habil. daktarė, memuaristė.
- Aleksandravičius Egidijus (g.1956) –istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius (nuo 2000), Išeivijos studijų centro vadovas (nuo 1994), knygų autorius ir bendraautorius.
- Bagdonas Apolinaras Petras (1912–2008) – pedagogas, filologas, poetas, rašantis žemaičių tarme, pirmųjų žemaitiškos poezijos knygų, išleistų užsienyje, autorius.
- Baltramiėjūnas Remigijus (1945–2008) –mokslininkas fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras ir profesorius.
- Baltuonienė (Alminaitė) Justina (1927–2013) – pedagogė, žurnalistė, visuomenininkė, meno saviveiklos dalyvė, rašė scenarijus, proginius eilėraščius.
- Bytautas Ramūnas (Romanas) (1886–1915) –filosofas, psichologas, publicistas.
- Bukelienė Elena (1934–2006) – literatūros tyrinėtoja, kritikė, docentė, profesorė.
- Bumblauskas Alfredas (g. 1956 m.) – lietuvių istorikas.
- Butkus Vladas (1897–1963) – mokytojas, Lietuvos esperantininkas, vienas iš Lietuvos esperantininkų judėjimo vadovų, spaudos bendradarbis.
- Citavičiūtė Liucija (g.1956) – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyriausioji darbuotoja lietuvių raštijos tyrėja, vertėja, mokslinių publikacijų ir straipsnių autorė.
- Čerskis Stanislovas (1777–1833) – kunigas, grafikas, vertėjas, kultūrininkas. Didžiausias darbas – “Lotynų–lenkų kalbų žodynas” (1822–1825).
- Dagienė Valentina (g.1954) – profesorė, informatikos vadovėlių autorė, dviejų mokslo žurnalų redaktorė, Pasaulinės informatikos ir informatinio mąstymo ugdymo asociacijos, jungiančios 88 valstybes, iniciatorė.
- Daujotytė–Pakerienė Viktorija (g.1945) – akademikė, profesorė, literatūrologė, daugelio knygų, vadovėlių mokykloms autorė, Lietuvos nacionalinės, „Santarvės”, premijų laureatė, Žemaičių Akademijos konferencijų dalyvė.
- Debulevičienė Paulina (g.1937) – bibliografė. Parengė bibliografines rodykles ,,Lietuvių liaudies menas“ (1975), ,,Viktorija Daujotyte–Pakerienė“ (1995) ir kt.
- Dilevičienė (Jasenauskaitė) Irena (g.1910) – ilgametė Telšių vaikų muzikos mokyklos pedagogė, Lietuvos Respublikos nusipelniusi mokytoja, Telšių miesto Garbės pilietė, profesionalios instrumentinės bei vokalinės muzikos puoselėtoja.
- Dobrovolskis Bronius (g.1930) –pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, Vilniaus universiteto docentas.
- Dobševičius Tadas (1808–1881) – rašytojas, kultūros tyrinėtojas, kritikas.
- Elijas fon Cionas (Elias von Cyon) (1843–1912) – rusų–prancūzų fiziologas.
- Juška Jonas, kalbininkas (1815–1886) – parašė lietuvių kalbos gramatiką, suklasifikavo tarmes.
- Juzumas Tadas (1810–1851) – kunigas, religinis rašytojas, švietėjas.
- Gaižauskas Benediktas (1928–2018) – Lietuvos biologijos mokytojas, ekologas, 1978 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje gamtos apsaugos muziejų.
- Galdikienė (Repšytė) Ona (1925–1995) – mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr., Nacionalinės premijos laureatė.
- Gedminas Juozas(1886–1965) – pedagogas, vertėjas.
- Gineitienė Elena (1912–2007)– biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė, dėstytoja Kauno ir Vilniaus universitetuose, 1978 m. įvertinta LTSR valstybine premija.
- Gineitis Arūnas (1939–2007) – biochemikas, medikas, Biochemijos i–to laboratorijos vedėjas
- Girdenis Aleksas Stanislovas (1937–2011) – kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, vienas iš žymiausių žemaičių kalbos tyrinėtojų ir žemaitiškos rašybos puoselėtojų.
- Girininkas Algirdas (g. 1949 m.) – habil. dr., lietuvių archeologas.
- Gorskytė-Perkowska Vanda Teresė Julijona (1864–914) – mokytoja.
- Gravrogkas (Graurogkas) Julius (1880-1965) – inžinierius technologas–mechanikas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, spaudos bendradarbis.
- Leistrumas Kazys (1924–2003) – Lietuvių agronomas, selekcininkas.
- Mačernis Mečys (1897–1968) – matematikas, didaktikos mokslo pirmeivis Lietuvoje, tremtinys. Pirmasis Vilniaus pedagoginio universiteto vadovas.
- Mališauskas Jurgis (1928–2013) – Mažosios Lietuvos tyrėjas, kraštotyrininkas, pedagogas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos
- Kobeckis Liudvikas (1784–1857) – mokytojas, filosofas.
- Krausas Antanas (1905–1970) – pedagogas, vegetarizmo propaguotojas.
- Kochanauskaitė Stanislava (1920– 2025) – mokytoja, poliglotė, vertėja.
- Narutavičienė Bilevičiūtė Joana (1898–1948) – mokytoja, visuomenės veikėja, pirmoji Lietuvos moteris įgijusi aukštąjį išsilavinimą Vakaruose – Ciuriche (Šveicarija), nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus žmona.
- Neimantas Romualdas (1939–2008) – kultūros istorikas orientalistas, istorijos mokslų daktaras.
- Prialgauskas Saulius (g.1944) – Lietuvos mokslininkas, profesorius, visuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos skraidyklių sporto organizatorius.
- Radzienė Irena (g.1944) – 2020 m. išleido knygą „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas“.
- Sauka Leonardas (1931–2022) – tautosakininkas.
- Serapinas Rapolas (1904–1989) – vertėjas, filosofas, pedagogas.
- Skirmantas Petras (g.1947) – kalbininkas, pedagogas, mokslų daktaras, docentas.
