Spalio 18 d., šeštadienį, neeliniu koncertu Nacionalinėje filharmonijoje prasideda 35-ojo Tarptautinio svarbios muzikos šventės „Gaida 2025“ pagrindinė dienotvarkė.
Didžiausia Lietuvoje rengiama svarbios muzikos šventė, vienintelė iš visų Baltijos šalyse vykstančių švenčių pelniusi ypatingą europinį įvertinimą – „EFFE Laureate“ vardą. Šiemet ji iš naujo pakvies patirti dabarties muziką, atliekamą paties aukščiausio lygio muzikos atlikėjų.

„Recycling & Crossover“
Šiųmetės šventės dienotvarkės ašis, pavadinta „Recycling & Crossover“, reflektuoja perdirbimo, jungčių, sankirtų (stilių, žanrų ir kt.) bei panašius sumanymus, simboliškai atliepiančias šiandienos pasaulyje svarbią tvarumo kryptį.
Nemažoje dalyje šventės koncertų skambės kūriniai, kuriuose šie sumanymai tampa pagrindine menine paskata. Tai nuo senųjų epochų muzikos transformacijų iki drąsių šiuolaikinių stilių jungčių. Bei naujai įprasminant praeities sluoksnius ir peržengiant įprastas ribas. Šventė vyks Vilniuje iki lapkričio 8 d.
Šventės dienotvarkėje bus ir čiurlioniškų įkvėpimų dabarties muzikoje. Taip pat ir žymiausio Estijos kompozitoriaus pagerbimas, ir nemažai lietuvių kūrėjų pristatymų, ir plačiau pristatoma trijų iškilių dabarties Europos kūrėjų muzika.
Į šventę atvyks bene žymiausias šiandienos švedų kompozitorius Andersas Hilborgas (Anders Hillborg). Taip pat įžymus prancūzų kūrėjas Paskalis Dusapinas (Pascal Dusapin) ir spalvinga orkestrine muzika išgarsėjusi kompozitorė Helena Grimė (Helen Grime) (Jungtinė Karalystė).

Spalio 18 d. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte pasirodys ryškiai sužibusi naujoji smuiko žvaigždė Inma Janga (Inmo Yang) ir britų trimito virtuozė Matilda Loida (Lloyd).
Čia bus plačiau pristatyta vienos žymiausių šiandienos škotų kompozitorių H. Grimės muzika. O lietuvių kompozitoriaus V. Germanavičiaus pasauliniame pristatyme išgirsime ir čiurlioniškų įkvėpimų.
Spalio 22 d. Lietuvos kamerinio orkestro koncerte pasirodys itin žiūrovų laukiamas Andrius Žlabys, pagrosiantis savo kūrinį „Echoes of Light“. Jį įkvėpė du fragmentai iš V. A. Mocarto (W. A. Mozart) „Requiem“, bei šiemet mirusios įžymios kompozitorės Sofijos Gubaidulinos Koncertą fortepijonui ir orkestrui „Introitus“, simbolizuojantį katalikiškų mišių pradinę dalį.
Šiame kocerte nuskambės ir Kristupo Bubnelio bei Silvijos Miliūnaitės pasauliniai pristatymai. O taip pat Paskalinio Dusapino (Pascal Dusapin) kūrinio pristatymas Lietuvoje.

Spalio 24 d. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Vokietijos smuiko žvaigždė Karolina Vidmana (Carolin Widmann) išsamiau pristatys bene žymiausio dabarties švedų kompozitoriaus Anderso Hilborgo muziką.
Jo kūrinį „Exquisite Corpse“ įkvėpė XX a. dadaistų meniniai principai. O antrajame koncerte smuikui ir orkestrui skamba atgarsiai iš baroko genijaus Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) Sarabandos d-moll. Šiame koncerte taip pat nuskambės ir Paskalio Dusapino bei Anatolijaus Šenderovo (solistas Glebas Pyšniakas) kūriniai.
Spalio 25 d. rengiamas nepaprastas vakaras – pasaulinio garso violončelininkas Nikolas Altstaedas (Nicolas Altstaedt) koncertuos su choru.
Koncerte nuskambės šiemet sukaktį pažyminčio Algirdo Martinaičio, latvio Jekabso Jančevskio, estės Galinos Grigorjevos ir du Anderso Hilborgo kūriniai bei Paskalio Dusapino opusas, autoriaus apibūdintas kaip „trys (netikros) liaudies dainos“.
Koncerte dalyvaus itin aukštą lygį pastaraisiais metais pasiekęs ir vienu geriausių chorų Lietuvoje tapęs Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, dirigentas Povilas Vanžodis.

