Rugsėjo 10 d., 18 val., K. Čiurlionio namai kviečia į A. ir T. Kensminų parodos „Čiurlionio Vilnius“, skirtos 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, atidarymą.
K. Čiurlionio namai rengia parodą, skirtą M. K. Čiurlionio jubiliejiniams metams paminėti, kurioje menininkai Algimantas ir Tauras Kensminai išskirtinai atskleidžia M. K. Čiurlionio ir Vilniaus miesto sąsajas.
Parodos autoriai lankytojus kviečia patirti erdvinį piešinių kūrinį – abstrakcijų ir čiurlioniškų simbolių kupiną erdvę, kuri tarsi sapnas apgaubia kiekvieną keliaujantį Čiurlionio Vilniumi.
Piešinių paroda „Čiurlionio Vilnius“ – išskirtinė galimybė naujai pažvelgti ne tik į Čiurlionio biografiją, jo pažinties su Sofija Kymantaite istoriją, bet ir puiki proga atkreipti dėmesį į kiek mažiau žinomą, tačiau nepaprastai svarbią menininko kūrybos pusę – eskizus, sumanymus, nugulusias į užrašų knygeles, savotišką M. K. Čiurlionio vaizdinį dienoraštį.
Parodos kūrėjams nepakeičiamu šaltiniu tapo Mildos Mildažytės-Kulikauskienės parengtas Čiurlionio piešinių, kompozicijų eskizų bei grafikos darbų katalogas (2007), taip pat Stanislovo Žvirgždo sudarytas Vilniaus fotografijų albumas „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ (2019).

Ieškant būdo, kaip turimą medžiagą atspindėti piešiniuose, autoriai žengia į raiškos paieškų lauką manydami, kad svarbią vietą paties Čiurlionio estetiniame pajautime užėmė tradicinė japonų grafika bei tapyba. Išeities tašku tapo japonų kaligrafijos ir tapybos ritinėlių meno paprotys.
Piešinių ciklą sudaro dvidešimt didelio formato vertikaliai rodomų ritinėlių, kurių kiekvienas vaizdiškai pratęsia prieš tai buvusį, nors kartu veikia ir kaip atskiras darbas.
Piešiniuose atsispindi dailininko ir kompozitoriaus biografijos fragmentai, tačiau esminis siekis sukurti ne chronologiškai nuoseklią Čiurlionio rezidavimo Vilniuje iliustraciją, bet veikiau abstraktų, sapno logika grįstą, simbolizmo tradicijai artimą piešinių ciklą.
Parodos atidarymo metu išgirsime jos autorių mintis ir klausysimės pianisto Roko Zubovo atliekamos M. K. Čiurlionio muzikos.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba





















