Rugpjūčio 23 d., Kėdainių r., Šeteniuose, buv. Kunatų dvaro sodyboje, Česlovo Milošo konferencijų centre, vyko Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania rengta diskusija šiandien svarbiomis temomis.
„Europos geopolitinis žemėlapis po Rusijos–Ukrainos karo“, „Patriotai sunkių moralinių pasirinkimų akimirkomis“ bei „Baltijos kelio dvasia šiandien – ar dabartinė karta dar galėtų jam susivienyti?“
Renginyje savo mintis pristatė LR Seimo nariai
Aistė Gedvilienė, prof. Valdas Rakutis ir dr. Ruslanas Baranovas, LŠS vadas Plk. Linas Idzelis, LGGRTC darbuotoja prof. Rasa Čepaitienė, prof. Gintautas Mažeikis, dr. Algimantas Kasparavičius, Vladimiras Laučius, Simonas Voroblievas, Šarūnas Jasiukevičius, korporacijos nariai ir kiti svečiai.
Tautinė lietuvių studentų korporacija Neo-Lithuania yra savarankiška visuomeninė organizacija, veikusi pirmosios Lietuvos Respublikos laikais 1922–1940 m. Sovietinės okupacijos metais uždaryta ir atkurta 1990 m. balandžio 18 d. VDU. Korporacija vienija Kauno aukštųjų mokyklų lietuvius studentus ir absolventus.
Korporacijos tikslai ir uždaviniai
Tautos ir valstybės laisvė, didybė, garbė ir gerovė; Studentų tautinė ir asmeninė kultūra, dorovė, valinga kilni ir tauri asmenybė; Savitarpio moralinė ir materialinė studentų parama.
Kaune neolituanai pasistatė savo rūmus Parodų gatvėje Nr. 26 prie Vytauto parko. Pastato istorija prasidėjo pirmosios Lietuvos Respublikos laikais, kai Žemės reformos valdyba skyrė sklypą Parodos gatvėje. Pastato statybai lėšos buvo surinktos iš organizacijos narių, rėmėjų Lietuvoje ir JAV.
1923 m. lapkričio 11 d. korporacijos vienerių metų sukakties šventės metu kanauninkas kun. Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) pašventino kertinį akmenį. Lietuvos universiteto Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai su pertraukomis buvo pastatyti 1923–1928 m. pagal architekto Edmundo-Alfonso Fryko projektą.
Rūmuose telkėsi korporacijos organizacinė veikla, buvo įrengtos administracinės patalpos, laikraščių „Jaunoji Lietuva“, „Jaunoji karta“, „Studentų balsas“ ir žurnalo „Akademikas“ redakcijos. Įrengta biblioteka su skaitykla, gyvenamieji kambariai korporantams, valgykla bei salė, kurią puošė skulptorius Antanas Aleksandravičius (1885–1970).
Istorijos šaltiniai primena, kad nuo 1940 m. sovietų okupacijos, korporacija buvo uždaryta, dalis salės puošybos išvežta, likusią dalį netrukus sunaikino pastatą užėmę sovietų kariai, rūmai buvo paversti sovietų kareivinėmis. Vėliau pastate buvo įkurti „Pionierių rūmai“.
Nuo 1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, korporacijos namai buvo pervadinti Moksleivių kūrybos namais, o nuo 1998 m. Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmais.
Šiandien pastatas priklauso Kauno m. savivaldybei ir ant jo fasado yra pakabinta memorialinė lenta su korporacijos herbu ir įrašu „ŠIUOS RŪMUS 1928 M. PASTATĖ LIETUVIŲ STUDENTŲ TAUTININKŲ KORPORACIJA NEO-LITHUANIA, PAŠVENTINO J. TUMAS-VAIŽGANTAS, KAD JIE TARNAUTŲ PRO PATRIA / Projekto autorius E. FRYKAS“.
Autorius yra LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas
