K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose

Iš istorijos žinome, kad Žemaitija visada buvo Lietuvos atrama, kartu su kuršiais ir prūsų likučiais išsaugojusi valstybės priėjimą prie Baltijos, o žemaičių kietas, atkaklus būdas, išplaukiantis iš jų savimonės bei savivertės ir kūrybingumo, yra neabejotinai vertas gilesnių apmąstymų.

Ne vienam Telšių miestas įsikūręs vaizdingame Masčio ežero kraštovaizdyje yra atradimas, nes turi potencialą tapti ne mažiau vertingu nei Druskininkai, jei dar bus sutvarkyta poilsiavietinė-turistinė infrastruktūra greta Germanto ir Ilgio ežerų, kur jaunystėjė tarnaudama Džiuginėnų dvare gyveno bajoraitė, mums pažįstama rašytoja Julija Žemaitė, ten ištekėjusi už eigulio Lauryno Žymanto.

Kad telšiškiai myli savo miestą, supranti pavaikščiojęs ir po jo senamiestį, ir po naujesnes privačių kotedžų gatveles, kadangi ten apstu, kad ir mažyčių ar didesnių visokių labai meniškų detalių, ar tai būtų auksarankio kalvio išraityti geležiniai varteliai, ar namo numeris, ar žemaitišką istorijos kodą primenanti bareljefais puošta sienelė.

Yra ir kavinė menanti tarpukario lietuviškos operos legendą Kiprą Petrauską, kuris netoliese dvarą turėjo, išsaugota ir Telšiuose mokytojavusio Vydūno sodinta kaštonų alėja, išlikęs ir itin garsios pasaulyje žydų rabinų mokyklos pastatas – Ješiva, kurios bendruomenė, irgi, patyrė baisų likimą Rainiuose.

Jei manęs paklaustų, kuo Telšiai išskirtini šiuo metu, neabejotinai atsakyčiau, kad savu kultūriniu gyvenimu, kuris sukasi ir apie įspūdingą Alkos muziejų, ir apie gretimą menininkų ugdyklą – Vilniaus Dailės akademijos filialą, modernią poetės, draugavusios su vysk. Antanu Baranausku, Karolinos Praniauskaitės vardo viešą biblioteką, vietinį teatrą, geros akustikos koncertų salę Ješivoje, jaunimo menų mokyklą bei aktyvų Trečio amžiaus universitetą, žemaitiškų sodybų muziejų po atviru dangumi – „mini Rumšiškių etnografinį“ ir vietinių laikraščių redakcijas.

Visa tai turi ir gilias vietines šaknis, netgi muzikines, žinomas prieš šimtmetį egzistavusiu Telšių simfoniniu orkestru bei maitintas ir aplinkinių miesčiukų – Varnių, Žarėnų, Luokės, o ir iki Platelių mažiau nė trys dešimtys kilometrų. Pagaliau vien legendomis apipintas gretimas Šatrijos piliakalnis nuo kurio atsiveria puikiausia panorama, yra ir visos Lietuvos įžymybė.

Šie ir ateinantys metai visai Lietuvos kultūrai yra išskirtiniai, nes jie mena pirmo ir antro Lietuvos kultūros kongreso šimtmečius, kurie klojo pamatą tarpukario fenomenams – „Saulės“, „Žiburio“ švietimo draugijoms, išsiplėtojusioms po visą Lietuvą bei Juozo Keliuočio redaguotai „Naujajai Romuvai“ apie kurią sukosi Lietuvos intelektualų humanitarų kultūrinis gyvenimas.

Pirmasis šimtmetis jau šauniai pažymėtas renginiais Vilniuje ir Kaune bei prisimintas toje pačioje laikinosios sostinės Rotušės salėje, kur rinkosi ir pirmieji kultūrininkai, o štai iki antrojo šimtmečio kitų metų rugpjūtį derėtų kelti esamo vietinio kultūros paveldo sureikšminimo bangą per visą Lietuvą.

Ar tai virs „kūnu“ po kultūros kongresiečių vizito pas Plungės merą Audrių Klišonį, vadovaujantį Lietuvos savivaldybių asociacijai, duosis matyti, tačiau laikas bėga, kultūrininkai įsukti į savo „maidaną“, tad visai neaišku kiek bendras kultūrinis vyksmas taps konstruktyvia veikla.

Nors įstatymas ir įpareigoja bibliotekas užsiimti ir kraštotyrine veikla, tačiau, anaiptol, ne visos šią veiklą yra išplėtoję bei tinkamai ją atspindi savo svetainėse, todėl dabar yra gera proga nupūsti dulkes nuo kultūrinės atminties puslapių.

Kokių ryškesnių ir mažiau žinomų, kažkiek primirštų kūrėjų lobyno Telšių žemėje būta supratau įsigilinęs į Telšių kultūrinio paveldo aprašą išdėstytą tik atmintinomis datomis, sukauptą minėtoje bibliotekoje. Apie tai reikia ne tik rašyti, bet ir kiekvienos metinės kultūros dienos proga viešai ir garsiai skaityti pavardes, minėti vietinius kultūrinius įvykius bei didžiuotis tuo. Negi, tik tremtinius mokame apraudoti?

Tokia viena viešų vietinių kultūros akcentų skaitymų akcija buvo surengta Telšiuose. Pasirūpino Švėgždavičiai, žinomi, deja, jau iškeliavusiais amžinybėn Alkos muziejaus vadovais – tėvu ir sūnum, bei maža grupelė vienminčių iš Trečio amžiaus universiteto. Tokios kultūrinės „mišios“ – skaitymai po atviru dangum turėtų būti vykdomos kiekvieno rajono kultūros centro, bibliotekos pastangomis ir virsti nepajudinama tradicija.

Skaitovė Julita Švėgždavičienė:

Neslėpsiu, kad ir pats pridėjau ranką prie akcijos Telšiuose, o didžiausias įvertinimas man – buvau dar ir išvadintas kultūriniu … tironu. Tiesą sakant, buvau tik darbščia bitele, atradusia vieną kitą pražiūrėtą vietinių kraštotyrininkų šviesuolį bei suklasifikavusia tai, kas vadintina Telšių kultūros lobynu. Buvusiu ir esamu.

