Užpulta Lenkija: NATO oro erdvė pirmąkart tapo tiesioginiu taikiniu

Pirmą kartą NATO istorijoje – priešo dronai virš Lenkijos

2025 m. rugsėjo 10 d. naktį Lenkijos oro erdvė buvo pažeista Rusijos paleistų bepiločių orlaivių. Į šalies teritoriją įskriejo apie aštuonis Irane pagamintus „Shahed“ tipo dronus. Tai pirmasis atvejis nuo karo Ukrainoje pradžios, kai NATO narė buvo priversta tiesiogiai numušti priešų bepiločius savo erdvėje.

Karinis atsakas: NATO naikintuvai pakilo į orą

Lenkijos karinės oro pajėgos nedelsdamos reagavo. F-16 naikintuvai bei NATO sąjungininkų F-35 lėktuvai pakilo į orą ir neutralizavo didžiąją dalį bepiločių.

Lenkijos kariuomenės vadas patvirtino, kad radarai užfiksavo keliolika objektų, o tie, kurie kėlė tiesioginę grėsmę, buvo sunaikinti. NATO paramos misija parodė realų bendros gynybos veiksmingumą.

Pavojus civiliams: dronų nuolaužos nukrito ant namo

Nepaisant sėkmingos gynybos, dronų dalys nukrito keliuose Lenkijos regionuose. Rytinėje šalies dalyje, Virikų gyvenvietėje, nuolaužos pataikė į gyvenamojo namo stogą. Laimei, gyventojai nenukentėjo.

Kitos nuolaužos rastos Čosnuvkos ir Česnikuvo vietovėse, netoli kapinių. Vietos policija ir kariuomenė užtikrina saugumą bei tiria šio išpuolio aplinkybes.

Oro uostai priversti stabdyti darbą

Saugumo sumetimais Lenkijoje kelioms valandoms buvo sustabdyta keturių oro uostų veikla, tarp jų ir pagrindinio šalies oro vartų – Varšuvos Šopeno oro uosto. Taip pat uždaryti Modlino, Liublino ir Žešuvo oro uostai.

Skrydžių tvarkaraščiai buvo sutrikdyti, tūkstančiai keleivių patyrė nepatogumų. Tai pirmas toks plataus masto civilinės aviacijos sutrikdymas dėl karinės atakos nuo karo pradžios.

Politinė reakcija: „Tai agresijos aktas“

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sušaukė neeilinį ministrų kabineto posėdį. Jis pabrėžė, kad šalis susidūrė su tiesioginiu agresijos aktu, keliančiu pavojų visiems piliečiams.

D. Tuskas apie antpuolį pranešė NATO generaliniam sekretoriiui ir paragino stiprinti bendrą oro gynybą. „Lenkija nebus bauginama. Kartu su sąjungininkais imsimės visų priemonių, kad tokie pažeidimai nepasikartotų“, – teigė premjeras.

Europa ragina stiprinti gynybą

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad incidentas gali būti tyčinis testas NATO vienybei. Ji paragino sustiprinti rytinio flango gynybą ir pareiškė solidarumą su Lenkija.

Reaguodamos į įvykius, kelios Vakarų Europos sostinės pradėjo diskusijas dėl papildomų oro gynybos sistemų dislokavimo Rytų Europoje.

Ukrainos perspėjimas: pavojingas precedentas Europai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ataką pavadino „ekstremaliai pavojingu precedentu Europai“. Jo teigimu, Rusija sąmoningai siekia perkelti karo veiksmus už Ukrainos ribų ir destabilizuoti kaimynines šalis.

V. Zelenskis paragino sąjungininkus atsakyti vieningai ir užtikrinti, kad agresorius nesugebėtų praplėsti karo ribų.

Signalas Lietuvai ir Baltijos šalims

Lietuvos saugumo ekspertai perspėja, kad Lenkijoje įvykęs incidentas yra rimtas perspėjimas Baltijos šalims. Jei dronai pasiekė Lenkijos teritoriją, analogiškas pavojus gresia ir Lietuvai. Specialistų nuomone, būtina dar labiau stiprinti oro gynybos sistemas, koordinuoti veiksmus su NATO sąjungininkais ir parengti civilinės gynybos planus.

Ši ataka atskleidžia naują karo kurstymo lygį. Jei Rusijos dronai galėjo įskrieti į NATO narės teritoriją, ateityje panašių incidentų gali daugėti. Tai didina įtampos lygį visoje Europoje ir kelia klausimą, ar Rusija sąmoningai stumia karą į platesnę areną.

Kodėl NATO kol kas neaktyvuoja penktojo straipsnio

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas pažymėjo: „Konsultacijos su NATO valstybėmis vyksta nuo ankstyvo ryto.

Šiuo atveju ketvirtojo straipsnio aktyvavimas, matyt, konsultacijų būdu jau faktiškai yra įgyvendinamas“. Tai rodo, kad Aljansas kol kas renkasi konsultacijas, o ne penktojo straipsnio įjungimą.

Aljanso ekspertai nurodo, jog ataka bepiločiais vertinama kaip ribotas incidentas, o ne plataus masto puolimas. Be to, penktojo straipsnio įjungimas reikštų tiesioginį NATO šalių įsitraukimą į karą su Rusija, o to daugelis sostinių siekia išvengti.

Ar Rusija taip bando parodyti NATO silpnumą?

Politologas Alvydas Medalinskas feisbuke rašė: „Šiandien Putinas sąmoningai pabandė ištrinti ribą tarp NATO ir ne NATO. Tarp NATO valstybės: Lenkijos ir ne NATO: Ukrainos“. Jis perspėjo: „Jeigu po šios rusų dronų atakos prieš NATO valstybę, Vakarų šalys, įskaitant JAV, nenuspręs vadinamomis drakoniškomis sankcijomis ekonomiškai sužlugdyti Putino režimą, tai riba tarp NATO ir ne NATO šalių ims trintis“.

Gynybos ekspertas Aurimas Navys teigė: „Šiandien Lenkijos erdvėje – keliolika kovinių rusų dronų. Įsivaizduokite, kad kokios penkios dešimtys jų rytoj – virš Vilniaus. Esame visiškai tikri, kad tokiu atveju pareikštos diplomatinės notos ir susirūpinimai Maskvai bus eilinis įrodymas, kad esame bedančiai… Ir ji eis tolyn, kol sulauksime sprogimų“.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė: „Rusijos nebaudžiamumas Ukrainoje trečiadienio naktį leido Maskvai žengti toliau ir išbandyti NATO sienas. Todėl Rusija turi gauti tinkamą atsaką, kad sustotų“. Jo siūlymas – dislokuoti NATO oro gynybos sistemas Lenkijos ir Rumunijos rytinėse sienose.

Politologas Andžejus Pukšto pažymėjo: „Ekspertai vertina vienareikšmiškai, kad tai yra tokio pavojaus lygis, kokio Lenkija dar neturėjo… tokio masinio, tokio didelio tų dronų įskridimo… iki šiol nebuvo“.

Lino Kojalos komentaras