- Šimkus Jonas (1873–1944) – visuomenės ir politikos veikėjas, farmacininkas, chemikas, buvo prekybos ir pramonės, o 1921 m. balandžio–1922 m. vasario mėnesiais – krašto apsaugos ministru. 1922–1923 m. buvo pirmuoju Lietuvos universiteto rektoriumi Kaune (dabar Vytauto Didžiojo universitetas).
- Tautavičius Adolfas (1925–2006) – archeologas, istorikas, mokslo populiarintojas, habil. dr.
- Turskytė Emilija (1937–2000) – bibliotekininkė (1963–1985), Tryškių bibliotekos vedėja, viena geriausių septinto dešimtmečio bibliotekininkų Telšiuose ir Lietuvoje.
- Urniežius Edvardas (1908–1989) – bibliotekininkas, poliglotas.
- Uosis Stasys (1927–2009) – lietuvių ekonomistas, finansininkas, habilituotas daktaras, 1988 05 26 pirmasis iškėlė lito atkūrimo idėją.
- Vaivada Vacys (g.1958) – istorijos mokslų daktaras, knygos „Telšiai“ sudarytojas.
- Vasiliauskas Aleksandras (1940–2016) – Lietuvos matematikas, ekonomistas, LMA narys korespondentas.
- Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas, vok. Wilhelm Storost) (1868–1953) – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas. Dirbo Telšių „Saulės“ gimnazijoje.
- Venckus Alfonsas Algimantas (g.1942) – biomedicinos m. dr, doc., LŽUA Miškų fak. Miškotvarkos katedros vedėjas. Parengė ir paskelbė mokslinių straipsnių, metodinių mokymo priemonių
- Vladimirovas Levas (1912–1999) – Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius.
- Zdanavičius–Danis Bronius (1907–1993) – kunigas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. 1946–1948 m. Vokietijoje išleido „Lotynų kalbos gramatiką“, „Lotynų–lietuvių kalbų žodyną“ ir kt.
- Žeimis–Žeimavičius Adomas (1854–1909), Lietuvos kunigas, katalikų bažnyčios istorikas ir literatas, farmacininkas.
- Žulkus Vladas ( 1945) – akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. Klaipėdos universiteto rektorius.
KRAŠTOVAIZDIS IR REZERVATAI
- 2013 m.Telšių miestas tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtoju ir buvo paskelbtas 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove, antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.
- Džiuginėnų, Šatrijos, Sprūdės piliakalniai.
- Lopaičių pažintinis takas ir piliakalnis
- Įspūdingi kraštovaizdžiai Masčio ir Germanto bei Ilgio ežerų pakrantėse ir saloje.
Puiku! Kad taip kiekviena savivaldybė padarytų…
Kodėl straipsnyje nieko neužsimenama apie dabartinę kultūrinę Žematijos krašto situaciją, apie tai, jog ne vien Telšiai garsina šį kraštą. O kur informacija apie visoje Lietuvoje spėjusį pagarsėti Skuodo kultūros centro Žemaičių tetrą, kuris jau trisdešimt metų tik žemaitiškai stato spektaklius, o žemaitiškas pjeses jam rašo šio kolektyvo vadovas E. Untulis, jų, kiek žinau, yra parašęs per pusšimtį. Tas pjeses noriai stato kiti Žemaitijos teatrai… Kur žinia apie Skuodo rajono savivladybės R. Granausko viešosios bibliotekos išleistą gausybę knygų, kurios sudarytos iš naujausių žemaitiškai rašančių autorių poezijos ir prozos kūrinių. Sukruto ir LRS žemaičių grupės seimo nariai, kurie lapkričio mėnesį ruošia konferenciją, kurios tema “Žemaitijos regiono istorinės tapatybės ir žemaičių kalbos išsaugojimas bei teisinis įtvirtinimas”… Va, kuri informacija šiuo metu turėtų būti svarbiausia.
Lietuvos Konstitucijoje rašoma- valstybinė kalba- lietuvių kalba. O gal norite ateiti į pagalbą Tomaševskio partijai, kur galimai siekia Lietuvoje įteisinti faktinę dvikalbystę ar trikalbystę , o galimai ir Pietryčių Lietuvos faktinę autonomiją? Puiku, vartokite žemaičių tarmes tarpusavio bendravime, bet oficiali kalba yra viena- lietuvių kalba.Mes, lietuviai, esame nedidelė tauta savo tautiečių skaičiumi, tad ,mano nuomone, skaidymasis gali turėtų liūdnų pasekmių Lietuvai.
Dirbi juodai už ačiū kultūrinėje savanorystėje pusę metų, rausiesi bibliotekos medžiagose, o čia ateina “chaliavščikai” ir dar rodo pretenzijas. Specialiai nerašysiu straipsnio SKUODO KULTŪROS akcentai – paliksiu kritikams. Pliaukšti liežuviu daug kas gudrūs, o darbą atlikti – mažai kas. Žemaičių tarmė, žinoma, kad yra vertybė ir savo archajiškais akcentais, todėl yra ir kalbotyros dėmesyje, tačiau reikia turėti galvoje, kad pučiamame priešiškų Lietuvai litvinizmo jėgų burbule, mes visi tapatinami su Žmudzinais, o tikroji Lietuva, atseit, yra Belorusia, nors jų žodyne nėra ‘lietos’ – savivaldos vieneto, kurį kaip naudą minėjo ir pats Simonas Daukantas. Žemaičiai garbino ir lietaus Dievą Lituwanį. Visi šie argumentai rodo, koks menkas provokatyvus litvinistų išsigalvojimas. Betgi, nereikia perlenkti lazdos su žemaitiška tapatybe, nes buvo ir bus priešiškų jėgų, kurios nori suskaldyti Lietuvą – atskirti nuo jos Žemaitiją
O kas nutiko Latvijoje, kur jau nuo 1999 metų Latgalių kalba įteisinta kaip savarnakiška ir globojama valstybiniu lygiu kalba, jai suteikti kanalai Latvijos televizijoje ir radijoje, o Latgalos regione leidžiami latgališki leidiniai, šios kalbos mokoma pradinėse klasėse. Ar kas dėl to prisijungė Latgalą prie Baltarusijos ar Rusijos? Didlietuviai, be reikalo baidotės savo šešėlio. O dėl žemaičių kalbos toks faktas – Ji tarptautiniame ISO kalbų kode kartu su latgalių kalba yra įrašyta kaip savarankiška kalba, turinti tris savo tarmes. Tad apsiraminkite ir nekelkite bangų ramiame tvenkinyje.