Jį ir teikiu skaitytojų dėmesiui bei pasididžiavimui, juolab Telšiai Wikipedijoje pateikti gan skurdžiai. O gal ir tolesniam pildymui, bei buvimui pavyzdžiu, kad į tokius lobynus verta žvelgti ne tik iš minėtinų datų, bet ir iš veiklos rūšies rubrikų pusės, daugeliui Lietuvos bibliotekų.

Juk tai tikri vietiniai lokalūs kultūros kanonai maitinę ir teikiantys meninės energetikos dvasios visos Lietuvos kultūros akcentams bei kuriamam filosofo, rašytojo, publicisto dr. Arvydo Juozaičio iniciatyva, kultūrininkų visuomenininkų pastangomis, ekspertiniam Lietuvos kultūros kanonui.

Telšių kultūros akcentai

KULTŪROS termino esmę geriausiai nusako jo istorinė raida:

– Iš Antikos einantis kultūros, kaip visaapimančios žmogiškos veiklos greta natūros – to ką sukūrė gamta apibūdinimas
– Nuo aristokratijos įsigalėjimo viduramžiais ir Leonardo da Vinči, dirbusio didikų rūmuose epochos kultūra tapatinta su menu bei paveldu. Ši samprata išplėtota iki masinės kultūros yra itin ryški ir dabarties kultūros politikoje
– 18-19 a. nuo filosofų J.Herderio ir E.Teiloro laikų kultūros samprata tapo struktūrizuota ir ji praplėsta papročių, teisės, politikos, ir, netgi, pramonės bei kitos žmogiškos veikos kultūromis, todėl nenuostabu, kad dabartiniai žymūs kultūrologai A.Kleinas, R.Weberis, ragina kultūros politiką išplėtoti į žymiai daugiau sričių ir sferų.

Atsižvelgiant į tai ir kriterijus – Humaniškumas ir reikšmingumas. Estetiškumas. Žinomumas. Pripažinimas. Nuopelnai Telšių rajonui, Tautai, Tėvynei ir Pasauliui, pasinaudojant esama Karolinos Praniauskaitės viešojoje Telšių bibliotekoje sukaupta medžiaga, buvo suklasifikuoti svarbūs įvykiai, kultūriniai objektai ir asmenybės vienaip ar kitaip susiję su Telšiais bei žinomos savo indėliu į kultūros lobyną.

POEZIJA 

1. Anglickis Stasys (1905–1999) – poetas, vertėjas, pedagogas, vienas iš Žemaičių rašytojų sambūrio organizatorių, parengęs spaudai žemaičių poezijos ir prozos antologiją „Žemaičiai“ (1938) .
2. Artiomovas Nikolajus (1926–1982) – poetas.
3. Baranauskas Antanas (1835–1902) – Vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. Anykščių šilelio” autorius.
4. Bučys Anicetas (1907–1998) –  poetas, dramaturgas, publicistas.
5. Budginas Alfonsas (1912–1985) – poetas, fotomenininkas.
6. Budrienė Zita (g.1951) – poetė.
7. Butkų Juzė (1893–1947 – senosiose kapinėse palaidotas poetas, Telšiuose dirbęs dramos teatro direktoriumi, vadovavęs muziejui.
8. Butkus Petras (1914) – išeivijos poetas
9. Dačkevičius Steponas Algirdas (g.1952) –poetas, prozininkas, nuo 1998 m. Telšių apskrities laikraščio “Kalvotoji Žemaitija” redaktorius.
10. Folinaitė Vlada (1884–1953) – poetė.
11. Gadonas Vladimiras (1775–1842) – poetas, publicistas, istorikas. 1831–03–29 išrinktas Telšių apskr. laikinosios vyriausybės pirmininku ir juo buvo iki sukilimo pabaigos.
12. Gailevičius Bonaventūras (1752–1834) – kunigas, filosofijos daktaras, keleto religinių raštų autorius, giesmių eiliuotojas.
13. Gricius Alfonsas (1939–2020) – poetas.
14. Grikša Laurynas (1774–1884) – kunigas, poetas.
15. Daubarienė Irena (g.1973) – poetė.  
16. Dulkė Klemensas (tikroji pavardė Baltutis) (1909–1944) ­– poetas, prozininkas.
17. Jonikas Vincas (1918–2006) –
18. Kairys Klemensas (1835–1864) – kunigas, poetas.
19. Kryževičiūtė Teklė (1927–1991) – poetė.
20. Klementas Antanas(1756–1823) – vienas seniausių Žemaitijos poetų.
21. Mačernis Vytautas (1921-1944) – gyvenęs Telšiuose poetas
22. Midverienė Genovaitė (1927–2012) – poetė.
23. Praniauskaitė Karolina (1828–1859) – pirmoji Lietuvos poetė.
24. Praniauskas Otonas (1818–1878) – kunigas, poetas, lietuvybės puoselėtojas.
25. Paukštys Alfonsas (1913-1974) – išeivijos smuikininkas
26. Prižginaitė – Spykers Aldona (1926-?) išeivijos poetė
27. Radžius Aleksandras (1915-1926) – išeivijos poetas
28. Stulpinas Vytautas (g.1952) – poetas.
29. Šliogeris Vincentas (1832–1913) –
30. Tarvainis Vytautas (1924-?) – išeivijos poetas
31. Tenisonaitė–Hellemans, Zenta Irena (1925–2000) – poetė, vertėja.
32. Vainorienė Jadvyga (1927–2008) – poetė.
33. Varpiotienė Audronė (g. 1944) – poetė ir tapytoja.
34. Valiūnas Silvestras Teofilis (1789–1831) – poetas.
35. Valeckienė Rūta Irena (g. 1949) – poetė.
36. Žarytė–Milevičienė Emilija (1930–2004) –  poetė.
37. Želvavičius Želvys Juozapas (1822–1866) –  poetas, vertėjas.