Spalio 28 d. lietuvių fortepijono talentas Lukas Geniušas parengė koncertą, kuriame „Recycling & Crossover“ sumanymas atsiskleis keliomis kryptimis.
Tai žymaus JAV kompozitoriaus Frederiko Rezevskio (Rzewski) opusas perkuria tekstilės gamyklos darbininkų dainą iš 1930-ųjų, Kolino Makfijaus (Colin McPhee) kūrinys perkelia Balio muzikos skambesį į dviejų fortepijonų klaviatūras, o Gabrielio Prokofievo „Techno Suite“ elektroninius šokių muzikos ritmus jungia su senųjų šokių siuitų papročiu.
Prie Luko Geniušo pirmoje koncerto dalyje prisijungs jo žmona, puiki pianistė Ana Geniušienė (Anna Geniushene), su kuria jis taip pat atliks ir garsųjį Džono Adamso (John Adams) kūrinį „Hallelujah Junction“.
O antroje dalyje pasirodys ir pats Gabrielis Prokofievas – su legendinio kompozitoriaus anūku Lukas Geniušas pagros ir kitus jo kūrinius, kuriuose fortepijonas virtuoziškai sąveikauja su gyva elektronika.

Spalio 29 d. su Lietuvos kameriniu orkestru koncertuos žymusis lietuvių tenoras Edgaras Montvidas.
Koncerto dienotvarkę irgi ženklina „recycling“ principas. Žymaus vokiečių kompozitoriaus ir dirigento Kristiano Džiosto (Christian Josto) „GhostSong“ perkelia Džimo Morisono (Jim Morrison) eilėraščio poetinius vaizdinius į muziką.
O jo „Dichterliebe“ naujai perprasmina to paties pavadinimo Roberto Šumano (Schumann) vokalinį ciklą, palikdamas originalius harmoninius ir melodinius vingius bei originalias Heinricho Heinės (Heine) eiles.

Legendinės grupės „The Beatles“ dainos
Taip pat koncerte naujai suskambės legendinės grupės „The Beatles“ dainos, kurias aranžavo vienas iškiliausių XX a. modernizmo kūrėjų Liusijanas Beris (Luciano Beri).
Šio mėnesio „Gaidos“ renginių dienotvarkę užbaigs spalio 30 d. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas, kuriame pasirodys pasaulinio garso pianistas Fazilis Sėjus (Fazil Say). Jis atliks savo naujausią koncertą fortepijonui ir orkestrui „Mother Earth“ (2024), siunčiantį dramatišką įspėjimą siekiant išvengti klimato krizės.
Koncerte taip pat nuskambės Martinšo Vilumso Koncerto saksofonui ir orkestrui pasaulinis pristatymas bei dar vienas Anderso Hilborgo meistriško kūrinio pristatymas Lietuvoje, diriguos Modestas Pitrėnas.
Visa šventės „Gaida 2025“ dienotvarkė – www.gaidafest.lt. Bilietus į aukščiau minėtus koncertus platina „Kakava.lt“. Šventę finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.





















Štai į ką pavirsta nelietuviškų pavardžių rašyba originaliais rašmenimis: ne Matilda Loida, bet Matilda Loid ( Matilda Lloyd), ne Karolina Vidmana, bet Karolin Vidman ( Karolin Widmann), ne Helena Grimė, bet Helen Graim ( Helen Grime), ne Paskalis Dusapinas, bet Paskalis Diusapenas ( Pascal Dusapin). Švedišką asmenvardį Anders Hillborg lietuviškai reikėtų rašyti Anderšas Hilborjas, bet tiek to.