15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijoje-platinama-latgaliu-liaudies-respublikos-ideja-57-481771
>Kalava
Nejuokaukite, Kalava. Kęstutis K. Urba jums aiškiai atsakė, kad nereikia perlenkti lazdos pervertinant žemaitišką tapatybę. Žemaičiai yra viena iš trijų bazinių Lietuvos etninį veidą sudarančių genčių, todėl niekaip negalima išskirti jų aukštesniu rangu už kitas dvi. Latvija, lyginant su Lietuva, yra žymiai saugesnėje padėtyje aplinkinių valstybių į jos teritoriją pretenzijų atžvilgiu, todėl gali veikti laisviau. O mūsų nereikia skaldyti.
Kalavai. Turėkit sąžinės. Padorus žmogus padėkotų autoriui ne tik už šį labai specifinuį straipsnį apie Telšių savivaldybę ir dar sudariusį jos kultūros kanono apmatus.
Kas trukdo Tamstai atlikti analigišką darbą apie Skuodą? Juk autorius apskritai nėra kultūros darbuotojas (sakykim, kultūros savanoris), bet kiek reikšmingo yra nuveikęs kultūrai! Kad nors vienas kultūrininkas atliktų analogišką darbą kaip ši publikacija! Vietoj to, kad dabar daugelis jų laksto su bereikšmiais plakatėliais, neprisidedant nei prie kultūros sklaidos, nei prie Lietuvis įvaizdžio gerinimo pasaulyje. Priešingai.
Jei dirbi darbą, kuris tau prasmingas, su saviverte irgi viskas gerai, tai nelauki diterambų, pagyrimų, susižavėjimų ir nekreipi dėmesio į kritikuojančius bei nepatenkintus. O jei diskutuoji, tai, kad ir kaip kas nepatiktų, nenusiriti į įsižeidusio išpaikinti vaiko lygį.
atėjo, apdergė maskoliškai… ir viskas gerai?
Rimvydai, blogai su suvokimu? Juk Kalava priekaištauja autoriui, kad jis tartum per mažai parašęs ir kodėl nieko nėra apie Skuodą. Juk autorius išnagrinėjo tik (net) vieną savivaldybę. Ir taip kvalifikuotai!
Tad nereikėtų komentuojančiam ir nieko nesuvokiančiam nekultūringam egoistui pritarti.
Juk kalbam apie kultūrą. Tad reikėtų nors čia kultūringiems būti ir netoleruoti chamizmo.
O kas bus, kai ir rytų aukštaičiai sugalvos “įteisinti” savo “kalbą” ( pavyzdžiui, “ūtarką”) , dzūkai- savo? Kuo virs Lietuva?
Deja, aukštaičiai, dzūkai ir suvalkai neturi savo kalbos, kuri įrašyta pasaulio kalbų ISO kodą, nes jos viso labo tėra lietuvių kalbos tarmės. O žemaičių kalba turi savo atskiras tarmes – dounininkų, donininkų ir dūnininkų. Kad ir kiek bijotumėte dėl žemaičių atsiskyrimo, nesibaiminkite, jie seniai yra atskirai, tik visada ateina į pagalbvą lietuviams, kai šiems pasidaro riesta.
Žemaičiai visada buvo ne atskirai, o kartu su Lietuva, Lietuvoje, Lietuva. Bet žemaičiai. Tikresni lietuviai už pačius lietuvius.
>KALAVAI Grubus melas, kad žemaičiai senokai atskirai. Jų išrinkti politikai dirba Seime Vilniuje, merai priklauso Lietuvos savivaldybių asociacijai, žemaičių šokių, chorų kolektyvai dalyvauja Lietuvos dainų šventėse.Tad jokio atskirumo nebėra, tik etninis savitumas, kuriuo graži Lietuva
Vilniuje apsigyvenę žemaičiai greit nutautėja, retas iš jų bemoka kalbėti žemaitiškai, o ir grįžti į gimtąjį kraštą nebenori. Užtat tikrieji Žemaitijos patriotai gyvena savame krašte ir visus darbus jam skiria. Tik tiek. Linkiu jums, Kęstuti, sėkmės iš aukštai stebint, kas dedasi ten žemai Žemaitijoje.
Jūs geriau neaušinkite burnos, o pasinaudojus Skuodo “žaliava” sudėliokite ją į “lentynėles” ir surašykite straipsnį. SKUODO KULTŪROS AKCENTAI
Žemaitijos pakraštyje, prie sienos su Latvija gyvuojantis Skuodas nuo senų senovės žinomas ir Apuolės piliakalniu davė Lietuvai daugybę neeilinių asmenybių, pabirusių po visą pasaulį