MUZIKA

38. 1924 m. Konstantino Dobrovolskio ir T. Budraičio iniciatyva įsteigtas pirmasis Žemaitijos simfoninis orkestras.
39. 1999 m. Telšiuose pirmą kartą buvo surengtas kompozitoriaus Albino Jasenausko sakralinės muzikos festivalis.
40. Aleksa Jonas(1939–2005) – choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas, žymiausias visų laikų Lietuvos dirigentas.
41. Andrulis Domas (1896 –1973) – kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.
42. Bagdonas Juozas (1917–2011) – kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.
43. Dobrovolskis Konstantinas (1906–1985) – atlikėjas, dirigentas, mokytojas, pučiamųjų orkestrų, simfoninio orkestro, chorų ir kitų meno kolektyvų vadovas Telšiuose.
44. Gaižauskas Jurgis (1922–2009) – kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, kaimo kapelų švenčių „Jurgelio valsas“ (Telšiai) ir panašių švenčių kitur dalyvis, dirigentas. Telšių miesto garbės pilietis (2000 m.).
45. Gužauskis (Guževskis) Adolfas Konradas (1876–1920) – kompozitorius, pianistas, dirigentas, Varšuvos konservatorijos profesorius.
46. Jablonskis Kęstutis (g.1957) –dainininkas, dainų autorius, gitaristas.
47. Jasenauskas Albinas (1889–1973) – vargonininkas, chorvedys, pedagogas.
48. Rekašius Antanas (1928–2003) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
49. Serva Pranas (1907–1972) –  lietuvių liaudies instrumentų meistras, kontrabosininkas.
50. Šeduikytė Jurga (g. 1980) – dainininkė.  

SCENOS MENAS 

51. Telšiuose veiklą pradėjo pirmasis teatras (1890 m.).
52. Armonas Algimantas (g.1957) – teatro režisierius, Lietuvos kultūros ir politinis veikėjas, Kelmės Mažojo teatro režisierius, įvairių festivalių dalyvis ir prizininkas.
53. Balandytė Gražina (1937–2020)– aktorė. 
54. Barauskas Leonas(1926–1975) – aktorius.
55. Blinstrubas Vladislovas – poetas, teatro ir kino režisierius, pedagogas, vienas Telšių teatro steigėjų.
56. Jasūdis Antanas (1878–1963) – Lietuvos mėgėjų klojimo teatro organizatorius, aktorius.
57. Narmontaitė Nijolė (g. 1959 m.) – aktorė.
58. Pleškytė Eugenija (1938–2012) – aktorė sukūrusi vaidmenis daugiau nei 30–yje filmų. Mokėsi tuometinėje Telšių Žemaitės vid. mokykloje.
59. Sipaitis Vladas(iki 1940 m. – Fedotas Sipavičius) (1904–1992) – Lietuvių aktorius, režisierius, baleto šokėjas.
60. Stasiulytė Ineta (g.1980) – aktorė. 

KINO MENAS

61. Stasys Baltakis (g. 1958) – prodiuseris, režisierius, aktorius.
62. Zenonas Norvaišas (1919–1986) – fotografas, filmininkas, Telšių kultūrinio gyvenimo metraštininkas.
63. Švėgždavičienė Julita (g. 1958) – filmininkė, Žemaitijos kultūros istorikė, publicistė. 

DAILĖ

64. Andrijauskas Leopoldas (1868–1943) – dailininkas peizažistas.
65. Antušas Danielis Juozapas (1937–2018) – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, žymus keramikas.
66. Augius Paulius (1909-1960) – išeivijos grafikas, knygų iliustratorius.
67. Bulauskienė Jadvyga (g. 1925) – tautodailininkė ( margučių marginimas, mezgimas, paveikslų siuvinėjimas, atvirukai).
68. Dužinskas Pranas (g.1937) – tautodailininkas, drožėjas iš medžio. Liaudies dailės premijos laureatas (1978); Įteiktas LTSR liaudies meno žymūno ženklelis (1983); Prakartėlių konkurso Rokiškyje laureatas (2000); L. Šepkos premijos laureatas (2002), 2013 m. pelnė „Aukso vainiką“.
69. Galdikas Valerijonas (1923–2012) – Lietuvos dailininkas, grafikas.
70. Gedvilas Adolfas (1935-2017) – tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, atsiminimų autorius.
71. Gintalas Petras (g.1945) – medalininkas.
72. Gudauskienė Renė (g. 1948) – tapytoja, studijos Telšių Respublikos g-je savininkė.
73. Inčirauskas Romualdas (g. 1958) – skulptorius, aukščiausio lygio metalo dirbinių meistras, profesorius.
74. Jonušas Alfredas Algirdas (g.1940) – juvelyras, Telšių miesto Garbės pilietis.
75. Kišonas Adolfas (g.1927) – dailininkas, želdintojas – Degaičių parko įkūrėjas, Telšių garbės pilietis.
76. Kvintas Romualdas (g.1953)– Lietuvos skulptorius, skulptūros „Žemaičių legendos“ Telšiuose autorius.
77. Lemežis Leonas (1907–1976) – tautodailininkas, skulptorius, medžio drožėjas.
78. Liukpetris Petras (1928–2007) – dailininkas, dėstytojas.
79. Lukoševičius Donatas – Lietuvos dailininkas skulptorius, paminklo M.Valančiui autorius (g. 1935).
80. Mockus Kazimieras (Kazys) – skulptorius, vienas iš garsiausių XIX a. pab.–XX a. I p. Žemaitijos liaudies meistrų, gimė 1870 m. Kinčiulių km., Telšių raj. (netoli Ubiškės).
81. Neniškis Osvaldas (g.1959) – skulptorius.
82. Paulauskas Jonas (1912–2008) – medžio drožėjas, klumpadirbys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2002 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos premija.
83. Perkovskis Juzefas (1896-1940) – dailininkas, Žemaitijos dailės tyrinėtojas, Džiuginėnų dvarininkas.
84. Sakalauskas Arūnas (g. 1952) – dailininkas skulptorius, profesorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas.
85. Tendziagolskis Silvijus Rimvydas (g.1947) – tautodailininkas.
86. Valius Telesforas (1914–1977) – grafikas gyvenęs Telšiuose.
87. Valius Vytautas (1930–2004) – Lietuvos dailininkas (grafikas, tapytojas).
88. Žebrauskas Algirdas (g.1955) – architektas, profesorius, Telšių meninio įvaizdžio puoselėtojas.

