Vilniaus miesto savivaldybė pristatė Neries pakrančių vystymo viziją. Tai ilgalaikė strategija, kuria siekiama atkurti ryšį tarp miesto ir upės, įveiklinti neišnaudotas teritorijas, sustiprinti upės ekologinį bei rekreacinį potencialą. Atlikta kompleksinė urbanistinė analizė, gyventojų apklausa ir kūrybinės dirbtuvės pasiūlė sprendimus, kurie leis paversti Neries prieigas viena svarbiausių sostinės viešųjų erdvių.
„Šiandien Neries potencialas toli gražu nėra išnaudotas. Mūsų siekis – kad upė taptų tikra miesto gyvenimo ašimi: vieta, kurioje tiek miesto centre, tiek kituose rajonuose žmonės galėtų leisti laiką prie vandens visais metų laikais. Norime, kad Neris būtų ne tik traukos vieta bendruomenei, bet ir magnetas investicijoms. Įgyvendinus pokyčius, upė taps neatsiejama miesto ekosistemos dalimi, kur darniai susilies mūsų gamtos autentiškumas ir šiuolaikinio miesto poreikiai“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Ilgalaikė vizija apima pakrantes nuo pat Vilkpėdės iki Verkių – atsižvelgiant į skirtingus teritorijų charakterius ir jautrų gamtinį kontekstą, kiekvienai upės pakrančių teritorijai numatyti skirtingi prioritetai. Ten, kur dominuoja gamta, pavyzdžiui, Vingio parke ir Valakampiuose, prioritetas bus teikiamas gamtinių vertybių pritaikymui žmonėms – panoramų atvėrimui, paplūdimių plėtrai, pasivaikščiojimo takų įrengimui. Tose vietose, kur vystosi nauji kvartalai kaip Lazdynėliuose, Užvingyje, Šiaurės miestelyje, daug dėmesio bus skiriama susisiekimo infrastruktūrai – tiltams ir dviračių takams. Centrinėje miesto dalyje planuojama gerinti sąlygas verslui – diegti infrastruktūrą kavinių zonoms, kurti traukos taškus turizmui, aktyviam ir pasyviam poilsiui.
Darnios jungtys per Nerį
Šiuo metu vilniečiai mieste pasigenda darnių jungčių: analizė rodo, jog Vilniuje trūksta net devynių tiltų, o esami daugiausia skirti transportui. Patogiai pėstiesiems ir dviratininkams pritaikyti tik Baltasis ir Vingio tiltai. Vidutinis atstumas tarp tiltų miesto centre siekia apie 650 metrų, tačiau tolstant nuo centro šis atstumas padidėja iki 2 km ir daugiau.
Vizijoje numatyta penkių naujų tiltų statyba – šiuo metu jau pradėtas Alberto tiltas, taip pat planuojamas Kernavės tiltas tarp Šnipiškių ir Naujamiesčio, Užvingio, Antakalnio–Žirmūnų pėsčiųjų ir dviračių tiltai bei transportinis tiltas tarp Lazdynėlių ir Vilkpėdės. Kartu kalbama apie esamų tiltų pritaikymą pėstiesiems ir dviratininkams.
Svarbi vizijos dalis – eismo saugumo gerinimas prie upės. Tam siūloma užtikrinti lėtesnį, saugesnį automobilių eismą Upės, Žvejų, Verkių ir A. Goštauto gatvės (prie Seimo) atkarpose. Taip patekimas prie upės būtų paprastesnis ir draugiškesnis žmonėms. Planuojama plėsti ir dviračių takų infrastruktūrą – numatomos naujos jungtys tarp Šiltnamių gatvės ir Užvingio tilto, nuo Verkių iki Upės gatvės bei nuo Valakampių iki P. Vileišio gatvės.
Vilnius taip pat planuoja tęsti vandens transporto plėtrą ir integraciją į miesto viešojo transporto sistemą.