1. Apuolės pilies kompleksas ir mūšis su švedais 853 m.
2. Almenas-Alminas – vakarų Žemaitijos kunigaikštis, jungtinių pajėgų vadas XIII a.
3. Jonas Chodkevičius -Skuodo savivaldos įkūrėjas
4. Jonas Stanislovas Sapiega – Skuodo dvaro valdytojas 16-17 a.
5. Simonas Daukantas – istorikas.
6. Pranciškus Žadeikis – kunigas, vertėjas, memuaristas, knygnešių rėmėjas
7. Magdalena Bankaitė – žinomiausia Žemaitijos daraktorė ir knygnešė
8. Albinas Alseika – Saulės draugijos Pagirių mokyklos statybos iniciatorius
9. Barbora Riepšaitė – knygnešė
10. Feliksas PolikarpasMazulevičius– knygnešys
11. Vaclovas Martinkus – Ylakių klebonas, pasaulio teisuolis, BALF pirmininkas
12. Povilas Plechavičius– generolas
13. Stasys Baipšys– vienas pirmųjų Lietuvos karo lakūnų
14. Fortūnatas Ašoklis– Žemaičių partizanų apygardos vadas 1946 m.
15. Antanas Baranauskas – vyskupas, kalbininkas poetas keturiolika mėnesių Skuode dirbęs raštininku
16. Juozas Tumas Vaižgantas – kunigas, rašytojas 1895–1898 m. kunigavo Mosėdyje
17. Stefa Pučinskaitė-Pladukienė – garsi tautosakininkė
18. Antanas Krausas– 1937-1939 m. Skuodo gimnazijos direktorius, Skuodo skautijos įkūrėjas
19. Kajetonas Rokas Nezabitauskas-Zabitis – pirmojo iliustruoto elementoriaus vaikams autorius
20. Antanas Salys– kalbininkas
21. Juozas Pabrėža– kalbininkas
22. Jurgis Lebedys – 1940-1941 m. Skuodo gimnazijos direktorius, filol. m. dr., senosios lietuvių literatūros žinovas
23. Laurynas Ivinskis – privačiai mokė vaikus įvairiose Skuodo rajono vietose, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas
24. Danielius Alseika – gydytojas, spaudos bendradarbis – M.Gimbutienės tėvas
25. Izidorius Navidanskis– Žemaičių botanikos parko įkūrėjas
26. Kazys Girdžiūnas– garsus balandininkas
27. Vaclovas Intas – gydytojas, akmenų muziejaus įkūrėjas
28. Kazys Pemkus – gydytojas (JAV), kolekcininkas
29. Samuelis Dovydas Mirkesas– Skuodo vaistinės savininkas, Skuodo gaisrininkų vadovas, šaulys
30. Augustas Pronckus – profesorius, medikas
31. Mečislovas Vitkus– mikrochirurgas
32. Vaclovas Mažrimas – gydytojas
33. Albertas Skurvydas – Lietuvos Kūno kultūros akademijos rektorius
34. Matas Šalčius – keliautojas, 1908-1914 m. mokytojavo Skuode, Mosėdyje
35. Antanas Januškevičius – žurnalo „Ateitis“ redaktorius
36. Mečislovas Markauskas – tarpukario politikas, „Socialdemokrato“ redaktorius
37. Jonas Adolfas Strakšys – satyrikas, „Šluotos“ žurnalo redaktorius
38. Kazimieras Leonardas Andriekus – kunigas, žurnalo „Aidai“ redaktorius
39. Algirdas Berželionis – žurnalo „Mūsų girios“ redaktorius
40. Zita Šličytė – Kovo 11-os akto signatarė
41. Antanas Spudas – šaulys, Klaipėdos krašto vaduotojas
42. Vygaudas Ušackas – politikas
43. Henrikas Nagys – poetas
44. Stasys Jonauskas – poetas
45. Antanas Jackus Klementas – teisininkas, vienas pirmųjų žemaičių poetų sąjūdžio įkūrėjų 18-19a.
46. Bronislava Buivydaitė – rašytoja
47. Romualdas Granauskas – rašytojas, mokėsi ir mokytojavo Mosėdyje
48. Vytautas Brencius – rašytojas garsiausias Lietuvos marinistas
49. Edmundas Zenonas Malūkas – rašytojas
50. Domas Malakauskas – dievdirbys
51. Petras Kalendra – skulptorius
52. Rimantas Eidėjus– skulptorius, Lietuvos banko monetų modelių kūrėjas
53. Paminklas Skuodo kūrėjui Jonui Chodkevičiui
54. Bronius Grušas -vitražistas
55. Petras Vaškys – žymus JAV keramikas
56. Vytautas Motuzas – tautodailininkas
57. Adomas Galdikas – tapytojas
58. Valerijonas Vytautas Jucys – žymus ekslibrisų kūrėjas
59. Julija Batakienė– audėjų mokytoja
60. Jonas Švedas – kompozitorius – mokėsi Ylakių mokykloje, progimnazijoje
61. Jonas Stakus – kompozitorius
62. Juozas Tallat-Kelpša – kompozitorius baigęs Ylakių mokyklą, Ylakiuose organizavo chorus, koncertus
63. Vaclova Žiemelytė – operos solistė, Kanados opera
64. Vaclovas Momkus– operos solistas (JAV)
65. Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė– operos solistė
66. Aldona Vaitkutė – operos solistė
67. Leonas Ereminas– chorvedys, kompozitorius (JAV)
68. Dominykas Dvarionas – vargonininkas,garsios muzikų Dvarionų šeimos tėvas
69. Konstantinas Dobrovolskis – pirmojo Žemaitijos simfoninio orkestro įkūrėjas
70. Aleksandra Dirvanskaitė – pianistė, kompozitorė
71. Pranas Dargis – garsus kanklininkas, tapytojas, drožėjas, poetas
72. Eduardas Balsys – kompozitorius
73. Bronius Jonušas – kompozitorius, lietuviškų maršų pradininkas, kapelmeisteris
74. Justinas Jonušas –dirigentas, KAM Garbės sargybos orkestro kapelmeisteris
75. Vytautas Venckus– muzikologas
76. Romualdas Damulis – kino ir televizijos režisierius, dokumentinių filmų kūrėjas
77. Jurgis Ambraziejus Pabrėža – lietuviškos botanikos terminijos kūrėjas
78. Algimantas Paulauskas– genetikas
79. Zenonas Butkus – istorikas, Vilniaus universiteto istorikas
80. Balys Karazija – „Anykščių vyno“ įkūrėjas
81. Edvardas Rudys– ekonomistas
82. Juozas Račkus – motobolo sporto Skuode puoselėtojas
83. Skuodo Švenčiausios trejybės bažnyčia
84. Skuodo Evangelikų liuteronų bažnyčia
85. Skuodo cerkvė
.