FOTO MENAS

89. Jurašaitis Aleksandras (1859–1915) – Telšiuose gimęs Vilniaus fotografas.
90. Petrauskas Stasys (g.1930) – minint Vytauto Didžiojo mirties 500–ąsias metines šis fotografas išleido 12 atvirukų rinkinį „Žemaičių krašto vaizdai“.
91. Tamoliūnas Vytautas (1955–2009) – dailininkas, fotomenininkas.

PROZININKAI, DRAMATURGAI, KŪRINIAI

92. 1599 m. Mikalojus Daukša Varniuose, globojamas vyskupo Merkelio Giedraičio išleidžia vieną pirmųjų lietuviškų knygų – garsiąją „Postilę“.
93. Alšėnienė (Vaitkutė) Estera (1923–2015) –prozininkė.
94. Andriuškevičius Petras (1817–1858) – prozininkas, žodynų sudarytojas.
95. Boruta Kazys (1905-1965) – žymus rašytojas gyvenęs ir kūręs Telšiuose.
96. Bubinas Donatas (1896–1976) – pedagogas, prozininkas, vertėjas.
97. Cinzas Eduardas (Čiužas) (1924–1996) – išeivijos rašytojas.
98. Ivinskis Laurynas (1810–1881) – pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas.
99. Jurkus Paulius (1916-2004) – išeivijos rašytojas, žurnalistas.
100. Kabailaitė-Jonaitienė Elena (1920–2014) – rašytoja.
101. Kašauskas Raimondas (1934–2024) – rašytojas.
102. Kazragis Algirdas (1928–1969) – prozininkas, poetas, žurnalistas
103. Kerpauskaitė–Varnelienė Adolfina (g. 1935), Telšių raj. literatų klubo „Šatrija” vad)ovė.
104. Kimbrys Petras (g.1948) – publicistas, vertėjas, tekstologas. Vertė O. Milašiaus kūrybą.
105. Lazdynų Pelėda (Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė) (1867–1926) – žymi rašytoja, palaidota Tryškiuose.
106. Lindė–Dobilas Julijonas (1872–1934) – rašytojas, kunigas, pedagogas, lietuvių psichologinio romano pradininkas.
107. Maželis Petras (1894–1966) – kunigas, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rašytojas, 1928–1931 m. –  laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktorius,  nuo 1965 m. Lietuvos vyskupų ordinarų konferencijos pirmininkas.
108. Narjauskas Jurgis (1876 – 1943) – kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją” (Telšiai, 1938), parengė knygą apie Ovidijų – „Ovidijus. Biografija. Autobiografija” (Telšiai, 1928).
109. Pacevičius Boleslovas (1909-1987) – išeivijos dramaturgas
110. Simonaitytė Ieva (1897-1978) – žymi rašytoja gyvenusi ir kūrusi Telšiuose
111. Stirpeika Viktoras (g.1962) – prozininkas.
112. Aleksandras Tenisonas (1898–1986) – miškininkas, prisiminimų ir rašinėlių autorius, vertėjas.
113. Tornau Jurgis (1919–2005) – teisininkas, literatūros tyrinėtojas, prozininkas.
114. Vaseris Pranas (1915-1987) – Australijos savaitraščio „Tėviškės aidai“ redaktorius, rašytojas
115. Zaleckis Leonas (1929–2003) –  prozininkas.
116. Žadeikis Pranciškus (1869–1933) kunigas, rašytojas, vertėjas.
117. Žilionis Vincas (1905–1965) – lietuvių pedagogas, rašytojas.
118. Žemaitė Julija (1845–1921) – žymi rašytoja, tarnavo Džiuginėnų dvare.

LIUDIJIMAI APIE LIETUVOS GYVENTOJUS IR MUZIEJININKAI

119. Telšių vardas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – 1450 m.
120. 1932 m. vasario 16 d. Telšiuose veikianti Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ įsteigė kraštotyros muziejų (dabar – Žemaičių muziejus „Alka“).
121. 1934 m. Lauko Sodos apylinkėse, Dargiškių kaimelyje rastas Romos monetų ir papuošalų lobis. Saugomas valstybės kaip nacionalinio reikšmingumo objektas.
122. Andriusevičius Jonas (g.1931) –muziejininkas, kraštotyrininkas, pedagogas. 
123. Brenšteinas Mykolas Eustachijus (1874–1938) – mokslo ir kultūros istorikas, lietuvių raštijos bibliografas, etnografas ir muziejininkas.
124. Butrimas Adomas (g.1955) – meno istorikas, archeologas, prof. dr. 2004–2011 m. VDA rektorius.
125. Genys Pranas (1902–1952) – muziejininkas, poetas, mokytojas
126. Končius Ignas (1886–1975)– Žemaitijos etnografas, mokytojas
127. Norkevičius Julius (g.1932) – kraštotyrininkas, žurnalistas, publicistas.
128. Švėgždavičius Bronius (1910–1969), Švėgždavičius Kęstutis (1955–2013) – muziejininkai „Alka“ vadovų dinastija
129. Valatka Vitas (1927–1977) – muziejininkas.
130. Valatkienė Laimutė (1937–2018) – archeologė, muziejininkė, ilgametė Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotoja.
131. Vasiliauskas Pranas (1907–1984) –  kraštotyrininkas, gamtininkas, gamtosaugininkas.