Nauji traukos taškai prie upės
Vizijoje ypatingas dėmesys skiriamas traukos taškų sukūrimui Neries pakrantėse visame mieste – nuo sporto ir kultūros erdvių, poilsio zonų iki baseinų, pirčių bei viešųjų erdvių, kurios drauge pavers upę gyvybingiausia miesto dalimi.
Miesto centre planuojama CUP teritorijos konversija – požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, nauja viešoji erdvė ir multifunkcinis kvartalas pakeis dabartinę „karščio salą“. Baltojo tilto zonoje numatoma įrengti lauko baseinus – plaukimo, masažinį ir vaikų baseiną su šildomu vandeniu, kurie užtikrins erdvės patrauklumą ištisus metus.
Kultūrinį Neries veidą stiprins nauja aikštė prie Nacionalinės dailės galerijos: skulptūrų parkas, žaliosios erdvės, vieta renginiams bei naujos jungtys tarp Šnipiškių, Naujamiesčio, Žvėryno ir Neries pakrančių.
Žirmūnuose atsiras dvi naujos sporto erdvės. Lengvosios atletikos maniežas jau statomas – sportininkų čia lauks 200 m ilgio 6 takelių bėgimo takas, sprinto, šuolių ir metimų sektoriai. Netoliese įsikurs ir irklavimo bazė, kurioje numatytas 569 kv. m elingas, treniruočių salės, pirtys, konferencijų patalpos bei prieplauka mažiems laivams. Planuose – ir apleisto Žiemos uosto Žirmūnuose sutvarkymas. Šiuo metu uostas yra uždumblėjęs, todėl laivams sudėtinga iš jo išplaukti ir įplaukti. Planuojama jį pagilinti, sutvirtinti šlaitus, aprūpinti uostą būtiniausia įranga, o taip pat – numatyti ir vietas kavinių veiklai. Planuojama uostą paversti patraukliu tašku populiariame dviračių ir pėsčiųjų maršrute.
Numatytas ir bendruomeniškumą stiprinančių erdvių vystymas: Žvėryne planuojamas E. Balsio skvero atnaujinimas, sujungiant jį su krantine – bus įrengti laiptai ir terasos su poilsio vietomis, lankytojai galės lengvai pereiti iš skvero į upės pakrantę. Valakampių paplūdimyje suplanuota aktyvaus laisvalaikio oazė: 1,3 ha ploto sporto zona, didžiausia sostinėje vaikų žaidimų aikštelė bei rami poilsio erdvė. Vingio parke įsikurs vilniečių laukiama pirčių zona – individualios pirtys, WC ir dušai, o antruoju etapu – ir šeimų zona su vaikų žaidimų aikštele.
Šalia to ekonominį miesto potencialą augins netoli upės planuojamas Vilniaus kongresų centras – 31 500 kv. m komplekse suplanuotos trys didžiosios salės, 14 papildomų salių, viešbutis, biurai ir 718 vietų parkavimo aikštelė. Skaičiuojama, kad centro veikla iki 2042 m. sukurs daugiau nei 416 mln. eurų ekonominės naudos.
Pakrantės atveriamos žmonėms
Pakrantės bus pritaikytos jaukiam ir patogiam poilsiui – miesto centre planuojamos eismo pertvarkos – norima įrengti daugiau pėsčiųjų perėjų, sulėtinti eismą. Taip pat bus demontuota dalis krantinių sutvirtinimų, o jų vietoje atsiras daugiau žalumos bei vandens augalijos.
Numatyta gerinti prieinamumą prie vandens – įrengti daugiau rampų ir laiptų, papildyti erdves mažosios architektūros elementais – suoliukais, gultais, pavėsinėmis, kurie kurs patogias ir estetiškas viešąsias erdves. Saugumą ir patogumą užtikrins geriamosios vandens stotelės, tualetai, gelbėjimo priemonės ir apšvietimas.