>Kalava
Kalbininkai rašo, kad dounininkai, donininkai ar dūnininkai yra ne tarmės, o šnektos, pašnektįs. Tokias šnektas ar pašnektes turi taip pat ir dzūkai, vidurio aukštaičiai. Tai – ribinės šių trijų bazinių etnogenčių teritorijos.
Matyt, Latvija ėmėsi priemonių savo teritoriniam vientisumui saugoti, nes anksčiau pasitaikė ir tokių dalykų: “Kaip skelbia latvių Delfi.lv., tinkle „Facebook” buvo išplatinta neva siūlomo naujo teritorinio vieneto vėliava, kurią sudaro rytinio etnografinio Latgalos regiono istorinė vėliava, papildyta užrašais rusų kalba. Taip pat skelbiamas Latvijos žemėlapis, kuriame Latgala vaizduojama atskirai.”.alfa.lt/straipsnis/49796727/latviu-sauguma-isjudino-latgalos-liaudies-respublika/
Čia jau rašymas panašus veikiau į sumanymą leisti tuos balionus iš Baltarusijos ant Lietuvos…
vykstanti atšliaužianti naujoji Baltų žemių rusifikacija yra akivaizdi per padauguvius, kuriuose aukštupyje rytų baltai buvo šimtmečiais buvo rusų stumiami į vakarus, o dabar jau ir Latgalos vėliava su rusišku užrašu išrasta: Daugavpils nemenka dalimi jau yra rusų kolonozuotas. Dorojantis su Lietuva, pasirinkta kita taktika per litvinizmą. Baltrusiams įteiginėjama, kad Lietuvos vardas yra iš jų pavogtas, kad tamsios masės būtų paruoštos psichologiškai, jei ne naujai okupacijai, tai masinei nelyg skėrių invazijai – tą ir stebime dėl masinės ekonominės belorusų imigracijos į Lietuvą
>Kęstutis K. Urba
Vyksta ne tik kad atšliaužanti naujoji Baltų žemių rusifikacija, bet ir atšliaužianti naujoji Baltų ŽEMIŲ lenkizacija. Tą rodo žemaičių bajorų Noručių giminei (jie savo pavardę pakeitė į Narutowicz) priklaususio Gabrieliaus Narutavičiaus, kuris įgijo Šveicarijos pilietybę, baigė mokslus, 1907 m. tapo ETH Ciuricho profesoriumi ir buvo išrinktas Antrosios Lenkijos Respublikos Prezidentu (bet po trijų dienų buvo nužudytas) biografija. XX a. pradžioje namas Vilniuje priklausė A. Narutavičiui, kur dabar ten yra aukščiausios klasės viešbutis “Narutis”. Bet, kai į ten užeina pernakvot lietuviai (gal man sapnuojasi?), jie “išpravodinami” laukan su triukšmeliu a lia “į Lenkijos viešbučius jūs nepriimami”. O gal man sapnuojasi?
Raikalas labai gražus ir kilnus. Tik kai kurie lieja tulžį. Iš pavydo ?
>Budweiser
Gal kad ne iš pavydo. Tiesiog, kiek nesusigaudo Lietuvos istorijos vingiuose.
Bravo, Kestuti.
Padarėte darbą už…
Puikiai sudėliojote ir Skuodo kultūros akcentų esmę.
Deja, per mažai tų Skuodo akcentų, trūksta šviežesnių ir reikšmingesnių. Tokios tolimos praeities santraukos pernelyg sausos ir neįdomios. Tad sekite informaciją internete apie tai, kas šiomis dienomis dedasi Skuodo krašte, galima pasidomėti ir tuo, kas jame dėjosi XX amžiaus pabaigoje – XXI pradžioje, tai leis jums pažinti dabartinį Skuodą. O aš perrašinėti iš naujo jau esamos informacijos neturiu laiko, nes ir taip turiu daug veiklos, kuri yra būtina šiuo metu, kad laikas nestovėtų vietoje.
> “CHALIAVA”. Vėl praleidote progą patylėti…Tokių neįdomių “pamokytojų” pas mus pilni pakampiai… Vietos kultūros akcentų sąvadai yra reikalingi ir enciklopedinio pobūdžio leidinio sukūrimui, ir atitinkamų konferencijų organizavimui. Tamstai trūksta valstybinkio mąstymo. Kalba gi eina apie kultūros akcentų bangos kėlimą Lietuvos mastu:
PROJEKTAS
LIETUVOS BIBLIOTEKININKŲ DRAUGIJAI
LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ ASOCIACIJAI
LIETUVOS MUZIEJŲ ASOCIACIJAI
LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJAI
LIETUVOS KULTŪROS MINISTERIJOS KULTŪRINIŲ EDUKACIJŲ SKYRIUI
LIETUVOS KULTŪROS TARYBAI
LIETUVOS KULTŪROS MINISTRUI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KULTŪROS KOMITETUI
Šių metų birželio 27 ir 28 dieną renginiais Seime, Vytauto Didžiojo universitete bei Kauno rotušėje buvo paminėtas I Lietuvos Kultūros kongreso šimtmetis, o 2026 metų rugpjūčio mėnesį sueis šimtas metų nuo reikšmingo dėmesiu švietimui II-ojo Lietuvos Kultūros kongreso. Šis laikas tarp dviejų jubiliejų yra gera proga kultūrinių darbų, kuriuose savanoriams pasitelkus ekspertus toliau kuriamas Lietuvos Kultūros kanonas bei apžvelgiami ir „inventorizuojami“ bei publikuojami vietiniai Telšių, Skuodo, Marijampolės kultūros akcentai, plėtotei.
Itin svarbus vaidmuo tame turi tekti tiek ministerijos, tiek ir savivaldybių pavaldumo bibliotekoms bei muziejams, juolab įstatymai numato bibliotekų kraštotyrinę, edukacinę veiklą bei muziejų – edukacinę. Susipažinus su bibliotekų svetainių skiltimis, skirtomis kraštotyrai, krenta į akis dalies skurdumas, tenkinimasis vien iškilesnių asmenybių – kultūrininkų pavardėmis, gimimo mirties datomis: matomai stinga vieningesnės turimos turtingos ar kuklesnės kraštotyrinės medžiagos pateikties visuomenei metodikos.