DIDVYRIŠKUMAS (– ELGESIO KULTŪRA)

132. Andrijauskas Bonaventūras (1833–1880) – gydytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis, tremtinys.
133. Baužienė – Laucevičiūtė Jadvyga (1914–2011) – Pasaulio teisuolė, žydų gelbėtoja, Gerumo sparno laureatė, pedagogė.
134. Blinda Tadas (1846-1877) – Luokėje gimęs svieto lygintojas, plėšikų būrio vadas.
135. Bubėnas Domininkas (1856–1940) –knygnešys
136. Galminas Feliksas (1862–1935) – žinomas Žemaitijos knygnešys. 1898 m. organizavo Tryškiuose parašų rinkimą prašymui caro vardu dėl lietuviškos spaudos. Parengė lietuviškų kalendorių.
137. Chmieliauskas Algimantas (1932–2016) – politinis kalinys, tremtinys, prozininkas, vienas iš LBKS Telšių skyriaus – Žemaičių bajorų draugijos steigėjų, Telšių tremtinių choro vienas iš steigėjų.
138. Domkus Kazys (1865–935) – knygnešys, valstietis.
139. Jaška Zenonas (1930–2017) – inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, Laisvės kovų dalyvis
140. Feliksas Milevičius (1883–1965) – knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas, su kitais 1916 m. Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 jai vadovavo. 1925 m. jis dideliu visuomenės pritarimu išrinktas Telšių miesto burmistru ir tose pareigose perrinktas dar dvi kadencijas.
141. Pleškys Jonas (Jonas Plaskus) (1935–1993) – žemaitis jūrininkas,  1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavęs į Gotlando salą Švedijoje.
142. Puplauskas Vytautas Adolfas (g.1930) – Kovo 11–os akto signataras
143. Reimontas Viktoras (1898–1947) – karo lakūnas, pulkininkas leitenantas. Išleido knygą „Aviacijos vadovėlis I dalis“ (1938 m.).
144. Rupeika Benediktas Vilmantas. (g.1944) – žurnalistas, Kovo 11–os akto signataras.
145. Rusteika Steponas (1887–1941) – teisininkas, pulkininkas leitenantas, Telšių miesto ir apskrities karo komendantas, valstybės veikėjas.
146. Simaitis Antanas (1887–1959) – kunigas, prelatas, teologijos magistras, profesorius, Telšių pirmosios lietuviškos gimnazijos kūrėjas ir pirmasis direktorius, spaudos bendradarbis. Apdovanotas už žydų gelbėjimą, akademinio lietuvių kalbos žodyno kartotekos išsaugojimą.
147. Smilgevičius Jonas (1870–1942) – Vasario 16–os akto signataras.
148. Stanevičius Jonas (1823–1904) – vadovavo sukilėlių būriui mūšyje prie Tryškių su carinės Rusijos kariuomenės daliniais
149. Urbonavičius Pranciškus Motiejus (1868–1941) – Lietuvos kunigas, prelatas, knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, spaudos darbuotojas, religinių raštų rengėjas, Telšių vyskupijos generalvikaras.
150. Sukilėlių prieš caro vadžią 1863 m. būrių vadai: A. Grosas-Aleksandraitis, B. Dluskis-Jabloniauskis, A. Mackevičius, P. Šimkevičius, kun. I. Noreika, kun. A. Gargasas.
151. Lietuvos partizanų Šatrijos rinktinės vadai: nuo 1945 08 – Semaška , 1945 10 – J. Gubysta (slapyvardis Šalna), 1946 12–1947 06 Š. Jazdauskas (slapyvardis Nurmis), 1947 06–11 K. Juozaitis (slapyvardis Meteoras; žuvo), 1948 02–1949 04 I. Šapkūnas (slapyvardis Buržujus; žuvo), 1949 04–1950 05 K. Andriuška (slapyvardžiai Kerštas, Linksmutis; žuvo), 1950 07 (?)–12 ir 1951 10–1953 03 J. Jankauskas (slapyvardžiai Alvitas, Audronis; žuvo) ir 1950 12–1951 08 I. Čėsna (slapyvardis Vitolis; žuvo). Būrių vadai – S. Beniulis, V. Montvydas, A. Mikutavičius.

 POLITINĖ KULTŪRA 

152. XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos.
153. XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.
154. Abramavičius Dovas Beras Menašė (1869–1942) – rabinas, advokatas, Lietuvos Seimo narys.
155. Baltraitienė Virginija (g.1958) – Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja: ministrė, Seimo narė.
156. Bradauskas Dainoras (g. 1965 m.) – ekonomistas, Lietuvos Seimo narys
157. Levinberg Zalman, (1909–1983) – politikas, žurnalistas.
158. Narutavičius Gabrielius (Narutowicz Gabriel) (1865–1922) – pirmasis Lenkijos prezidentas.
159. Narutavičius Stanislovas (1862–1932) – 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, teisininkas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. Vienas Lietuvių konferencijos (1917) rengėjų, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Vasario 16 Akto signataras. 
160. Nojikas Michaelis (Noyk Michael) (1884–1966) – Lietuvos žydų kilmės Airijos politikas.
161. Paksas Rolandas (g. 1956 m.) – buvęs Lietuvos prezidentas.
162. Paleckis Justas (1899–1980) – žurnalistas, LKP veikėjas.
163. Tornau Aleksandras Haroldas (1895–1938) – I Seimo narys, advokatas, spaudos bendradarbis
164. Šalaševičiūtė Rimantė (g. 1954) – Teisininkė, politikė.
165. Žadeikis Povilas (1887–1957) Lietuvos diplomatas, politikas, savanoris.
166. Veliutė Ingrida (g. 1979 m. Telšiuose) – Lietuvos kultūrologė, paveldo tyrinėtoja, Kultūros viceministrė.

TEISINĖ KULTŪRA 

167. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės (1791).
168. Nuo XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos
169. Bociarskis Dominykas (1936–1914) – Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas.
170. Gadonas Mykolas (1807–1855)– Telšių apskrities bajorų vadas, kurį laiką buvęs ir teisėju.
171. Pašilis Evaldas (g.1973). Teisininkas, generalinis prokuroras.

