Vieniems kelionė – poilsis, kitiems – fizinis ir emocinis iššūkis. Keliaujant automobiliu, laivu ar lėktuvu, kai kuriuos žmones pradeda varginti nemalonūs pojūčiai: ima svaigti galva, kyla pykinimas ar net prasideda vėmimas. Tokie požymiai vadinami judesio liga, arba kinetoze, ir jie kyla dėl prieštaringų signalų, kuriuos smegenys vienu metu gauna iš skirtingų jutimo sistemų.
Šią būklę lemia neatitikimas tarp to, ką mato akys, ir to, ką jaučia kūnas pasyvaus judėjimo metu. Kitaip tariant, centrinė nervų sistema tuo pačiu metu gauna skirtingą informaciją iš vidinės ausies, regėjimo, odos, raumenų bei sąnarių receptorių.
„Kai žmogus skaito knygą automobilyje, jo akys nejunta jokio judesio, tačiau vidinė ausis fiksuoja greitėjimą, stabdymą ar posūkius. Smegenys šią situaciją interpretuoja kaip sutrikimą – galbūt net apsinuodijimą – ir sukelia pykinimą kaip apsauginę reakciją“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė.
Pasak jos, vaistinėje neretai sulaukiama žmonių, ieškančių patarimų, kaip palengvinti kelionę ir išvengti nemalonių pojūčių. Vienu iš atvejų vaistininkė prisimena neseniai apsilankiusią mamą su šešerių metų berniuku. Planuodama 4–5 valandų kelionę automobiliu, moteris skundėsi, kad sūnus visada jaučiasi blogai – jį pykina, svaigsta galva.
„Pasiūliau apyrankę nuo pykinimo, patariau, kokioje pozicijoje būtų geriausia sėdėti, priminiau, kad prieš kelionę reikėtų pavalgyti lengvo maisto, praverti langą ir nepamiršti turėti vandens“, – pasakoja vaistininkė.
Jautriausi keliautojai – vaikai
Vaistininkės teigimu, 2–12 metų vaikai dažniau nei suaugusieji patiria pykinimą kelionės metu. Tai lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Viena svarbiausių priežasčių – vaikų smegenys dar tik mokosi apdoroti ir suderinti skirtingus jutiminius signalus: vaizdinius, pusiausvyros, raumenų ar sąnarių. Kai šie pojūčiai prieštarauja vienas kitam, mažesnis patyrimas ir nesusiformavusi sensorinė pusiausvyra neleidžia organizmui greitai prisitaikyti – todėl pykinimo tikimybė išauga.
„Vaikų vidinėje ausyje esanti vestibulinė sistema yra labai aktyvi ir jautri pokyčiams. Ji reaguoja į kiekvieną posūkį, greitėjimą ar stabdymą. Kadangi jie dar neturi sukauptos kelionių patirties, jų smegenims sunkiau prisitaikyti prie jutiminių neatitikimų. Be to, jei tėvai jautrūs judesio ligai, didelė tikimybė, kad jautresni bus ir vaikai – egzistuoja paveldimumo faktorius“, – aiškina V. Mostautienė.
Pasak jos, maždaug nuo 12–15 metų vaikų jutimų sistemos tampa stabilesnės, o smegenys jau geba geriau filtruoti prieštaringus signalus. Dėl to judesio liga su amžiumi dažnai silpnėja arba visai išnyksta. Kūdikiams ši būklė beveik nepasireiškia, o vyresni žmonės dažnai būna atsparesni.
Genetika, stresas, hormonai – viskas susiję
Kai kuriems žmonėms didesnį jautrumą kelionėse lemia paveldimumas – jie iš prigimties turi jautresnę vestibuliarinę sistemą arba silpnesnį gebėjimą apdoroti prieštaringą jutiminę informaciją. Vis dėlto, pasak vaistininkės, šiuos pojūčius veikia ne tik fiziologiniai, bet ir psichologiniai veiksniai.
„Padeda patirtis ir treniruotė – dažnai keliaujant, tie patys stimulai nustoja veikti kaip trikdantys, nes smegenys supranta, kad tai saugi situacija. Tačiau stresas, nerimas ar net laukimas, kad pasidarys bloga, gali sustiprinti simptomus. Kai kurioms moterims jautrumą padidina hormoniniai pokyčiai – nėštumo metu, per menstruacijų ciklą ar vartojant kontraceptikus“, – pasakoja V. Mostautienė.
Jeigu žmogus anksčiau kelionėse nesiskundė jokiais pojūčiais, bet staiga ima pykinti net trumpų išvykų metu, tai gali būti signalas apie naujai atsiradusias pusiausvyros ar neurologines problemas. Tokiu atveju vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip palengvinti nemalonius pojūčius?
Yra daugybė praktinių būdų, kaip padėti sau ar vaikui išvengti nemalonių pojūčių kelionėje. Automobiliu važiuojant rekomenduojama sėdėti priekyje – čia judėjimas juntamas silpniau. Taip pat svarbu žiūrėti tiesiai į kelią ar horizontą, o ne į ekraną ar knygą, kad akys ir kūnas siųstų smegenims kuo labiau sutampančius signalus.
„Laive geriausia rinktis vietą laivo viduryje, virš kilio, kur mažiausiai jaučiamas supimas. Lėktuve – sėdėti virš sparnų, kur turbulencija paprastai būna silpniausia. Simptomus gali sušvelninti imbieras – tiek arbata, tiek saldainiai ar kapsulės. Įrodyta, kad jis veiksmingai mažina pykinimą. Taip pat galima naudoti akupresūros apyrankes, kurios spaudžia P6 tašką ant riešo, ir mėtų eterinį aliejų – jį galima įkvėpti arba švelniai įmasažuoti į odą“, – rekomenduoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Anot jos, vestibiuliarinį aparatą galima treniruoti – tiek per patirtį, tiek specialiais pratimais. Vienas veiksmingų būdų – palaipsniui pratintis prie kelionių, pradedant nuo trumpesnių išvykų ir ilgainiui jas vis ilginti. Taip pat galima lavinti sensorinę sistemą taikant paprastus judesių pratimus.
„Galima atlikti galvos judesius pirmyn–atgal ir į šonus – iš pradžių lėtai, vėliau greičiau. Taip pat – apsukti ratą aplink save, tada staigiai sustoti ir sufokusuoti žvilgsnį į vieną tašką. Dar vienas naudinga veikla – žiūrėti į nejudantį objektą, pavyzdžiui, paveikslą ar raštą, tuo pat metu sukiojant galvą į šonus“, – pataria V. Mostautienė.
Jeigu vis dėlto supykino
Jeigu kelionės metu visgi nepavyko išvengti vėmimo, svarbiausia – reaguoti ramiai ir padėti organizmui atsigauti. Rekomenduojama atsigulti pusiau sėdimoje padėtyje, jei įmanoma – pasirinkti vėsesnę, gerai vėdinamą vietą. Burną verta praskalauti vandeniu, pradėti po truputį gurkšnoti vandenį, o jei yra galimybė – pasirūpinti elektrolitų tirpalu arba atsigerti šiltos mėtų arbatos.
„Svarbiausia – nesigėdyti to, kas įvyko. Jei tokie epizodai kartojasi dažnai, verta pasitarti su gydytoju. Jis gali paskirti receptinių vaistų, kurie vartojami likus 30–60 minučių iki kelionės pradžios“, – pataria vaistininkė.
Parengta pagal „Gintarinės vaistinės“ pranešimą
