Jau rugsėjo 14 dieną, dalyvių laukia „Swedbank“ Vilniaus maratonas. Trasos parengtos visiems – nuo ėjikų iki maratono bėgikų. Su jomis galima susipažinti čia.
Vilnius jau seniai žinomas dėl savo senamiesčio grožio, architektūros įvairovės ir netikėtų miesto galimybių. Tačiau vis dažniau sostinė atrandama ir kitaip – bėgant.
Šis formatas tampa nauju pažinimo būdu, leidžiančiu sujungti aktyvų laisvalaikį su miesto tyrinėjimu. Vis dažnėjantis keliavimo būdas į naujų vietovių bėgimo renginius neaplenkia ir Vilniaus.
Čia, į didžiausią bėgimo renginį Lietuvoje, jau po kelių savaičių rinksis bėgikai iš viso pasaulio. Maratono trasa driekiasi gražiausiomis Vilniaus vietomis, taip leisdama pažinti ir pamatyti daugiau.
Ne tik miesto svečiai, bet ir patys vilniečiai kartais pamiršta pakelti akis ir pastebėti, kokia turtinga aplinka juos supa. Bėgimas – puiki proga tai padaryti.
Bėgiojanti ir dviratį minanti Vilniaus gidė Lina Dusevičienė džiaugiasi aktyviais būdais pažinti miestą. Gidė dalijasi įžvalgomis apie bėgimo turizmą ir kviečia iš naujo atrasti vieną žinomiausių trasų – Neries pakrantę, kuri sudaro ir dalį „Swedbank Vilniaus maratono“ trasos.
Neries pakrante kasdien bėgioja daug aktyvių vilniečių. Vingiuojanti upė džiugina nuolat besikeičiančiais miesto vaizdais, o jos tiltai leidžia pasirinkti bėgimo atstumą pagal sportinį nusiteikimą, nuotaiką ar net oro sąlygas.
Lina siūlo praplėsti šią patirtį meniniais įspūdžiais ir žvilgsniu stabtelėti
Prie Ernesto Zacharevičiaus, lietuvių kilmės gatvės menininko iš Malaizijos, „Atlantų“, nuo 2014 metų „laikančių“ Liubarto tiltą;
prie kompozitoriaus Eduardo Balsio skvere, prie Žvėryno tilto, įkurdintos Gintaro Mikolaičio skulptūros „Paukščių lizdas“;
prie vis rečiau pastebimo vilnietiškojo land-art kūrinio – Roberto Antinio „Puskalnio“ – šalia buvusio Pedagoginio tilto;
prie Mindaugo Navako „Dviaukščio kupolo“ prieš Baltąjį tiltą ir breiko šokėjai Dominikai skirto muralaus piešinio jo patiltėje, jau kitame Neries krante;
prie Rafalo Piesliako „Antenų sodo“, esančio arčiau Žaliojo tilto – tik svarbu rasti tinkamą žvilgsnio kampą, kad į kompoziciją įsilietų ir TV bokštas;
prie Krantinės arkos – „Vamzdžio“ tarp Žaliojo ir Mindaugo tiltų, kur atsiskleidžia skulptūros atkuriamas Neries vingis ir Gedimino kalno šlaito linija;
prie „Karališko obuolio“, kabančio po Žirmūnų tiltu nuo 2010 metų, kai buvo minimas Laisvės 20-metis.
„Swedbank Vilniaus maratono“ komanda priduria, kad didžiąją dalį šios „meno galerijos“ bus galima išvysti rugsėjo 14-ąją, varžybų metu.
„Labai kviečiame visus bėgančius pasirinkti maršrutą Neries pakrante – apsidairyti, pasigrožėti, susimojuoti su kitais bėgikais. Beje, krantinė skirta ne tik bėgti – kviečiame ir nebėgančius šį vaizdingą maršrutą tiesiog praeiti!
Papildoma vieta stabtelėti ir pasigrožėti Vilniumi iš aukščiau, pailsėti ar užbaigti treniruotę – „Swedbank“ terasa, kuri žinoma treniruočių, poilsio ar pasigrožėjimo vieta“ – sako rengėjai.