VALDYMO, DIPLOMATIJOS IR KOMUNIKAVIMO KULTŪRA 

172. Telšių herbas – LOKYS vienas seniausių baltiškų žodžių
173. 1925 m.– pasirodė kairiosios krypties savaitraščiui „Žemaitis“, ėjo iki 1931 m.
174. 1925 m. – pradėtas leisti „Žemaičių priedelius“, ėjęs iki 1940 m. Telšiuose. Įsteigė Jurgis Dagilis. Išėjo 758 numeriai. Leido priedus „Jaunimas“, „Šeimyna“, „Svirplys“ ir kt.
175. Geldneris (Goeldneris, Goldneris) Oskaras (1867–1927) – chemikas, vaistininkas, vienas pirmųjų Telšių miesto burmistrų, aktyvus visuomenės veikėjas.
176. Jakubauskas Aleksandras (1875–?) – „Titnago“ spaustuvės vedėjas.
177. Gintalas Petras (1908–1971) – Rašytojas, redaktorius, aktorius.
178. Vagnorius Gediminas (g.1957) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras, ex–premjeras.  

EKONOMIKOS, DARBO, VERSLO IR FINANSŲ KULTŪRA 

179. Telšiams suteikta turgų teisė 1721.
180. Telšių spirito fabriko pastatų kompleksas, veikęs 1898–1905 m.
181. Trikotažo fabrikas „Mastis“
182. Augustinavičius Mykolas(1875-1960) –  Telšių verslininkas, linų verpimo ir audimo fabriko “Mastis” įkūrėjas ( veikė 1934 m. sausio 1 d. (1932 m. ?) –1940 m. rugpjūčio 3 d. ), Telšių kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo veikėjas. 
183. Gaidamavičius Povilas (1905– ?) –  ekonomistas, žurnalistas.
184. Glodenis Adolfas (1883-1968) – išeivijos inžinierius.
185. Smilgevičius Jonas (1894–1984) – Lietuvos hidroelektrinių prie Nemuno, Ežerėlio šiluminės elektrinės projektuotojas.
186. Šikšta Arūnas (1968–2021) – vadybininkas, buvęs „TEO LT“ vadovas.
187. Tornau Aleksandras Henrikas (1920–?) – išeivijos architektas.
188. Trilinskis Vladislavas (Tryliński Władysław) (1878–1956) – inžinierius.
189. Vasys Jonas (1918–? ) – inžinierius, tiltų statytojas.

ŠEIMOS IR BENDRUOMENIŲ  KULTŪRA 

190. Adamkienė Alma(Nutautaitė) (1927–1924) –  prezidento V. Adamkaus žmona
191. Vanda Augustaitienė-Goeldneraitė (1898–1968) – provizorė, filantropė, visuomenės veikėja
192. Blochas Avrahamas Icchakas (1891–1941) – Telšių rabinas.
193. Aleksandras Beresnevičius (1823–1902) – vyskupas, Varnių seminarijos rektorius.
194. Boruta Jonas (1944–2022) –  Telšių vyskupas (2002–2017).
195. Čėsnys Blažiejus, kunigas, teologas, religinių studijų autorius, spaudos bendradarbis. 
196. Giedraitis Juozapas Arnulfas. (1754–1838) –  Žemaičių vyskupas vyskupijos generalinę konsistoriją iš Alsėdžių perkėlęs į Varnius, pats gyveno Alsėdžiuose
197. Giedraitis Merkelis (1536–1609) –  LDK didikas, kunigaikštis, Medininkų (Žemaičių) vyskupas, lietuviškų knygų pradininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 
198. Gorskienė–Mineikaitė Marija (1840–1925) –  Džiuginėnų dvaro valdytoja nuo 1868 m. lapkričio 2 d.
199. Juozapavičius Antanas (1872–1940) –  kunigas, visuomenininkas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis.
200. Kasparavičius Stasys (g.1947) –  lakūnas–instruktorius, kraštotyrininkas, visuomenininkas. 1987 m. įkūrė Žemaičių draugiją, buvo jos pirmininku, 1993–2009 m. – Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius.
201. Kauneckas Jonas (g.1938) – Telšių vyskupas.
202. Kėvalas Kęstutis (g.1972) – vyskupas, Telšių garbės pilietis.
203. Misiūnienė Nijolė (1933–2024) – vidaus ligų gydytoja.
204. Prancūzevičiūtė Jadvyga (1885–1960) – 1952 m. pirmajai mūsų respublikoje moteriai suteiktas nusipelniusios gydytojos garbės vardas.
205. Purtokaitė Ona (1902–1979) – pirmoji  Lietuvoje moteris  otorinolaringologė, LOR ligų skyriaus Telšiuose įkūrėja, rašytojos Ievos Simonaitytės draugė.
206. Rabinovičius Azrielis (1905–1941) – Telšių ješivos vadovas
207. Radvila Mikalojus III (apie 1492– 1530) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas, Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1515 m. liepos 6 d. –1529.
208. Raila Stasy (1907–2008) –  kunigas, spaudos bendradarbis.
209. Ramanauskas Pranciškus (1893–1959) – Telšių vyskupas, teologijos mokslų daktaras, profesorius, kankinys, spaudos darbuotojas.
210. Staugaitis Justinas (1866–1943) – Telšių vyskupas, įkūręs Telšių seminariją ir jai pastatęs trijų aukštų rūmus.
211. Šiurys Juozas (g.1954)– prelatas, bažnytinės teisės daktaras, Telšių miesto Garbės pilietis (2013 m.).
212. Verneris Abrahamas(1837–1912) – Lietuvos žydų kilmės Suomijos rabinas.
213. Voinyčius Mykolas–Vilfredas (1865–1930) – revoliucinierius, bibliofilas, Voinyčiaus rankraščio atradėjas.
214. Vaišvila Ignotas (1808–1894) – kunigas, Simono Daukanto globėjas.
215. Valančius Motiejus (1801–1875) –  gyvenęs Telšiuose, S.Daukanto 10a, įšventintas Žemaičių vyskupu 1850 03 20
216. Zelenytė Genovaitė (1917–2013) – gydytoja stomatologė. Suteiktas Telšių miesto Garbės pilietės vardas (1996 m.).

