Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su už Europos Sąjungos biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąją administraciją atsakingu Europos Komisijos nariu Piotru Serafinu. Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta deryboms dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos (DFP) 2028–2034 metams ir Lietuvai aktualiausiems klausimams.
Prezidentas pabrėžė, kad siūlomas Europos Komisijos (EK) beveik 2 trilijonų eurų biudžeto projektas yra tinkamas pagrindas deryboms, tačiau būtina užtikrinti, kad naujoji DFP deramai atspindėtų esminius geopolitinius pokyčius ir naujus iššūkius, su kuriais susiduria ES, ypač jos rytinio pasienio regionas.
„ES biudžetas turi atliepti ne tik ilgalaikius strateginius tikslus, bet ir realius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria valstybės narės. Lietuvos rytinis pasienis yra ne tik mūsų rūpestis – tai ir visos Europos saugumas, ES išorinės sienos saugumas, ir jis turi būti stiprinamas solidariai ir strategiškai“, – susitikime teigė Prezidentas.
Šalies vadovas išskyrė saugumą ir gynybą kaip vieną svarbiausių biudžeto prioritetų. Pasak Prezidento, karinį mobilumą, kritinės infrastruktūros apsaugą ir regioninį atsparumą stiprinančios iniciatyvos – tokios kaip „Rytų flango sargyba“ ar dronų siena – privalo būti aiškiai įtvirtintos būsimame ES biudžete. Prezidentas paragino Europos Komisiją pateikti konkretų finansavimo modelį šioms priemonėms, pridurdamas, kad šioje srityje itin svarbu užtikrinti ryšį tarp gynybos finansavimo ir infrastruktūrinių projektų, tokių kaip „Rail Baltica“.
Valstybės vadovas taip pat pabrėžė būtinybę išlaikyti tinkamą finansavimą sanglaudos politikai ir bendrajai žemės ūkio politikai. „Lietuva pasisako už sanglaudos politikos biudžeto išsaugojimą nacionaliniuose planuose ir ragina užtikrinti tiesioginių išmokų konvergenciją Lietuvos žemdirbiams, kurie iki šiol gauna tik apie 79 proc. ES vidurkio“, – sakė Prezidentas.
Svarbūs finansavimo aspektai
Valstybės vadovas akcentavo du Lietuvai itin svarbius finansavimo aspektus – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programą bei Kaliningrado tranzito schemą. Prezidentas išreiškė tvirtą paramą EK siūlymui skirti atskirus asignavimus šioms programoms ir paragino užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų išlaikyti derybų metu, kaip ES įsipareigojimai pagal Lietuvos stojimo sutartį.
Prezidentas taip pat palankiai įvertino Europos Komisijos pasiūlymą tęsti paramą Ukrainai per specialų instrumentą už DFP ribų, pabrėždamas būtinybę pereiti nuo paskolų prie dotacijų – atsižvelgiant į blogėjančią Ukrainos skolų tvarumo padėtį.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