Suplanuoti projektai galėtų būti įgyvendinti iki 2033 m., priklausomai nuo jų kompleksiškumo, tačiau mažesnius pokyčius gyventojai pajusti gali jau dabar – mieste jau kursuoja vandens transportas, krantinėse diegiamas ergonomiškas apšvietimas, statomi suoliukai, tvarkomi želdiniai.
Parengta pagal Vilniaus saa






















Neries upės Vilniuje krantų pertvarka pagal Vilniaus savivaldybės planus yra nerimti ir nesavalaikiai projektai. Kaip ir daug kur Vilniaus mieste keičiami bordiūrai ir šaligatviai. Tai netinkamas lėšų naudojimas, jų iššvaistymas, savų draugų bizniai. Yra svarbesnių darbų. Vilniaus gatvės rytinio, vakarinio pikų metu užkištos. Reikia rūpintis gatvių pralaidumu, jų platinimu, naujų gatvių įrengimu. Tačiau iki šiol Vilniaus ponai gatves dažnai siaurino. Blogo atminimo Šimašius tai mėgo. Jau prieš kelis metus buvo daug rašoma apie naujos Šiaurės gatvės būsimas statybas ir apie tai, kaip šios gatvės įrengimas pagerins automobilių eismą Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės ir kituose rajonuose. Tačiau tai buvo tik eilinis pamulkinimas, nors ant Šiaurinio aplinkelio tiltai jau seniai tai gatvei įrengti.
,,atsižvelgiant į skirtingus teritorijų charakterius ir jautrų gamtinį kontekstą, kiekvienai upės pakrančių teritorijai numatyti skirtingi prioritetai. Ten, kur dominuoja gamta, pavyzdžiui, Vingio parke ir Valakampiuose, prioritetas bus teikiamas gamtinių vertybių pritaikymui žmonėms – panoramų atvėrimui, paplūdimių plėtrai, pasivaikščiojimo takų įrengimui. Tose vietose, kur vystosi nauji kvartalai kaip Lazdynėliuose, Užvingyje, Šiaurės miestelyje, daug dėmesio bus skiriama susisiekimo infrastruktūrai – tiltams ir dviračių takams. Centrinėje miesto dalyje planuojama gerinti sąlygas verslui – diegti infrastruktūrą kavinių zonoms, kurti traukos taškus turizmui, aktyviam ir pasyviam poilsiui.”
Visi tie ,,skirtingi prioritetai” yra tik skirtingos pramogų rūšys. Miestas ir upės suvokami tik kaip pramogavimo vieta.
Pastarųjų metų švelnios žiemos ir jaunimėlis, baigę mokslus Vakarų Europoje, ten pagyvenę, o dabar priimantys sprendimus, pridaro klaidų, bandydami čia padaryti taip, kaip kokioje Olandijije. Iš čia gatvių siaurinimas ir pakraščių apsodinimas krūmeliais žolelėmis. Ir dviračių takai. Atroso gražiai ir mintis ta, kad, kaip Olandijoje, persėsime ant dviratukų. Tik bėda, kad žiemų pas mus vis dar būna ir, matyr, bus. I kur tada sniego valymo mašinos sustums sniegą nuo važiuojamos dalies? Ogi ant tų augaliukų, nes gatvės ir taip siauros, kelkraščių nėra. Kažži, kaip jie peržiemos, jei oasitaimys sniegingesnė šaltesnė žiema po sniego, sumaįyto su druskomis, sluoksniy?
Tas pats ir su upėmis. Kaip atrodys paupių ibfrastruktūra pi gero pavasarinio pitvynio ir ledonešio? Kad tokio senokai nebuvo nereiškia, kad nebus. Nuneš milijonus ledai. Čia ne Vakarų Europa, kur tokio dalyko nebūna. Ne veltui mūsuose statinių didesnių upių pakeantėse nebuvo. Jie atokiau, kur nesiekia potvyniai ir ledonešiai. Ir tai pasitaikydavo visko.