 KULINARINIS PAVELDAS 

217. Spirgienė.
218. Cibulynė.
219. Kastinis.

 URBANISTIKA ir ARCHITEKTŪRA

220. Vyskupų rūmai ir Bernardinų Pranciškonų vienuolynas.
221. Pirmoji Telšių parapijos bažnyčia – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
222. Šv. Antano Paduviečio katedra.
223. Šv. Mikalojaus cerkvė.
224. Stulginskis Steponas (1908–1995) –inžinierius architektas, docentas. Projektai: 1936 m. – Telšių Žemaitės gimnazija, 1937 m. – kino teatras Telšiuose, 1938 m. – Žemaičių muziejus „Alka“, 1939 m.  – Telšių ligoninė.

KELIAVIMO IR MISIJŲ KULTŪRA 

225. 1932 10  29  Telšių–Kretingos ruožu pravažiavo pirmas traukinys. Atidarant šį geležinkelio ruožą Telšiuose buvo pakabintas plakatas „Per Žemaitiją į platųjį pasaulį“.
226. Grombčevskis Bronislovas (1855–1926) –žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas.

PARKAI, KAPINĖS, PAMINKLAI 

227. Skveras Durbės mūšiui paminėti.
228. Vydūno kaštonų alėja.
229. Senosios žydų kapinės.

KŪNO  KULTŪRA IR SPORTAS 

230. 192311 02 įkurta sporto asociacija „Džiugas“, kuri vienijo krepšinio ir futbolo mėgėjus.  
231. Giedraitis Vytautas (1923 –2010) – stalo teniso treneris, sporto organizatorius. Lietuvos nusipelnęs sporto treneris (1990). Telšių miesto garbės pilietis.
232. Glodenis Petras (1943–2003) – geriausias Lietuvos futbolininkas (1965, 1973).
233. Dirmeikis Vytautas (g. 1949) – futbolininkas, sporto funkcionierius.
234. Jukna Pranciškus Zigmas (g. 1935) – irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas, dukart Pasaulio pirmenybių vicečempionas,
235. Kiseleva Simona (g. 1987 m.) – šachmatininkė, tarptautinė meistrė, tris kartus Lietuvos čempionė.
236. Kontrimas Antanas (g.1953) – stipriausios barzdos planetoje savininkas.