Nežiūrint kuklaus ir dar mažinamo kultūros sferos finansavimo iš nacionalinio biudžeto, geriau sutelkus ir organizavus bibliotekų Informacinių išteklių skyrių veiklą bei ją sinchronizavus su muziejų edukacine veikla, matosi galimybė pakylėti bibliotekų kraštotyrinę veiklą, neatsiejamą nuo muziejų fondų ir edukacinės veiklos, į aukštesnės kokybės lygį.
Tam reikia a) suprojektuoti turimos kraštotyrinės medžiagos pateikimo bibliotekų svetainėse formatą, kuris apimtų ir vietos kultūros akcentų sukūrimą, Kultūros ministerijos Kultūrinių edukacijų skyriuje bei Lietuvos Kultūros taryboje b) paskleisti šią metodiką Kultūros ministerijos pavaldumo bibliotekose bei pasidalinti ja su Lietuvos Savivaldybių asociacijos Kultūros taryba c) iki 2026 metų rugpjūčio mėnesio organizuoti bibliotekų ir muziejų jungtinėmis pajėgomis vietines konferencijas, skirtas abiems kongresų šimtmečiams, vietinių kultūros akcentų apžvelgimui d) Pasaulio Kultūros dieną ir kitomis analogiškomis progomis organizuoti viešus lokalių kultūros akcentų skaitymus, kaip tai jau buvo atlikta Telšiuose (žr. 2025 10 27 d. publikaciją alkas.lt: Kęstutis K.Urba. Žemaičių stiprybė Telšių kultūros akcentuose). e) ateityje parengti enciklopedinio pobūdžio e-knygas, skirtas vietos kultūros akcentams: įvykiai, objektai, asmenybės, veiklos ir esant galimybėms jas išleisti popieriniame pavidale f) organizuoti Lietuvos kultūros darbuotojų ir visuomenininkų suvažiavimą
Linkime kultūros įstaigoms bei kultūros sferos vadovybėms produktyvaus prasmingo darbo!
Lietuvos Kultūros kongreso garbės prezidentas prof. Krescencijos Stoškus
Lietuvos Kultūros kongreso tarybos pirmininkė prof. Giedrė Kvieskienė
Lietuvos Kultūros kongreso Klaipėdos skyriaus pirmininkas dr.Arvydas Juozaitis
Vilnius, 2025 spalio 31 d.
Vistik koks šlykštus žmogėnas esate… jokios vidinės kultūros, inteligencijos, išminties. Kažin, ar tie trys garbūs žmonės žino, koks iš tiesų este?…
nepergyvenkite, kad tamstą šlykščiu žmogėnu be jokios vidinės kultūros, inteligencijos ir išminties “trojka’ išvadino – kas ant kito sako – ant savęs pasisako
Kalavai. Tai sudėliokit daugiau. Kai nieko nesugebat, bepigu kritikuoti kitus.
Susidaro toks įspūdis, jog kuo toliau nuo Vilniaus, tuo labiau žmonės protiškai išsivystę, kūribiškesni….čia nulemia genai ? Kodėl genai Lietuvoje taip skiriasi ?
Ne, tiesiog mažiau edukuoti vakcinuoti, mažiau šiuolaikinėse aukštosiose praplautomis smegenimis
Neišspręsti istorijos ginčai (subtitruota) –
– lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/lrt-televizija
(Vėliau čia: – lrt.lt/mediateka/irasas/2000532059/linkevicius-tikina-kalbetis-su-rusijos-valdzia-zalinga-politikoj-jie-visi-issigime)
Dokumentinė programa apie prieštaringiausius Lietuvos istorijos momentus. Ved. Alfredas Bumblauskas.
(Su L. Linkevičiumi. Eilinė laida apie tai, iš kokios nevykėlių tautos kilę visi mes [ir laidos kūrėjai?])
Keturi plėšikai spalio 19-os rytą įsilaužė į Luvro muziejų ir pavogė brangenybių vertinamų 88 mln. eurų. Prie muziejus rasta vogta karališka karūna. Spalio 25 d. policiją 96 valandoms sulaikė du įtariamuosius, vienas bandė skristi į Alžyrą
Yra pagrindo manyti, kad tai Rusijos slaptų tarnybų surežisuota operacija, kurioje manipuliuota nusikaltėliais, suplanavus juos slapta įduoti ir tuo diskredituoti pvz. Lietuvą po jos sėkmingų kultūros dienų Prancūzijoje bei Ukrainą.
1. USA plėšimo metu įvyko masinė protesto akcija NO KING. Prezidentas D.Trampas pavaizduotas joje karaliumi skridusiu su karūna. Vogta Luvre Karūna galimai buvo tyčia planingai numesta maskolių agento bėgant. Precedentas – po garsiojo karališkųjų rūmų gaisro Turine, kur siekta sudeginti Kristaus drobulę, sodelyje prie Guarrini koplyčios buvo numesta benzino kanistra, kad būtų aišku, jog tai ne savaiminis gaisras.
2. Lietuvoje šiomis dienomis įvykdytos brangenybių vagystės Kaune, Kretingoje ir ką tik Vilniuje, Pamėnkalnio gatvėje sumai 60 000 tūkst. eu. Tai tipiškas kontekstinis įvaizdžio kūrimas būdingas slaptoms tarnyboms. Ilgą laiką tokių nusikaltimų nebuvo, o šiuo metu staiga kilo jų pliūpsnis.