 MOKSLAS IR UGDYMO KULTŪRA

237. 1469 m. Varniuose prie Katedros įsteigta pirmoji mokykla.
238. 1853–1866 m. Varniuose veikė Adomo Zavadskio (Adam Zawadzki) knygynas.
239. 1918 m. Telšiuose įkurta „Saulės“ gimnazija, šiuo metu išaugusi į „Žemaitės“ gimnaziją.
240. Borisevičiaus kunigų seminarija.
241. Pasaulinės žydų religijos reikšmės aukštoji rabinų mokykla – Ješiva.
242. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas.
243. Socialinių mokslų kolegija (Telšių filialas).
244. Telšių Trečio amžiaus universitetas.
245. Aleksaitė Irena (g.1952) –mokslininkė, teatrologė, prof., habil. daktarė, memuaristė. 
246. Aleksandravičius Egidijus (g.1956) –istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius (nuo 2000), Išeivijos studijų centro vadovas (nuo 1994), knygų autorius ir bendraautorius.
247. Bagdonas Apolinaras Petras (1912–2008) – pedagogas, filologas, poetas, rašantis žemaičių tarme, pirmųjų žemaitiškos poezijos knygų, išleistų užsienyje, autorius.
248. Baltramiėjūnas Remigijus (1945–2008) –mokslininkas fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras ir profesorius. 
249. Baltuonienė (Alminaitė) Justina (1927–2013) – pedagogė, žurnalistė, visuomenininkė, meno saviveiklos dalyvė, rašė scenarijus, proginius eilėraščius. 
250. Bytautas Ramūnas (Romanas) (1886–1915) –filosofas, psichologas, publicistas.
251. Bukelienė Elena (1934–2006) – literatūros tyrinėtoja, kritikė, docentė, profesorė.
252. Bumblauskas Alfredas (g. 1956 m.) – lietuvių istorikas.
253. Butkus Vladas (1897–1963) – mokytojas, Lietuvos esperantininkas, vienas iš Lietuvos esperantininkų judėjimo vadovų, spaudos bendradarbis.
254. Citavičiūtė Liucija (g.1956) – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyriausioji darbuotoja lietuvių raštijos tyrėja, vertėja, mokslinių publikacijų ir straipsnių autorė.
255. Čerskis Stanislovas (1777–1833) – kunigas, grafikas, vertėjas, kultūrininkas. Didžiausias darbas – “Lotynų–lenkų kalbų žodynas” (1822–1825).
256. Dagienė Valentina (g.1954) – profesorė, informatikos vadovėlių autorė, dviejų mokslo žurnalų redaktorė, Pasaulinės informatikos ir informatinio mąstymo ugdymo asociacijos, jungiančios 88 valstybes, iniciatorė.
257. Daujotytė–Pakerienė Viktorija (g.1945) – akademikė, profesorė, literatūrologė, daugelio knygų, vadovėlių mokykloms autorė, Lietuvos nacionalinės, „Santarvės”, premijų laureatė, Žemaičių Akademijos konferencijų dalyvė.
258. Debulevičienė Paulina (g.1937) –  bibliografė. Parengė bibliografines rodykles ,,Lietuvių liaudies menas“ (1975), ,,Viktorija Daujotyte–Pakerienė“ (1995) ir kt.  
259. Dilevičienė (Jasenauskaitė) Irena (g.1910) – ilgametė Telšių vaikų muzikos mokyklos pedagogė, Lietuvos Respublikos nusipelniusi mokytoja, Telšių miesto Garbės pilietė, profesionalios instrumentinės bei vokalinės muzikos puoselėtoja. 
260. Dobrovolskis Bronius (g.1930) –pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, Vilniaus universiteto docentas.
261. Dobševičius Tadas (1808–1881) – rašytojas, kultūros tyrinėtojas, kritikas.
262. Elijas fon Cionas (Elias von Cyon) (1843–1912) – rusų–prancūzų fiziologas.
263. Juška Jonas, kalbininkas (1815–1886) – parašė lietuvių kalbos gramatiką, suklasifikavo tarmes.
264. Juzumas Tadas (1810–1851) – kunigas, religinis rašytojas, švietėjas.
265. Gaižauskas Benediktas (1928–2018) – Lietuvos biologijos mokytojas, ekologas, 1978 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje gamtos apsaugos muziejų.
266. Galdikienė (Repšytė) Ona (1925–1995) – mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr., Nacionalinės premijos laureatė.
267. Gedminas Juozas(1886–1965) –  pedagogas, vertėjas.
268. Gineitienė Elena (1912–2007)– biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė, dėstytoja Kauno ir Vilniaus universitetuose, 1978 m. įvertinta LTSR valstybine premija.
269. Gineitis Arūnas (1939–2007) – biochemikas, medikas, Biochemijos i–to laboratorijos vedėjas
270. Girdenis Aleksas Stanislovas (1937–2011) –  kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, vienas iš žymiausių žemaičių kalbos tyrinėtojų ir žemaitiškos rašybos puoselėtojų.
271. Girininkas Algirdas (g. 1949 m.) – habil. dr., lietuvių archeologas.
272. Gorskytė-Perkowska Vanda Teresė Julijona (1864–914) – mokytoja.
273. Gravrogkas (Graurogkas) Julius (1880-1965) – inžinierius technologas–mechanikas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, spaudos bendradarbis.
274. Leistrumas Kazys (1924–2003) – Lietuvių agronomas, selekcininkas.
275. Mačernis Mečys (1897–1968) – matematikas, didaktikos mokslo pirmeivis Lietuvoje, tremtinys. Pirmasis Vilniaus pedagoginio universiteto vadovas.  
276. Mališauskas Jurgis (1928–2013) – Mažosios Lietuvos tyrėjas, kraštotyrininkas, pedagogas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos
277. Kobeckis Liudvikas (1784–1857) – mokytojas, filosofas.
278. Krausas Antanas (1905–1970) – pedagogas, vegetarizmo propaguotojas.
279. Kochanauskaitė Stanislava (1920– 2025) – mokytoja, poliglotė, vertėja.
280. Narutavičienė Bilevičiūtė Joana (1898–1948) – mokytoja, visuomenės veikėja, pirmoji Lietuvos moteris įgijusi aukštąjį išsilavinimą Vakaruose – Ciuriche (Šveicarija), nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus žmona.
281. Neimantas Romualdas (1939–2008) – kultūros istorikas orientalistas, istorijos mokslų daktaras.
282. Prialgauskas Saulius (g.1944) – Lietuvos mokslininkas, profesorius, visuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos skraidyklių sporto organizatorius.
283. Radzienė Irena (g.1944) – 2020 m. išleido knygą „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas“.
284. Sauka Leonardas (1931–2022) – tautosakininkas.
285. Serapinas Rapolas (1904–1989) – vertėjas, filosofas, pedagogas.
286. Skirmantas Petras (g.1947) –  kalbininkas, pedagogas, mokslų daktaras, docentas.
287. Šimkus Jonas (1873–1944) – visuomenės ir politikos veikėjas, farmacininkas, chemikas, buvo prekybos ir pramonės, o 1921 m. balandžio–1922 m. vasario mėnesiais – krašto apsaugos ministru. 1922–1923 m. buvo pirmuoju Lietuvos universiteto rektoriumi Kaune (dabar Vytauto Didžiojo universitetas).
288. Tautavičius Adolfas (1925–2006) – archeologas, istorikas, mokslo populiarintojas, habil. dr.
289. Turskytė Emilija (1937–2000) – bibliotekininkė (1963–1985), Tryškių bibliotekos vedėja, viena geriausių septinto dešimtmečio bibliotekininkų Telšiuose ir Lietuvoje.
290. Urniežius Edvardas (1908–1989) – bibliotekininkas, poliglotas.
291. Uosis Stasys (1927–2009) – lietuvių ekonomistas, finansininkas, habilituotas daktaras, 1988 05 26 pirmasis iškėlė lito atkūrimo idėją. 
292. Vaivada Vacys (g.1958) – istorijos mokslų daktaras, knygos „Telšiai“ sudarytojas.
293. Vasiliauskas Aleksandras (1940–2016) –  Lietuvos matematikas, ekonomistas, LMA narys korespondentas.
294. Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas, vok. Wilhelm Storost) (1868–1953) – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas. Dirbo Telšių „Saulės“ gimnazijoje.
295. Venckus Alfonsas Algimantas (g.1942) – biomedicinos m. dr, doc., LŽUA Miškų fak. Miškotvarkos katedros vedėjas. Parengė ir paskelbė mokslinių straipsnių, metodinių mokymo priemonių
296. Vladimirovas Levas (1912–1999)  – Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius.
297. Zdanavičius–Danis Bronius (1907–1993) –  kunigas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. 1946–1948 m. Vokietijoje išleido „Lotynų kalbos gramatiką“, „Lotynų–lietuvių kalbų žodyną“ ir kt.
298. Žeimis–Žeimavičius Adomas (1854–1909), Lietuvos kunigas, katalikų bažnyčios istorikas ir literatas, farmacininkas.
299. Žulkus Vladas ( 1945) – akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. Klaipėdos universiteto rektorius.

 KRAŠTOVAIZDIS IR REZERVATAI

300. 2013 m.Telšių miestas tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtoju ir buvo paskelbtas 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove, antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.
301. Džiuginėnų, Šatrijos, Sprūdės piliakalniai.
302. Lopaičių pažintinis takas ir piliakalnis
303. Įspūdingi kraštovaizdžiai Masčio ir Germanto bei Ilgio ežerų pakrantėse ir saloje.