3.Žurnalistai Luvro apiplėšimą sieja su iš Rumunijos atvežto istorinio auksinio šalmo (2500 m. senumo) vagyste Olandijoje išsprogdinus duris sausio 25 d. (“dovanėlė” Lietuvos ambasadoriui Rumunijoje gen.A.Pociui) ir Paryžiaus minerologijos muziejaus apvogimu aukso sumai, kurioje figūravo “6” – berods 600 000 tūkst. eu numerologija, dinozauro įvaizdis (Vilnius žinomas fizikų dinozauru) kaip ir suma “6” tik ką įvykdyto Pikaso paveikslo vagyste Ispanijoje – berods 60 000 eu. Tuo kurtas “šestiorkų: įvaizdis.
4. Lietuvos TV per galimus maskoliams dirbančius agentūrinius kanalus padėliojo įtaigos kūrimui ir stiprinimui atitinkamus filmus. Pvz. Pikaso paveikslo vagystei filmą apie dailininkę lesbietę, dviejų nusikaltėlių sulaikymui – LRT plius transliavo filmą apie žioploką prancūzų policiją ir t.t.
5. Lietuvos kultūros metų atidarymui Italijoje su G.Nausėdos dalyvavimu Vilniuje įvykdyta “itališkas” nusikaltimas: motoroleriu važiavę du vyrai plėšė praeivių moterų rankines Užupyje, Belmonte… Tauro kalne, Savanorių prospekte.
Motoroleris (scooter) figūravo ir plėšikų Luvre pabėgime. LRT įsigudrino vienam reportaže lyg slėpdama įvaizdžio sąryšį, nušviesti, būktai vagys bėgo motociklais. Beje, o vakarykščio mano skambučio ryte VSD buvo aktualizuotas motoroleris, stovintis greta mano būsto Jeruzalės 27, bei vykdytas parodomasis sekimas man prognozuotai atsiradus greta Prancūzų kultūros instituto šalia jų ambasados.
Policija šiomis dienomis vėl atsirašinėja, o man daromas įžūlokas psichologinis spaudimas: pvz, sekmadinį Mažvydo bibliotekoje greta manęs atsirado narkomaniškos išvaizdos du asmenys, vakar ryte buvo sekiojimo einant ir grįžtant iš parduotuvės ir t.t.
Policija reikiamai netiria ir Citroen automobilio sudegimo Marijampolėje sinchronizuoto su Paryžiaus Katedros gaisru. Kur jau čia iki Mirej Matje įvaizdžio LNK talentų muzikiniame konkurse ir burbulų Burbonų dinastijos įvaizdžiui?
K.Urba
O ką tuo metu veikė žemaičiai ir mezolito medžiotojai rinkėjai baltai?…
Oi…aukščiau įdėjau Luvro tekstą vietoje Marijampolei skirto:MARIJAMPOLĖS KULTŪROS AKCENTAI(Versija VII 2024 0729)
Skalsia Sūduvos duona garsūs ūkiai, Marijampolės miestas ir jos apylinkės davė daugybę daigų ir vaisių lietuvybės puoselėjimui: tikėjimui, bendrinei lietuvių kalbai, politinės, meninės, mokslinės kultūros lobynui, pirmiausia sietinam su šimtamete Rygiškių Jono gimnazija bei Mokytojų seminarija
1. Lietuvos kultūros akcentai
2. Marijampolės įkūrėja grafienė Pranciška Ščiukaitė – Butlerienė
3. Antanas Tomas Bukota (1806 ar 1808 – 1867, Kievinės k.) lietuvių ir lenkų filosofas, istorikas ir rašytojas
4. Andrius Botyrius (apie 1845-1890, Triobiškių k.) Lietuvos pedagogas, tautosakos rinkėjas
5. Mikalojus Akelaitis – vienas Lietuvos didaktinės prozos pradininkų
6. Rygiškių Jono gimnazija, viena seniausių Lietuvoje
7. Petras Arminas- Trupinėlis. Poetas, vertėjas, knygnešys, lietuvybės žadintojas ir švietėjas, lietuvių kalbos mokytojas
8. Petras Kriaučiūnas. Lietuvių pedagogas, knygnešys, varpininkas
9. Juozas Lozoraitis. Knygnešys, varpininkas, rašytojas
10. Adomas Grinevičius (1845-1932, Liudvinavas) kunigas, knygnešys, platinimo tinklo organizatorius
11. Juozas Matulaitis (1869-1964, Liudvinavas), farmacininkas, varpininkas, knygnešys
12. Baltrus Matusevičius. Matematikas, varpininkas, knygnešys
13. „Sietyno“ knygnešių draugija
14. Jurgis Matulaitis. Palaimintasis
15. Vincentas Borisevičius. Vyskupas
16. Vincentas Brizgys. Vyskupas
17. Juozas Montvila. Kunigas, pasiaukojęs Žūstančiųjų ‚“Titanike“ sielovadininkas
18. Pranas Kuraitis. Pirmasis lietuvis filosofas profesionalas
19. Kazimieras Prapuolens. Kunigas, tautinio sąjūdžio ideologas, kultūros veikėjas
20. Motiejus Gustaitis. Kunigas, poetas. Vienas „Žiburio“ gimnazijos steigėjų
21. Vytautas Kazlauskas (1919-2008, Avikilai) kunigas, monsinjoras, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, teologijos mokslų daktaras
22. Juozas Zdebskis (1929-1986, Naujienos k.) kunigas
23. Jonas Basanavičius.Vasario 16-os akto signataras
24. Petras Klimas.Vasario 16-os akto signataras
25. Saliamonas Banaitis. Vasario 16-os akto signataras, leidėjas
26. Pranas Dovydaitis. Vasario 16-os akto signataras, ministras pirmininkas
27. Justinas Staugaitis. Vasario 16-os akto signataras, vyskupas
28. Jonas Vailokaitis.Vasario 16-os akto signataras, Ūkininkų sąjungos steigėjas,verslininkas
29. Kazys Grinius. Prezidentas, ministras pirmininkas, gydytojas. Teatro draugijos „Šviesa“, draugijos „Pieno lašas“, valstiečių liaudininkų partijos įkūrėjas
30. Jonas Pranas Aleksa. Žemės ūkio ministras
31. Petras Leonas. Pirmasis tarpukario Lietuvos teisingumo ministras
32. Aleksandras Žilinskas. Teisingumo ministras
33. Silvestras Žukauskas. Generolas, Lietuvos kariuomenės vadas
34. Stasys Raštikis. Generolas, Lietuvos kariuomenės vadas
35. Jurgis Kubilius. Generolas, Lietuvos kariuomenės įkūrėjas
36. Pijus Bielskus. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas
37. Marijampolės Mokytojų seminarija
38. Andrius Bulota ir Aleksandra Bulotienė
39. Žemaitė. Rašytoja
40. Jonas Mačys-Kėkštas. Poetas, publicistas, redaktorius, visuomenės veikėjas
41. Juozapas Albinas Herbačiauskas. Rašytojas, eseistas
42. Vincas Pietaris. Pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius.
43. Pranas Mašiotas. Rašytojas, pedagogas
44. Kazys Boruta. Rašytojas
45. Pranas Vaičaitis. Poetas
46. Salomėja Nėris. Poetė
47. Vincas Mykolaitis-Putinas. Rašytojas, poetas
48. Justinas Sajauskas. Rašytojas
49. Lionginas Šepkus. Pedagogas, literatūrologas, vertėjas, kritikas
50. Magdalena Draugelytė-Galdikienė. Visuomenės veikėja ir pedagogė
51. Petronėlė Vosyliūtė Dauguvietienė. Teatro aktorė
52. Mečislovas Vasiliauskas (1877-1957, Liudvinavas) pedagogas, vadovėlių autorius
53. Tomas Aleksandras Žilinskas. Veiverių mokytojų gimnazijos patriarchas
54. Vytautas Blūšius (1930-2019, Ūdrupio k.) Lietuvos choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius
55. Juozas Bendorius. Kompozitorius
56. Žymūs chorvedžiai, pedagogai:Aldona Babinienė-Motiekaitytė, JuozasKamaitis, KazysKnoras, Vaclovas Pocius, Antanas Šmulkštys, AlfonsasUzėla
57. Berniukų choras “Vyturėlis“ – Dainų šventės laureatas
58. Romas Linionis, Remigijus Pačėsa. Fotomenininkai
59. Tauro partizanų apygardos muziejus
60. Rolandas Juknevičius. Sausio 13-os auka
61. Vytautas Kašuba. Skulptorius – paminklo Gediminui Vilniuje autorius
62. Julius Narušis. Skulptorius (paminklas Vytautui Didžiajam ir kt.) miesto parke
63. Jonas Jablonskis. Kalbininkas
64. Jonas Kabelka (1914-1986, Zviniškių k.) kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas, baltistas, vertėjas
65. Vitas Labutis.Kalbininkas
66. Algirdas Julius Greimas. Pasaulinio garso semiotikas
67. Algirdas Sabaliauskas.Kalbininkas, vertėjas
68. Antanas Olšauskas (1863-1942, Aštrulių k.) leidėjas, bankininkas, redaktorius
69. Kęstutis Balčiūnas. Skulptorius (paminklas Marijampolėje ,,Tautai ir kalbai”. Inicijavo K. Subačius ir K. Urba)
70. Vytautas Kašuba. Skulptorius
71. Albinas Kuncevičius.Archeologas
72. Algimantas Merkevičius.Archeologas
73. Kumelionių, Meškučių I ir II piliakalniai
74. „Sūduvos istorija“. Aut. Jonas Totoraitis
75. Antanas Gustaitis. Pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
76. Rimantas Stankevičius. Kosmonautas-bandytojas
77. Kvietiškio dvaras
78. Marijampolės arkikatedra
79. Bartlingio vaistinė
80. Senoji miesto ligoninė
81. Marijampolės geležinkelio stotis, arch.EdmundasFrykas
82. Pirmasis Lietuvoje cukraus fabrikas
83. Marijampolės hidroelektrinė
84. MoišėRozentalis. Dailininkas ir meno mokytojas
85. Vytautas Ciplijauskas. Tapytojas
86. Ray Bartkaus sieninė tapyba ir Marijampolės dailės plenerai
87. Marijampolės dramos teatras
88. Petras Katilius. Matematikas – geometras, habilituotas daktaras
89. Gintautas Čėsnys, medicinos profesorius, iniciavęs paminklo pastatymą Vincui Kudirkai Vilniuje
90. Romas Gudaitis, prozaikas, eseistas, politikas
91. Petras Vaitiekūnas. Diplomatas. Užsienio reikalų ministras
92. Violeta Urmanavičiūtė- Urmana. Pasaulinio garso solistė
93. Edmundas Seilius, operos solistas. Šv. Jurgio muzikos festivalio idėjos autorius
94. Laura Latvaitytė – Zaman (g. 1983) Liudvinavas, operos solistė
95. Gintaras Grajauskas. Poetas, dramaturgas, eseistas
96. Ovidijus Vyšniauskas. Dainininkas, Eurovizijos dalyvis
97. Saulius Brusokas. Pasaulio galiūnų čempionato komandinių varžybų nugalėtojas 2005 m.
98. Darius Songaila. Europos čempionas, krepšininkas
99. Marijampolės futbolo komanda „Sūduva“
100. Juozas Mozūraitis, Marijampolės šachmatų sporto ir ugdymo puoselėtojas, 1941 m. sukilimo dalyvis
Vincas Kudirka – 1881 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Būtent čia perskaitė Basanavičiaus Aušrą ir atgimė lietuviu.
87. Marijampolės dramos teatras:
aktoriai: Juozas Rygertas, Arnas Rosenas, Regimantas Adomaitis.
kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė.
dailininkas Jonas Arčikauskas.
Vincas Kudirka šiaip jai sietinas su Šakių kultūros akcentais, bet gal, iš tiesų, jį vertėtų paminėti ir ten, ir ten
Žemaitė ir Basanavičius irgi ne Marijampolėj gimė, bet veikė ir čia ir ten.
Žemaitė gal nedaug pas Bulotus gyveno Marijampolėje, nors ten ir palaidota. Basanavičius paminėtas